Kiekvienais metais pavasario pradžia daugeliui Lietuvos gyventojų asocijuojasi ne tik su bundančia gamta, bet ir su pareiga atsiskaityti valstybei už praėjusius metus. Pajamų deklaravimas – tai procesas, kurio metu gyventojai informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) apie savo gautas pajamas, sumokėtus mokesčius bei patirtas išlaidas, kurios gali sumažinti mokestinę naštą. Nors kasmet procesas tampa vis labiau automatizuotas ir paprastesnis, gyventojams nuolat kyla klausimų dėl starto datos, terminų ir naujovių. Šiemet VMI taip pat pateikė svarbią informaciją, kurią privalo žinoti kiekvienas mokesčių mokėtojas, norintis išvengti delspinigių arba siekiantis kuo greičiau susigrąžinti permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Oficiali deklaravimo pradžia ir svarbiausi terminai
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurią daro nekantrūs gyventojai – bandymas deklaruoti pajamas dar neparuošus sistemos. Nors prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) galima bet kuriuo metu, skubėti nereikėtų. Valstybinė mokesčių inspekcija aiškiai nurodo, kad oficialus pajamų deklaravimo startas prasideda tada, kai sistema yra pilnai atnaujinta ir suformuotos preliminariosios deklaracijos. Paprastai tai įvyksta kovo mėnesio pradžioje. Iki šio momento VMI gauna duomenis iš trečiųjų šalių: bankų, darbdavių, švietimo įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių ir kitų šaltinių. Jei bandysite deklaraciją pateikti vasario mėnesį, didelė tikimybė, kad joje trūks duomenų, todėl vėliau teks dokumentą tikslinti, o tai tik sukelia papildomų nepatogumų.
Svarbiausia data, kurią būtina pasižymėti kalendoriuje – tai gegužės 2-oji diena. Iki šios dienos visi gyventojai, kuriems privalu deklaruoti pajamas, turi pateikti teisingai užpildytą GPM311 formą ir, jei susidaro mokėtina suma, sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Vėluojantiems gresia ne tik priminimai iš VMI, bet ir delspinigiai bei administracinė atsakomybė. Taip pat iki gegužės 2 d. gyventojai gali skirti dalį sumokėto pajamų mokesčio paramai (1,2 proc. paramos gavėjams, meno kūrėjams bei 0,6 proc. politinėms partijoms ar profesinėms sąjungoms). Jei deklaracija pateikiama laiku ir be klaidų, permokėtas GPM gyventojams į sąskaitas paprastai sugrįžta iki liepos 31 dienos.
Kategorijos asmenų, kuriems deklaruoti pajamas yra privaloma
Nors deklaruoti pajamas raginami visi, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis, egzistuoja griežtai apibrėžtos grupės asmenų, kuriems tai yra teisinė prievolė. Mokesčių inspekcija atkreipia dėmesį, kad net ir negavus jokio priminimo, pareiga išlieka pačiam mokesčių mokėtojui. Privalomai deklaracijas teikti turi:
- Vykdžiusieji individualią veiklą: Tai apima tiek asmenis, dirbusius pagal individualios veiklos pažymą, tiek įsigijusius verslo liudijimus. Svarbu pažymėti, kad deklaruoti būtina net ir tuo atveju, jei iš veiklos nebuvo gauta jokių pajamų („nulinė“ deklaracija).
- Politikai ir valstybės tarnautojai: Viešieji asmenys, valstybės tarnautojai bei jų šeimos nariai privalo deklaruoti ne tik pajamas, bet ir turtą (speciali turto deklaravimo forma), siekiant užtikrinti skaidrumą.
- Pardavusieji turtą: Asmenys, kurie praėjusiais metais pardavė nekilnojamąjį turtą (jei jis nebuvo išlaikytas nuosavybėje 10 metų) arba transporto priemonę (jei ji nebuvo išlaikyta 3 metus) ir gavo iš to pelno.
- Gavusieji dovanų: Jei gavote brangių dovanų (kurių vertė viršija 2 500 Eur) ne iš artimų giminaičių (tėvų, vaikų, sutuoktinių, senelių, vaikaičių, brolių ar seserų).
- Uždirbusieji dideles palūkanas: Jei gautos palūkanos už indėlius ar vertybinius popierius viršijo 500 Eur sumą.
- Dirbusieji užsienyje: Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo deklaruoti visas pasaulyje gautas pajamas, net jei mokesčiai buvo sumokėti kitoje valstybėje (tokiu atveju taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimas).
Galimybė susigrąžinti pinigus: GPM lengvatos
Didžiajai daliai gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pajamų deklaravimas yra savanoriškas, tačiau finansiškai naudingas procesas. Valstybė skatina tam tikrus gyventojų veiksmus, leisdama susigrąžinti dalį (iki 20 proc.) nuo sumokėtų išlaidų tam tikroms paslaugoms. Tai vadinama GPM lengvata. Deklaruojant pajamas, sistema automatiškai apskaičiuoja grąžintiną sumą, jei VMI turi duomenis apie jūsų patirtas išlaidas. Jei duomenų trūksta, juos galima suvesti rankiniu būdu, prisegant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Populiariausios išlaidos, už kurias galima tikėtis grąžos, yra susijusios su ateities finansiniu saugumu bei švietimu. Pavyzdžiui, grąžinama dalis įmokų už gyvybės draudimą ar pensijų kaupimą III pakopos fonduose. Taip pat lengvata taikoma už sumokėtas įmokas už profesinį mokymą ar studijas (jei tai pirma aukštojo mokesčio pakopa), palūkanas už būsto kreditą (jei kreditas paimtas iki 2009 m. sausio 1 d.). Svarbu žinoti, kad bendra atskaitymų suma yra ribojama įstatymų (dažniausiai iki 1 500 Eur sumos įmokoms, nuo kurių skaičiuojama 20 proc. grąža, bet ne daugiau nei 25 proc. apmokestinamųjų pajamų), todėl maksimali grąžintina suma vienam asmeniui paprastai neviršija 300 eurų už draudimo ir pensijų įmokas.
Naujovės ir technologiniai sprendimai EDS sistemoje
VMI nuolat tobulina Elektroninio deklaravimo sistemą, kad ji būtų kuo intuityvesnė. Jau keletą metų veikiantis deklaravimo „vedlys“ (klausimų-atsakymų principu veikianti sistema) leidžia vartotojams lengviau suprasti, kokius duomenis reikia pateikti. Prisijungus prie sistemos, dauguma laukelių jau būna užpildyti pagal trečiųjų šalių pateiktus duomenis. Gyventojui tereikia patikrinti informacijos teisingumą.
Viena iš svarbių funkcijų – automatinis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) perskaičiavimas. Metų eigoje darbdavys taiko tam tikrą NPD, remdamasis numatomu darbo užmokesčiu. Tačiau jei žmogus gavo papildomų pajamų (pavyzdžiui, ligos išmokų, premijų), metinis NPD gali sumažėti, todėl atsiranda pareiga primokėti GPM. Ir atvirkščiai – jei žmogus dirbo ne visus metus arba jo pajamos svyravo, gali paaiškėti, kad pritaikytas per mažas NPD, todėl valstybė jam grąžins permoką. Šis perskaičiavimas vyksta automatiškai pateikus deklaraciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kiekvienais metais mokesčių mokėtojams kyla specifinių klausimų, susijusių su jų individualia situacija. Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausimus, kurie padės sklandžiau įveikti deklaravimo procesą.
-
Ką daryti, jei neturiu pinigų sumokėti mokesčiams iki gegužės 2 d.?
Jei susidarė mokėtina suma, bet šiuo metu neturite finansinių galimybių jos padengti, nereikėtų vengti deklaravimo. Pateikite deklaraciją laiku ir nedelsdami kreipkitės į VMI su prašymu atidėti mokėjimą arba išdėstyti jį dalimis. Sudarius mokestinės paskolos sutartį, išvengsite griežtų sankcijų ir sąskaitų arešto, nors palūkanos gali būti skaičiuojamos. -
Ar reikia deklaruoti pajamas, jei visus metus dirbau tik pagal darbo sutartį?
Privalomos pareigos nėra, nebent pasinaudojote per dideliu metiniu NPD ir likote skolingas valstybei. Tačiau rekomenduojama deklaruoti visiems, nes galite būti maloniai nustebinti susidariusia GPM permoka, kurią galėsite susigrąžinti. -
Kaip deklaruoti pajamas, gautas iš būsto nuomos?
Jei nuomojote būstą įsigiję verslo liudijimą, fiksuotą pajamų mokestį jau sumokėjote pirkdami liudijimą, tačiau deklaraciją pateikti vis tiek reikia. Jei nuomojote be verslo liudijimo (mokėdami 15 proc. GPM nuo gautų pajamų), privalote deklaruoti gautą sumą ir sumokėti mokestį iki gegužės 2 d. -
Ką daryti pastebėjus klaidą jau pateiktoje deklaracijoje?
Klaidas taisyti galima ir netgi būtina. Tiesiog prisijunkite prie EDS, atsidarykite pateiktos deklaracijos formą, atlikite reikiamus pataisymus ir pateikite ją iš naujo kaip „patikslintą“. Galiojančia bus laikoma paskutinė pateikta versija. Tikslinti galima 5 praėjusių metų laikotarpį. -
Ar pensininkams reikia deklaruoti pajamas?
Senatvės pensijos nėra apmokestinamos GPM. Tačiau jei pensininkas dirba, vykdo individualią veiklą ar pardavė registruotiną turtą, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitiems gyventojams.
Individualios veiklos apmokestinimo niuansai
Ypatingą dėmesį pajamų deklaravimui turėtų skirti asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą (IDV). Skirtingai nei dirbantys pagal darbo sutartį, kur mokesčius išskaičiuoja ir sumoka darbdavys, „freelanceriai“ ir savarankiškai dirbantys asmenys yra patys atsakingi už teisingą mokesčių apskaičiavimą. Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos tenka mokėti, yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM), Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Deklaruojant pajamas per EDS vedlį, sistema automatiškai suskaičiuoja šias sumas, tačiau svarbu suprasti, kaip jos formuojamos.
Vienas esminių pasirinkimų, kurį turi atlikti individualią veiklą vykdantis asmuo pildydamas deklaraciją – tai išlaidų atskaitymo būdas. Įstatymas numato dvi galimybes: rinktis faktinių išlaidų atskaitymą arba taikyti 30 proc. taisyklę. Pasirinkus 30 proc. taisyklę, laikoma, kad jūsų veiklos išlaidos sudarė 30 proc. nuo gautų pajamų, ir tam nereikia jokių kvitų ar sąskaitų faktūrų. Tai itin patogu paslaugų teikėjams (programuotojams, dizaineriams, konsultantams), kurie dažnai neturi didelių veiklos sąnaudų. Tuo tarpu prekybininkams ar gamyba užsiimantiems asmenims dažniau apsimoka rinktis faktinių išlaidų atskaitymą, kruopščiai suvedant visas patirtas sąnaudas, nes jos dažnai viršija 30 proc. ribą. Neteisingai pasirinkus šį metodą, galima permokėti mokesčius, todėl prieš spaudžiant „Pateikti“, verta pasimodeliuoti abu variantus.
