Sprendimas palikti darbo vietą retai būna spontaniškas; dažniausiai tai yra ilgų apmąstymų, karjeros planavimo ar noro keisti gyvenimo būdą rezultatas. Nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl nusprendėte atversti naują karjeros lapą, pats išėjimo procesas privalo būti teisiškai tvarkingas. Lietuvoje darbo santykių nutraukimą reglamentuoja Darbo kodeksas, o vienas dažniausiai taikomų straipsnių, kai iniciatyvą rodo pats darbuotojas be svarbių priežasčių, yra 55 straipsnis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parašyti prašymą ir išeiti yra paprasta, praktikoje dažnai kyla klausimų dėl įspėjimo terminų, atostogų panaudojimo, galimybės persigalvoti ar finansinių atsiskaitymų. Žinojimas, kaip tiksliai veikia šis įstatymas, padeda išvengti konfliktų su darbdaviu, streso ir netikėtų finansinių nuostolių.
Kas tiksliai yra Darbo kodekso 55 straipsnis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Tai yra standartinis, dažniausiai pasitaikantis būdas išeiti iš darbo, kai darbuotojas tiesiog susirado kitą darbo vietą, nori pailsėti arba jam netinka esamos darbo sąlygos, tačiau jos nėra tokios blogos, kad būtų galima taikyti 56 straipsnį (išėjimas dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar vėluojančio atlyginimo).
Esminis šio straipsnio principas – laisva darbuotojo valia. Darbdavys negali priversti darbuotojo dirbti, jei šis to nenori, tačiau įstatymas taip pat saugo ir darbdavio interesus, nustatydamas tam tikrus saugiklius, kad verslas neliktų be darbuotojo per vieną dieną. Būtent todėl šis straipsnis numato konkrečius įspėjimo terminus, kurių privalu laikytis, nebent šalys susitaria kitaip. Svarbu suprasti, kad nutraukiant sutartį pagal šį straipsnį, darbuotojui nepriklauso išeitinė išmoka (skirtingai nei atleidžiant darbdavio iniciatyva ar šalių susitarimu, jei dėl to suderėta), tačiau privaloma išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
20 dienų taisyklė: įspėjimo terminai ir jų skaičiavimas
Vienas daugiausiai diskusijų sukeliančių aspektų yra įspėjimo terminas. Pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis niuansus:
- Kalendorinės, o ne darbo dienos: Terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina savaitgaliai ir šventinės dienos. Jei prašymą pateikiate penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis jau skaičiuojami į 20 dienų terminą.
- Termino pradžia: Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo pateikimo. Pavyzdžiui, jei prašymą įteikiate kovo 1 d., 20 dienų terminas prasideda kovo 2 d. ir baigiasi kovo 21 d. Kovo 21 d. būtų jūsų paskutinė darbo diena.
- Galimybė terminą sutrumpinti: Įstatymas nurodo, kad 20 dienų yra maksimalus reikalaujamas terminas iš darbuotojo pusės, tačiau darbdavys turi teisę sutikti išleisti darbuotoją ir anksčiau. Jei jūsų santykiai su vadovu geri ir įmonė greitai randa pamainą arba jūsų funkcijos nėra kritinės, galite prašyme nurodyti norimą (ankstesnę) atleidimo datą. Jei darbdavys sutinka – sutartis nutraukiama jūsų nurodytą dieną.
Daugelis darbuotojų klaidingai mano, kad „atidirbti” 20 dienų yra prievolė visais atvejais. Iš tiesų, tai yra darbdavio teisė reikalauti šio laikotarpio, kad jis spėtų rasti naują darbuotoją. Tačiau derybų keliu šį laikotarpį galima sutrumpinti iki savaitės ar net kelių dienų.
Kaip teisingai parengti ir pateikti prašymą
Nors griežtos formos prašymui nėra, jis privalo būti rašytinis. Žodiniai pasakymai „aš išeinu” neturi jokios teisinės galios ir vėliau gali sukelti problemų įrodinėjant, kad apskritai informavote darbdavį apie savo ketinimus.
Prašyme turėtų būti aiškiai nurodyta:
- Adresatas: Įmonės vadovas arba personalo skyrius.
- Ketina: Aiškus pareiškimas, kad norite nutraukti darbo sutartį savo noru (pagal DK 55 str.).
- Data: Kada norite, kad darbo sutartis būtų nutraukta (paskutinė darbo diena). Jei rašote „nuo kovo 15 d.”, teisiškai tai gali būti interpretuojama dviprasmiškai, todėl geriau rašyti „prašau atleisti mane iš darbo 202X m. kovo 15 d., kuri bus paskutinė mano darbo diena”.
- Parašas: Fizinis arba kvalifikuotas elektroninis parašas.
Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau prašymai teikiami elektroniniu būdu. Jei įmonėje naudojama dokumentų valdymo sistema, prašymą keliate ten. Jei siunčiate el. paštu, įsitikinkite, kad laišką siunčiate iš savo darbinio arba sutartyje nurodyto asmeninio el. pašto ir geriausia – pasirašytą elektroniniu parašu. Tai užtikrina neginčijamą įrodymą apie dokumento įteikimą.
Persigalvojimo teisė: 3 darbo dienų taisyklė
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai prašymas išeiti iš darbo parašomas emocijų pagrindu – po konflikto su vadovu ar sunkaus projekto. Darbo kodekso kūrėjai tai numatė ir įtraukė saugiklį darbuotojui. Pagal 55 straipsnį, darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos.
Ką svarbu žinoti apie atšaukimą:
- Šis terminas skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis.
- Atšaukus prašymą per šį terminą, jis netenka galios, ir darbo sutartis tęsiasi lyg niekur nieko. Darbdavys negali jūsų atleisti remdamasis tuo atšauktu prašymu.
- Tačiau yra viena svarbi išimtis: jei per tas 3 dienas darbdavys jau spėjo sudaryti naują darbo sutartį su kitu darbuotoju, kuris užims jūsų vietą, tuomet atšaukti prašymo nebegalėsite. Tai apsaugo naująjį darbuotoją, kuris galbūt jau išėjo iš savo ankstesnio darbo, kad įsidarbintų jūsų vietoje.
Jei praėjo 3 darbo dienos, atšaukti prašymą galima tik darbdaviui sutikus. Jei darbdavys nesutinka, sutartis bus nutraukta pasibaigus įspėjimo terminui.
Atostogos ir ligos laikotarpis įspėjimo metu
Vienas dažniausių klausimų – ar galima „atidirbti” tas 20 dienų atostogaujant arba turint nedarbingumo pažymėjimą? Atsakymas yra teigiamas. Įspėjimo terminas yra skirtas informuoti darbdavį, kad jis galėtų ruoštis jūsų išėjimui. Įstatymas nereikalauja, kad tuo metu fiziškai būtumėte darbo vietoje ir dirbtumėte.
Scenarijus su atostogomis:
Daugelis darbuotojų, turinčių sukauptų atostogų, pasirenka jas išnaudoti būtent įspėjimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, parašote prašymą atleisti iš darbo po 20 dienų ir iškart pateikiate prašymą atostogoms toms 20 dienų. Jei darbdavys atostogas suteikia (pagal grafiką arba susitarimą), jūs tiesiog nebegrįžtate į darbą, o paskutinę atostogų dieną esate atleidžiamas. Tai naudinga, jei norite pailsėti prieš naują darbą. Tačiau darbdavys neprivalo suteikti atostogų ne pagal grafiką, nebent tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Scenarijus su liga:
Jei įspėjimo laikotarpiu susirgote ir gavote nedarbingumo pažymėjimą, įspėjimo terminas nėra pratęsiamas. Jis toliau skaičiuojamas. Jei sergate ilgiau nei trunka įspėjimo terminas, darbo sutartis vis tiek nutraukiama tą dieną, kurią buvote nurodę prašyme (pasibaigus terminui), net jei tuo metu vis dar sergate. Sodra toliau mokės ligos išmoką teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nutrūkus darbo santykiams, jei liga prasidėjo dar dirbant.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į konkrečius klausimus, kurie dažnai kyla darbuotojams, planuojantiems išeiti iš darbo savo noru.
Ar skiriasi išėjimo tvarka bandomuoju laikotarpiu?
Taip, ir labai smarkiai. Jei esate bandomajame laikotarpyje, jums netaikomas 55 straipsnis ir 20 dienų terminas. Bandomuoju laikotarpiu darbo sutartį galima nutraukti įspėjus darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas. Tai numato kitas (36) Darbo kodekso straipsnis. Svarbu nesupainioti šių terminų.
Kas nutinka, jei tiesiog nebeateinu į darbą po prašymo pateikimo?
Jei nesuderinę su darbdaviu (pvz., neturėdami atostogų ar biuletenio) nustojate eiti į darbą įspėjimo laikotarpiu, darbdavys tai traktuoja kaip pravaikštą. Tai yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Darbdavys gali atleisti jus už pravaikštas (o ne savo noru), kas gali neigiamai atrodyti jūsų darbo istorijoje, be to, jis gali reikalauti atlyginti žalą, jei dėl jūsų neatvykimo įmonė patyrė nuostolių.
Ar priklauso išeitinė išmoka išeinant savo noru?
Pagal 55 straipsnį išeitinė išmoka nepriklauso. Jums turi būti išmokėtas tik darbo užmokestis už dirbtą laiką ir kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinės išmokos mokamos tik specifiniais atvejais (pvz., išeinant dėl sveikatos, pensinio amžiaus arba šalių susitarimu, jei pavyksta susiderėti).
Ar gali darbdavys atsisakyti priimti mano prašymą?
Ne, darbdavys neturi teisės atsisakyti priimti prašymo atleisti iš darbo. Darbo santykiai nėra priverčiamieji. Jei darbdavys atsisako registruoti prašymą, galite jį išsiųsti registruotu laišku. Įspėjimo terminas tokiu atveju pradedamas skaičiuoti nuo laiško įteikimo darbdaviui dienos.
Kaip skaičiuojama kompensacija už atostogas?
Kompensacija skaičiuojama pagal jūsų vidutinį darbo užmokestį (VDU), imant paskutinių trijų mėnesių vidurkį. Sukauptų atostogų dienų skaičius (darbo dienomis) dauginamas iš jūsų vienos dienos VDU. Svarbu žinoti, kad kompensuojamos atostogos ne daugiau kaip už trejus darbo metus, nebent faktiškai nebuvo galimybės jomis pasinaudoti.
Darbų perdavimas ir atsiskaitymas su įmone
Paskutinė darbo santykių dalis – tai ne tik dokumentų pasirašymas, bet ir tinkamas darbų perdavimas bei įmonės turto grąžinimas. Nors Darbo kodeksas detaliai nereglamentuoja, kaip turi vykti darbų perdavimas (tai dažniausiai apibrėžiama įmonės vidaus taisyklėse), darbuotojas privalo elgtis sąžiningai.
Įspėjimo laikotarpiu darbdavys gali nurodyti paruošti darbų perdavimo aktą, apmokyti kolegą ar užbaigti skubius projektus. Tai yra jūsų darbo funkcijų dalis, už kurią gaunate atlyginimą, todėl atsisakyti tai daryti negalima.
Taip pat privaloma grąžinti visą darbdavio suteiktą turtą: nešiojamąjį kompiuterį, telefoną, automobilį, įėjimo korteles ir kitas darbo priemones. Jei turtas negrąžinamas arba grąžinamas sugadintas (ne dėl natūralaus nusidėvėjimo), darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Rekomenduojama pasirašyti turto grąžinimo aktą, kad vėliau nekiltų pretenzijų, jog kažko negrąžinote.
Tvarkingas išėjimas iš darbo – tai investicija į jūsų profesinę reputaciją. Lietuva yra maža šalis, ir rekomendacijos iš buvusių darbdavių dažnai turi lemiamą reikšmę ieškant naujų karjeros galimybių. Todėl, net jei iš darbo išeinate su nuoskaudomis, laikykitės DK 55 straipsnio reikalavimų, mandagiai užbaikite pradėtus darbus ir palikite duris atviras ateities galimybėms.
