Sprendimas palikti darbovietę retai būna priimamas spontaniškai. Dažniausiai tai yra ilgų svarstymų, karjeros planavimo ar asmeninių aplinkybių rezultatas. Tačiau, kai sprendimas jau priimtas ir prašymas atleisti iš darbo jau guli ant vadovo stalo (arba yra paruoštas išsiuntimui), darbuotojams kyla vienas pagrindinis klausimas: kiek dar laiko teks praleisti esamoje pozicijoje? Visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų apie „privalomąjį atidirbimą”, senus įstatymus ir 14 dienų taisyklę, kuri jau kelerius metus yra pasikeitusi. Todėl labai svarbu tiksliai žinoti savo teises ir pareigas, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kad išėjimo procesas būtų kuo sklandesnis ir nekeltų nereikalingo streso.
Išėjimas iš darbo nėra tik emocinis procesas, tai – teisinė procedūra. Neteisingai apskaičiuotas įspėjimo terminas gali sujaukti planus pradedant naują karjeros etapą kitoje įmonėje arba planuojant poilsį. Darbdavys taip pat turi savų interesų – jam reikia laiko rasti pamainą arba perimti jūsų darbus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus įmanomus scenarijus, pradedant standartiniu atleidimu savo noru, baigiant išimtimis, bandomuoju laikotarpiu ir abipusiu susitarimu.
Standartinis įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, darbuotojas, norintis nutraukti darbo sutartį savo noru (be svarbių priežasčių), privalo apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tai yra standartinė taisyklė, taikoma daugumai neterminuotų darbo sutarčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius niuansus, kuriuos darbuotojai dažnai painioja:
- Kalendorinės, o ne darbo dienos: Skaičiuojamos visos dienos iš eilės, įskaitant savaitgalius (šeštadienius, sekmadienius) ir šventines dienas. Tai reiškia, kad realus darbo dienų skaičius, kurį turėsite „atidirbti”, bus mažesnis nei 20.
- Termino pradžia: Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo. Pavyzdžiui, jei prašymą įteikiate birželio 1-ąją, 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo birželio 2-osios.
- Senoji tvarka nebegalioja: Vyresnės kartos darbuotojai dažnai prisimena 14 darbo dienų taisyklę. Svarbu žinoti, kad pagal naująjį kodeksą šis terminas pakeistas į 20 kalendorinių dienų, kas dažnu atveju yra gana panašus laiko tarpas, tačiau skaičiavimo metodika skiriasi.
Išimtys: kada galima išeiti greičiau?
Nors 20 dienų yra standartas, Darbo kodeksas numato situacijas, kai įspėjimo terminai yra gerokai trumpesni arba jų visai nereikia laikytis taip griežtai. Žinodami šias išimtis, galite sutaupyti laiko ir greičiau pereiti į naują darbovietę.
Bandomasis laikotarpis
Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje (kuris paprastai trunka iki 3 mėnesių), išėjimo sąlygos yra gerokai paprastesnės. Pagal Darbo kodekso nuostatas, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, įspėjęs darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas. Atkreipkite dėmesį – čia jau skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinės dienos.
Svarbios priežastys (ligos, pensija, prastovos)
Darbo kodekso 56 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Svarbiomis priežastimis laikoma:
- Darbuotojo liga ar neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų (reikalinga gydytojų išvada).
- Jei darbuotojui sukako senatvės pensijos amžius.
- Jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų (pavyzdžiui, nemoka atlyginimo ilgiau nei du mėnesius iš eilės).
- Jei darbuotojas prižiūri neįgalų šeimos narį (nustačius specialųjį nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikį).
Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui dažnai priklauso ir išeitinė išmoka (paprastai dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o išdirbus trumpiau nei metus – vieno).
Geriausias variantas: Šalių susitarimas
Vienas lanksčiausių ir dažniausiai rekomenduojamų būdų nutraukti darbo santykius – tai šalių susitarimas (Darbo kodekso 54 straipsnis). Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių griežtų terminų. Viskas priklauso nuo jūsų ir darbdavio derybų.
Kaip tai veikia praktiškai?
- Jūs pateikiate pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo konkrečios datos (tai gali būti kad ir rytojus).
- Darbdavys turi per 5 darbo dienas sutikti su pasiūlymu arba jį atmesti.
- Jei darbdavys sutinka, galite išeiti bet kurią sutartą dieną, nelaukdami 20 dienų termino pabaigos.
Tai yra abipusiai naudingas sprendimas, jei darbdavys jau turi kuo jus pakeisti arba jei jūsų funkcijos nėra kritinės. Be to, šalių susitarimu galima derėtis ir dėl papildomų kompensacijų, nors darbdavys neprivalo jų mokėti, jei tai nėra numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Atostogos ir nedarbingumas įspėjimo laikotarpiu
Darbuotojams dažnai kyla klausimas: ar „atidirbimo” laikotarpiu galima sirgti arba atostogauti? Ar tai neprailgins išėjimo termino?
Atsakymas yra vienareikšmis – įspėjimo terminas nėra pratęsiamas dėl ligos ar atostogų. Laikas tiesiog eina, nepriklausomai nuo to, ar jūs fiziškai esate darbe, ar ne.
Atostogos
Jūs turite teisę paprašyti kasmetinių atostogų įspėjimo laikotarpiu. Labai populiari praktika yra „atleidimas paskutinę atostogų dieną”. Pavyzdžiui, parašote prašymą atleisti iš darbo ir kartu prašymą suteikti sukauptas atostogas taip, kad jos padengtų visą 20 dienų laikotarpį. Jei darbdavys sutinka išleisti atostogų (pagal grafiką arba šalių susitarimu), jums nebereikia fiziškai dirbti, o atleidimo diena bus paskutinė atostogų diena.
Nedarbingumas
Jei įteikus prašymą atleisti susirgote ir gavote nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį”), 20 dienų terminas vis tiek skaičiuojamas. Jums nereikės „atidirbti” tų dienų, kurias sirgote. Jei ligos laikotarpis baigiasi vėliau nei nustatyta atleidimo data, darbo sutartis vis tiek nutraukiama numatytą dieną (nebent darbdavys ir darbuotojas susitaria kitaip).
Teisė persigalvoti: 3 darbo dienų taisyklė
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai prašymas išeiti iš darbo parašomas apimtam emocijų, o vėliau dėl to gailimasi. Darbo kodeksas gina darbuotoją ir šioje situacijoje. Jūs turite teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo padavimo.
Jei persigalvojote vėliau nei po 3 darbo dienų, atšaukti prašymą galite tik tuo atveju, jei su tuo sutinka darbdavys. Tačiau per pirmąsias tris dienas darbdavio sutikimas nėra būtinas – jis privalo priimti jūsų atšaukimą ir darbo santykiai tęsiasi toliau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į konkrečius klausimus, kurie dažniausiai kyla darbuotojams planuojant karjeros pokyčius.
Ar darbdavys gali mane atleisti anksčiau nei po 20 dienų, jei aš to nenoriu?
Jei parašėte prašymą išeiti savo noru (DK 55 str.) ir nurodėte, kad išeinate po 20 dienų, darbdavys vienašališkai negali jūsų atleisti anksčiau. Tačiau darbdavys gali pasiūlyti jums išeiti anksčiau šalių susitarimu. Jei jūs nesutinkate, turite teisę dirbti ir gauti atlyginimą visą įspėjimo laikotarpį.
Ar skiriasi įspėjimo terminas terminuotoms sutartims?
Taip. Jei turite terminuotą darbo sutartį, kuri trunka ilgiau nei 1 mėnesį, įspėjimo terminas išeinant savo noru taip pat yra 20 kalendorinių dienų. Tačiau, jei sutartis terminuota ir norite ją nutraukti dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.) arba jei sutartis sudaryta trumpam laikui, terminai gali skirtis.
Kas nutinka, jei tiesiog neateinu į darbą „atidirbimo” metu?
Tai yra darbo drausmės pažeidimas (pravaikšta). Darbdavys turi teisę fiksuoti pravaikštą ir už tą dieną nemokėti atlyginimo. Grubaus pažeidimo atveju darbdavys gali inicijuoti atleidimą dėl darbuotojo kaltės (kas gali neigiamai atsiliepti jūsų reputacijai ateityje), tačiau dažniausiai, jei jau yra prašymas išeiti, tiesiog nemokamas atlyginimas už neatvyktas dienas.
Kaip skaičiuojamas terminas, jei dirbu nepilnu etatu?
Darbo laiko trukmė (pilnas ar nepilnas etatas) neturi jokios įtakos įspėjimo terminams. Tiek dirbant 40 valandų per savaitę, tiek 10 valandų, galioja tas pats 20 kalendorinių dienų taisyklė.
Ar galiu sutrumpinti terminą sumokėdamas darbdaviui?
Oficialiai Darbo kodeksas nenumato galimybės „išsipirkti” iš įspėjimo termino. Tačiau praktikoje tai derybų klausimas. Dažniausiai darbdaviai sutinka išleisti anksčiau be jokių mokėjimų, nes laikyti nemotyvuotą darbuotoją nėra naudinga.
Kaip išsaugoti gerą reputaciją paliekant įmonę
Nors įstatymai numato konkrečius terminus, žmogiškasis faktorius išlieka ne mažiau svarbus. Jūsų paskutinės dienos darbe dažnai įsimenamos labiau nei keleri metai rutininio darbo. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar turite atidirbti 20 dienų, ar išeinate rytoj, svarbu procesą užbaigti profesionaliai. Lietuvos rinka yra gana maža, ir rekomendacijos iš buvusių darbdavių gali būti lemiamos ieškant naujų galimybių.
Visų pirma, pasistenkite informuoti vadovą apie savo sprendimą ne tik formaliu prašymu, bet ir gyvo pokalbio metu. Jei žinote, kad jūsų išėjimas sukels sunkumų komandai, pasiūlykite pagalbą perduodant darbus ar apmokant naują kolegą per tas 20 įspėjimo dienų. „Atidirbimo” laikotarpis yra skirtas būtent darbų perdavimui, o ne pasyviam laiko leidimui. Parengę išsamią darbų perdavimo ataskaitą, kontaktų sąrašą ar instrukcijas kolegoms, parodysite savo profesionalumą ir atsakomybę.
Galiausiai, net jei paliekate įmonę dėl konfliktų ar nepasitenkinimo, stenkitės išlaikyti neutralumą. Paskutinėmis dienomis venkite viešai kritikuoti darbdavį ar kolegas. Profesionalus atsisveikinimas, padėka už įgytą patirtį ir sklandus formalumų sutvarkymas užtikrins, kad duris uždarysite palikdami teigiamą įspūdį, kuris ateityje gali tapti vertingu karjeros kapitalu.
