Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, vienas iš svarbiausių finansinių sprendimų, kurį tenka priimti gyventojui, yra susijęs su mokesčių apskaičiavimu ir išlaidų deklaravimu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat primena, kad galutinė mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma tiesiogiai priklauso nuo to, kokį leidžiamų atskaitymų pripažinimo būdą pasirenka mokesčių mokėtojas. Nors pati individualios veiklos koncepcija yra gana lanksti, klaidos pasirenkant išlaidų apskaitos metodą gali lemti didesnius mokesčius arba papildomą administracinę naštą renkant kvitus bei sąskaitas faktūras. Svarbu suprasti, kad šis pasirinkimas nėra fiksuojamas veiklos registravimo pradžioje visam laikui – tai sprendimas, kurį gyventojas įtvirtina teikdamas metinę pajamų deklaraciją.
Du pagrindiniai leidžiamų atskaitymų būdai
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, individualią veiklą vykdantys asmenys turi teisę iš gautų pajamų atimti patirtas išlaidas, kurios yra būtinos toms pajamoms uždirbti. Tai vadinama leidžiamais atskaitymais. Nuo likusios sumos (apmokestinamųjų pajamų) yra skaičiuojamas GPM. VMI aiškinimu, egzistuoja dvi alternatyvos, kaip galima pripažinti šias išlaidas:
- Faktinis išlaidų pagrindimas: Atimamos realiai patirtos išlaidos, kurios yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, pirkimo kvitais ir kt.).
- Supaprastinta tvarka (30 proc. taisyklė): Leidžiamais atskaitymais laikoma fiksuota 30 procentų dalis nuo visų gautų individualios veiklos pajamų, nereikalaujant jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę laisvai rinktis jam palankesnį būdą, tačiau negalima taikyti abiejų metodų vienu metu tai pačiai veiklai per tą patį mokestinį laikotarpį.
Supaprastintas būdas: 30 procentų taisyklė
Tai yra populiariausias pasirinkimas tarp laisvai samdomų specialistų, kurių veikla nereikalauja didelių materialinių investicijų. Pavyzdžiui, programuotojai, dizaineriai, konsultantai ar tekstų rašytojai dažniausiai renkasi šį būdą. Pasirinkus šią alternatyvą, nereikia rinkti kuro čekių, kanceliarinių prekių sąskaitų ar biuro nuomos sutarčių kopijų mokesčių tikslais.
VMI nurodo, kad deklaruojant pajamas (pildant formą GPM311), sistema automatiškai pasiūlo atimti 30 proc. nuo gautų pajamų kaip leidžiamus atskaitymus. Pavyzdžiui, jei per metus gavote 20 000 Eur pajamų, automatiškai laikoma, kad 6 000 Eur (30 proc.) buvo jūsų išlaidos. Mokesčiai bus skaičiuojami tik nuo likusių 14 000 Eur.
Svarbiausi šio būdo privalumai:
- Nėra prievolės kaupti ir saugoti išlaidas pagrindžiančių dokumentų (išskyrus pajamas įrodančius dokumentus).
- Sutaupomas laikas buhalterinei apskaitai.
- Tai naudinga, jei realios išlaidos yra labai mažos (mažesnės nei 30 proc. pajamų).
Faktinis išlaidų deklaravimas: kada tai apsimoka?
Faktinis išlaidų pagrindimas yra naudingesnis tiems verslams, kurių pelno marža yra mažesnė, o veiklos sąnaudos didelės. Tai dažniausiai taikoma prekybininkams, gamybininkams arba paslaugų teikėjams, kurie naudoja brangią įrangą, nuomojasi patalpas ar sunaudoja daug žaliavų.
Jei gyventojas pasirenka šį būdą, jis privalo VMI deklaracijoje nurodyti tikslią patirtų išlaidų sumą. Svarbu pabrėžti, kad visos išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su vykdoma veikla. Negalima įtraukti asmeninių poreikių tenkinimo išlaidų (pvz., pietų restorane, jei tai nėra reprezentacija, ar atostogų kelionės).
Norint taikyti šį metodą, privaloma turėti tvarkingus apskaitos dokumentus:
- Sąskaitas faktūras su visais privalomais rekvizitais.
- Mokėjimo nurodymus arba kvitus.
- Sutartis (pvz., nuomos ar paslaugų teikimo).
VMI pabrėžia, kad pasirinkus faktinį metodą, atsakomybė už dokumentų teisingumą tenka pačiam gyventojui. Kilus abejonėms mokesčių administratorius gali paprašyti pateikti šiuos įrodymus.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir pasirinkimo niuansai
Vienas iš sudėtingesnių aspektų, pasirenkant leidžiamų atskaitymų būdą, yra ilgalaikis turtas. VMI paaiškinimuose nurodoma, kad ilgalaikio turto (automobilių, kompiuterinės technikos, staklių) įsigijimo išlaidos negali būti nurašomos iš karto, jei pasirenkamas faktinių išlaidų metodas. Jos turi būti nudėvimos per kelerius metus.
Tačiau, jei gyventojas pasirenka 30 proc. taisyklę, laikoma, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos jau yra įskaičiuotos į tą 30 procentų dydį. Tai reiškia, kad papildomai atimti nusidėvėjimo negalima.
Situacija tampa dar įdomesnė, kai keičiamas atskaitymų būdas. Pavyzdžiui, jei gyventojas kelerius metus taikė 30 proc. taisyklę, o vėliau perėjo prie faktinių išlaidų, jis gali pradėti skaičiuoti turimo ilgalaikio turto nusidėvėjimą, tačiau tik nuo tos vertės, kuri liko neamortizuota (teoriškai) per ankstesnius metus. Todėl prieš pasirenkant būdą, rekomenduojama įvertinti ne tik einamųjų metų išlaidas, bet ir planuojamas investicijas į ilgalaikį turtą.
Kaip techniškai atliekamas pasirinkimas deklaracijoje
Daugelis pradedančiųjų individualią veiklą klaidingai mano, kad apie pasirinktą būdą reikia pranešti VMI iš anksto. Iš tikrųjų, pasirinkimas realizuojamas tik pildant metinę pajamų deklaraciją (GPM311 formą) elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS).
Pildant deklaraciją vedlio principu, sistema paklausia, kokį atskaitymų būdą norite taikyti. Dažnu atveju sistema automatiškai parenka 30 proc. metodą kaip numatytąjį, nes tai yra paprasčiau mokesčių mokėtojui. Jei norite deklaruoti faktines išlaidas, turite rankiniu būdu pakeisti pasirinkimą ir įvesti konkrečią išlaidų sumą į atitinkamą laukelį.
VMI rekomenduoja prieš patvirtinant deklaraciją pasitikrinti, kuris variantas yra finansiškai naudingesnis. Jei turite sukaupę sąskaitų už 5 000 Eur, o 30 proc. nuo pajamų sudaro tik 4 000 Eur, tuomet verta rinktis faktinį metodą. Tačiau jei sąskaitų turite už 2 000 Eur, o 30 proc. taisyklė leidžia nurašyti 4 000 Eur, akivaizdu, kad supaprastinta tvarka padės sutaupyti daugiau mokesčių visiškai legaliai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Mokesčių mokėtojams dažnai kyla specifinių klausimų dėl atskaitymų pripažinimo. Žemiau pateikiami atsakymai į aktualiausius klausimus, remiantis VMI išaiškinimais.
1. Ar galiu taikyti skirtingus būdus skirtingoms veikloms?
Taip, jei vykdote kelias skirtingas individualias veiklas (turite kelis veiklos kodus), kiekvienai iš jų galite pasirinkti skirtingą atskaitymų būdą. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei veiklos yra aiškiai atskirtos ir pajamos bei išlaidos apskaitomos atskirai. Visgi, dažniausiai deklaracijoje veiklos grupuojamos, tad rekomenduojama pasikonsultuoti su VMI, jei situacija nestandartinė.
2. Ar pasirinkus 30 proc. būdą, vis tiek reikia saugoti pirkimo čekius?
Mokesčių tikslais (GPM apskaičiavimui) pirkimo čekių saugoti nebūtina, nes išlaidos pripažįstamos automatiškai. Tačiau, jei esate PVM mokėtojas, pirkimo sąskaitas faktūras privalote saugoti PVM atskaitos tikslais, nepriklausomai nuo to, kokį būdą pasirinkote GPM deklaravimui.
3. Ar į 30 proc. atskaitymus įeina ir PSD bei VSD įmokos?
Ne. Tai dažna klaida. 30 proc. yra prezumpcinės veiklos sąnaudos (transportas, medžiagos, ryšiai). Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos yra atskiri mokesčiai. Tačiau, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas faktiniu būdu, sumokėtos VSD ir PSD įmokos gali būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, taip dar labiau sumažinant GPM bazę (tai negalioja taikant 30 proc. taisyklę, nes laikoma, kad visi mokesčiai ir sąnaudos telpa į tą procentą, išskyrus specifines išimtis).
4. Ar galiu kitais metais keisti pasirinkimą?
Taip. Kiekvienais metais, teikdami naują metinę deklaraciją, galite iš naujo įvertinti savo situaciją ir pasirinkti tą būdą, kuris tais metais jums yra palankesnis. Pavyzdžiui, vienais metais daug investavote ir renkatės faktines išlaidas, o kitais metais išlaidų neturėjote ir renkatės 30 proc. taisyklę.
Atsakomybė ir dokumentų saugojimo terminai
Nepriklausomai nuo pasirinkto leidžiamų atskaitymų būdo, pajamų apskaita privalo būti tvarkinga. Visi individualią veiklą vykdantys asmenys privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (popierinį arba elektroninį, pavyzdžiui, i.APS). Pasirinkus 30 proc. taisyklę, žurnale užtenka pildyti tik pajamų dalį, o išlaidų skilties pildyti nebūtina.
Pasirinkus faktinį išlaidų pripažinimo būdą, dokumentų saugojimas tampa kritiškai svarbus. Pagal Bendrąjį dokumentų saugojimo terminų rodiklį, apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų. VMI atliekant mokestinį patikrinimą ir neradus išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atskaitymai gali būti nepripažinti, o mokesčių mokėtojui priskaičiuotas papildomas GPM bei delspinigiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir sąžiningai kaupiant dokumentus, pasitaiko atvejų, kai kvitai išblunka (ypač spausdinti ant terminio popieriaus). Todėl VMI ir buhalterijos ekspertai rekomenduoja daryti skaitmenines dokumentų kopijas arba juos skenuoti iš karto po gavimo. Tai užtikrins, kad net po kelerių metų galėsite lengvai įrodyti patirtas išlaidas ir pagrįsti savo pasirinktą leidžiamų atskaitymų būdą.
