Draudimo išmokos gavimas daugeliui žmonių asocijuojasi su stresine situacija – avarija, liga, turto sugadinimu arba artimojo netektimi. Tačiau kai pirminis šokas praeina ir pinigai pasiekia sąskaitą, neretai kyla kitas, labiau pragmatiškas klausimas: ar šie pinigai yra laikomi pajamomis ir ar nuo jų reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)? Finansų ir mokesčių ekspertai pastebi, kad visuomenėje vis dar vyrauja nemažai mitų šia tema. Vieni mano, kad visos gautos lėšos yra apmokestinamos, kiti – kad mokesčių mokėti niekada nereikia. Realybė, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį ir priklauso nuo daugybės faktorių: draudimo rūšies, sutarties trukmės, naudos gavėjo statuso ir to, ar anksčiau naudojotės mokesčių lengvatomis.
Esminis skirtumas: žalos atlyginimas ar pajamų gavimas?
Norint suprasti, kada valstybė tiesia ranką į jūsų gautą draudimo išmoką, pirmiausia reikia atskirti dvi esmines sąvokas: turto (arba ne gyvybės) draudimą ir gyvybės draudimą. Mokesčių administratoriaus požiūris į šias dvi kategorijas skiriasi iš esmės.
Kai kalbame apie turto draudimą – pavyzdžiui, automobilio kasko, civilinės atsakomybės, būsto ar kelionių draudimą – pagrindinis principas yra kompensacija. Jei jūsų namas apdegė arba automobilis pateko į avariją, draudimo bendrovė išmoka pinigus tam, kad atstatytų buvusią padėtį. Jūs netampate turtingesni; jūs tiesiog gaunate lėšų nuostoliams padengti. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad tokios draudimo išmokos, skirtos patirtai žalai atlyginti, nėra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.
Tai galioja ir sveikatos draudimo atvejais, kai kompensuojamos gydymo išlaidos ar vaistai. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) traktuoja tai kaip išlaidų padengimą, o ne pelną, todėl deklaruoti šių sumų ar mokėti nuo jų mokesčių nereikia. Tačiau situacija tampa kur kas sudėtingesnė, kai pereiname prie kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių.
Investicinis ir kaupiamasis gyvybės draudimas: kur slypi mokestinės prievolės?
Gyvybės draudimas Lietuvoje dažnai naudojamas ne tik kaip apsauga nelaimės atveju, bet ir kaip investavimo bei taupymo instrumentas. Būtent čia dažniausiai ir kyla painiava dėl mokesčių. Ekspertai išskiria kelis scenarijus, kada gauti pinigai gali būti apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Svarbiausi kriterijai, lemiantys apmokestinimą, yra šie:
- Sutarties trukmė: Jei nutraukiate kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį anksčiau laiko (paprastai trumpiau nei per 10 metų, nors taisyklės keitėsi priklausomai nuo sutarties sudarymo datos), gauta išmoka, viršijanti sumokėtas įmokas, gali būti apmokestinta.
- GPM lengvatos naudojimas: Tai yra vienas dažniausių „spąstų”. Jei kasmet deklaruodavote pajamas ir susigrąžindavote dalį sumokėto GPM nuo draudimo įmokų, valstybė tikisi, kad sutartį išlaikysite iki galo (paprastai iki pensinio amžiaus arba bent 10 metų). Nutraukus tokią sutartį anksčiau, tenka „grąžinti” pasinaudotą lengvatą, t.y. sumokėti mokesčius nuo išmokamos sumos.
- Išmokos gavėjas: Svarbu, kas gauna išmoką pasibaigus sutarčiai. Jei tai pats apdraustasis, taisyklės vienokios, jei kitas asmuo – gali atsirasti papildomų niuansų.
Reikia pabrėžti, kad jei gyvybės draudimo išmoka gaunama dėl draudžiamojo įvykio (pavyzdžiui, mirties, kritinės ligos ar traumos), tokie pinigai nėra apmokestinami. Mokesčiai taikomi tik tuomet, kai atsiimama sukaupta suma (išperkamoji suma) pasibaigus sutarčiai arba ją nutraukus, ir tik esant tam tikroms sąlygoms.
Kada apmokestinamas tik pelnas, o kada – visa suma?
Daugeliui draudėjų kyla klausimas: jei aš visgi turiu mokėti mokesčius, ar jie skaičiuojami nuo visos gautos sumos, ar tik nuo uždirbto pelno? Atsakymas priklauso nuo to, ar naudojotės mokesčių lengvata.
Jeigu per visą sutarties laikotarpį nesinaudojote GPM lengvata (nesusigrąžinote mokesčių), tuomet mokesčiai gali būti taikomi tik pajamas viršijančiai daliai (pelnui). Pavyzdžiui, jei įmokėjote 10 000 eurų, o atsiimate 12 000 eurų, apmokestinamas būtų tik 2 000 eurų prieaugis. Tačiau tam, kad ši taisyklė galiotų, dažnai reikalaujama, kad sutartis būtų trukusi tam tikrą minimalų laikotarpį (pavyzdžiui, 10 metų).
Tuo tarpu, jei naudojotės lengvata ir susigrąžinote 15 proc. ar 20 proc. nuo įmokų, nutraukus sutartį anksčiau termino, apmokestinama gali būti visa išperkamoji suma (arba ta jos dalis, kuriai buvo taikyta lengvata). Tai yra saugiklis, kurį valstybė įdiegė tam, kad mokesčių lengvata būtų naudojama ilgalaikiam taupymui, o ne trumpalaikėms finansinėms manipuliacijoms.
Darbdavio mokamos įmokos ir pajamos natūra
Vis dažniau įmonės savo darbuotojus motyvuoja papildomu sveikatos arba gyvybės draudimu. Čia taip pat atsiranda mokestinių niuansų, kuriuos būtina žinoti darbuotojams.
Jei darbdavys moka už darbuotojo gyvybės draudimą, ir naudos gavėjas yra darbuotojas, tokios įmokos tam tikrais atvejais gali būti laikomos darbuotojo pajamomis natūra. Nors įstatymai numato tam tikras „lubas” (pavyzdžiui, įmokos neturi viršyti 25 proc. darbuotojo metinio atlyginimo), viršijus šias ribas arba nesilaikant kitų sąlygų, įmokos apmokestinamos kaip darbo užmokestis.
Tačiau gavus išmoką iš tokio draudimo (pavyzdžiui, sveikatos draudimo atveju apmokėjus gydymą privačioje klinikoje), pačiam darbuotojui papildomų mokesčių mokėti paprastai nereikia, nes tai traktuojama kaip neapmokestinamosios pajamos, skirtos sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti.
Deklaravimo prievolė: kada privaloma pildyti GPM311 formą?
Net jei esate įsitikinę, kad mokesčių mokėti nereikia, tam tikrais atvejais gautas sumas privaloma deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje. Tai dažniausiai liečia gyvybės draudimo išmokas.
Jeigu gavote išmoką pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarčiai, VMI dažniausiai jau turi šiuos duomenis iš draudimo bendrovės. Tačiau vartotojo pareiga yra pasitikrinti, ar suformuotoje preliminarioje deklaracijoje šios sumos priskirtos teisingam kodui (apmokestinamosios ar neapmokestinamosios pajamos). Klaidingai deklaravus neapmokestinamą išmoką kaip apmokestinamą, galite be reikalo sumokėti GPM, kurį vėliau susigrąžinti bus sudėtinga biurokratinė procedūra.
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai apie draudimo išmokų apmokestinimą
Žemiau pateikiame atsakymus į konkrečius skaitytojų dažnai užduodamus klausimus, susijusius su draudimo išmokomis ir mokesčiais.
- Gavau 5000 Eur išmoką už sudaužytą automobilį (kasko). Ar turiu mokėti mokesčius?
Ne, neturite. Turto draudimo išmokos, skirtos žalai atlyginti, nėra laikomos pajamomis, todėl GPM nuo jų nemokamas ir deklaruoti jų nereikia.
- Nutraukiau investicinio gyvybės draudimo sutartį po 3 metų. Ar reikės mokėti mokesčius?
Greičiausiai taip. Jei per tuos 3 metus naudojotės GPM lengvata (susigrąžinote dalį įmokų), nutraukus sutartį teks sumokėti 15 proc. mokestį nuo išmokamos sumos. Jei lengvata nesinaudojote, mokestis gali būti skaičiuojamas nuo gauto pelno (jei išmoka didesnė nei sumokėtos įmokos).
- Ar apmokestinama išmoka mirties atveju?
Ne. Jei gyvybės draudimo išmoka išmokama naudos gavėjams dėl apdraustojo mirties, šie pinigai nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio.
- Sutartis baigėsi po 15 metų, atsiėmiau sukauptus pinigus. Ar tai apmokestinama?
Jei sutartis sudaryta po 2003 m. ir truko ilgiau nei 10 metų (arba atitinka kitas įstatymo sąlygas, pvz., išmoka gaunama sulaukus pensinio amžiaus), išmoka dažniausiai yra neapmokestinama, net jei naudojotės GPM lengvatomis. Tačiau būtina pasitikrinti konkrečias sutarties sąlygas ir galiojančius įstatymus sutarties sudarymo metu.
- Ūkininkas gavo draudimo išmoką už žuvusį derlių. Ar tai pajamos?
Verslo ir individualios veiklos atveju taisyklės griežtesnės. Jei draudimo įmokos buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus (mažino apmokestinamąjį pelną), tuomet gauta draudimo išmoka yra laikoma veiklos pajamomis ir yra apmokestinama.
Kaip išvengti finansinių staigmenų planuojant sutarties pabaigą
Draudimo rinka ir mokesčių sistema yra dinamiškos sritys, todėl tai, kas galiojo prieš penkerius metus, šiandien gali būti traktuojama kitaip. Ekspertai vieningai pataria: prieš priimdami sprendimą nutraukti gyvybės draudimo sutartį anksčiau laiko ar atsiimti dalį sukauptų lėšų, būtinai pasikonsultuokite su savo draudimo konsultantu arba mokesčių specialistu. Dažnai skubotas sprendimas nutraukti sutartį likus vos keliems mėnesiams iki 10 metų termino gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų prarastų mokesčių pavidalu.
Taip pat svarbu atidžiai peržiūrėti kasmetines VMI deklaracijas. Jei planuojate didesnes finansines operacijas su draudimo lėšomis, verta patiems pasiskaičiuoti, kokia dalis išmokos bus laikoma apmokestinamosiomis pajamomis. Atminkite, kad įstatymai numato išimtis ne tik pagal terminus, bet ir pagal lėšų kilmę – pavyzdžiui, ar įmokas mokėjote jūs patys, jūsų sutuoktinis, ar tretieji asmenys. Aiškus savo mokestinės situacijos supratimas leis maksimaliai išnaudoti draudimo teikiamas naudas be nemalonių laiškų iš mokesčių administratoriaus.
