Pastaraisiais metais elektroninės cigaretės (dar vadinamos „veipais“) tapo neatsiejama daugelio žmonių, ypač jaunimo, kasdienybės dalimi. Rinkodaros specialistai šiuos prietaisus dažnai pristato kaip saugesnę, „švaresnę“ alternatyvą tradiciniam tabako rūkymui, pabrėždami dervų nebuvimą ir malonius aromatus. Tačiau medicinos ekspertai, toksikologai ir visuomenės sveikatos specialistai vis garsiau skambina pavojaus varpais. Naujausi tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių skystis, veikiamas aukštos temperatūros, nėra tiesiog nekenksmingi vandens garai. Tai sudėtingas cheminių medžiagų mišinys, kurio poveikis žmogaus organizmui gali būti drastiškas ir negrįžtamas. Klaidinga manyti, kad jei medžiaga yra saugi valgyti, ji yra saugi ir įkvėpti – plaučių audinys yra itin jautrus, o garinimo metu susidarančios reakcijos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, apie kuriuos vartotojai dažnai nė nesusimąsto.
Cheminė skysčio sudėtis: kas iš tikrųjų patenka į plaučius?
Daugelis vartotojų mano, kad elektroninės cigaretės skystį sudaro tik trys komponentai: nikotinas, kvapiosios medžiagos ir vanduo. Deja, realybė yra kur kas sudėtingesnė. Pagrindinės sudedamosios dalys dažniausiai yra propilenglikolis (PG) ir augalinis glicerinas (VG). Nors šios medžiagos plačiai naudojamos maisto pramonėje ir kosmetikoje, jų ilgalaikis poveikis įkvepiant dideliais kiekiais į plaučius vis dar nėra iki galo ištirtas, o turimi duomenys kelia nerimą.
Kaitinant šiuos tirpiklius aukštoje temperatūroje, vyksta terminė degradacija, kurios metu gali susidaryti toksiški junginiai, tokie kaip:
- Formaldehidas – žinomas kancerogenas, galintis sukelti vėžinius susirgimus.
- Acetaldehidas – medžiaga, galinti pažeisti plaučių audinį ir sukelti priklausomybę.
- Akroleinas – stiprus dirgiklis, dažniausiai randamas herbiciduose, kuris gali negrįžtamai pažeisti plaučių alveoles.
Ekspertai pabrėžia, kad šių medžiagų koncentracija priklauso nuo prietaiso galingumo ir naudojimo būdo. „Modifikuoti“ prietaisai, leidžiantys padidinti kaitinimo temperatūrą (siekiant didesnio garų kiekio), žymiai padidina šių toksiškų šalutinių produktų išsiskyrimą.
Kvapiosios medžiagos – paslėptas pavojus
Vienas didžiausių elektroninių cigarečių traukos objektų yra didžiulė skonių įvairovė – nuo vaisių ir uogų iki desertų skonių. Tačiau būtent čia slypi vienas didžiausių pavojų. Skysčių gamintojai naudoja tūkstančius skirtingų cheminių junginių skoniui išgauti. Nors šios medžiagos yra patvirtintos kaip saugios maistui (angl. GRAS – Generally Recognized As Safe), šis statusas galioja tik virškinimo traktui, o ne kvėpavimo takams.
Pavyzdžiui, cheminė medžiaga diacetilas, dažnai naudojama sviesto ar grietinėlės skoniui suteikti, yra tiesiogiai siejama su liga, vadinama obliteruojančiu bronchiolitu, arba liaudiškai – „spragėsių plaučiais“ (angl. popcorn lung). Tai nepagydoma būklė, kurios metu smulkiausi kvėpavimo takai (bronchiolės) randėja ir siaurėja, smarkiai apsunkindami kvėpavimą.
Be to, tam tikros cinamono, vanilės ar vyšnių kvapiosios medžiagos kaitinimo metu gali reaguoti su propilenglikoliu ir sudaryti acetalius – junginius, kurie dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti lėtinį uždegimą.
EVALI ir ūmūs plaučių pažeidimai
Vienas rimčiausių įspėjimų, kurį pastaraisiais metais išplatino pasaulio sveikatos organizacijos, yra susijęs su EVALI sindromu (angl. E-cigarette or Vaping Use-Associated Lung Injury). Tai ūmus plaučių pažeidimas, tiesiogiai susijęs su garinimu. Nors didžioji dalis 2019–2020 m. protrūkio atvejų JAV buvo susieti su vitamino E acetatu (tirštikliu, naudotu nelegaliuose THC skysčiuose), gydytojai vis dar registruoja plaučių pažeidimus, susijusius ir su standartinių, nikotino turinčių skysčių vartojimu.
EVALI simptomai dažnai primena pneumoniją ar gripą:
- Dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas;
- Krūtinės skausmas;
- Kosulys;
- Karščiavimas ir nuovargis;
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas).
Raiškesnių atvejų metu pacientams prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, o plaučiuose aptinkama „cheminio nudegimo“ požymių. Ekspertai įspėja, kad elektroninių cigarečių aerozolyje esančios mikrodalelės nusėda giliai plaučiuose, sukeldamos uždegiminį atsaką ir mažindamos plaučių gebėjimą apsisaugoti nuo infekcijų.
Sunkiųjų metalų pėdsakai organizme
Elektroninių cigarečių skystis pats savaime gali neturėti sunkiųjų metalų, tačiau jie atsiranda garinimo proceso metu. Skystis yra kaitinamas naudojant metalinę spiralę (angl. coil), kuri dažniausiai gaminama iš nichromo, kanthalio ar nerūdijančio plieno. Tyrimai rodo, kad laikui bėgant ir veikiant aukštai temperatūrai, mikroskopinės metalo dalelės atsiskiria nuo spiralės ir patenka į aerozolį, kurį įkvepia vartotojas.
Garinamų dūmų mėginiuose mokslininkai aptinka šiuos metalus:
- Švinas – toksiškas metalas, galintis pažeisti nervų sistemą ir inkstus.
- Nikelis – žinomas kancerogenas ir stiprus alergenas.
- Chromas – gali sukelti kvėpavimo takų vėžį.
- Manganas – didelės dozės gali pakenkti centrinei nervų sistemai.
Šių metalų kaupimasis organizme yra lėtinis procesas. Nors vieno įkvėpimo metu gaunama dozė gali atrodyti maža, nuolatinis „veipinimas“ (dažnai intensyvesnis nei rūkymas) lemia toksinių medžiagų kaupimąsi audiniuose.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Nors didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas plaučiams, elektroninių cigarečių skystis kelia rimtą pavojų ir širdies sveikatai. Daugumoje skysčių esantis nikotinas yra stiprus stimuliatorius. Elektroninėse cigaretėse dažnai naudojamos nikotino druskos, kurios leidžia įkvėpti itin dideles nikotino koncentracijas be stipraus gerklės dirginimo. Tai reiškia, kad vartotojas per trumpą laiką gali gauti dozę, tolygią visam pakeliui tradicinių cigarečių.
Toks didelis nikotino kiekis sukelia staigų kraujospūdžio pakilimą ir padažnina širdies ritmą. Tai didina miokardo infarkto riziką, skatina arterijų sienelių standėjimą ir gali sukelti aritmiją. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad net ir be nikotino esantys skysčiai (tik su kvapiosiomis medžiagomis) gali laikinai sutrikdyti endotelio – vidinio kraujagyslių sluoksnio – funkciją, kas yra pirmas žingsnis link aterosklerozės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar elektroninės cigaretės be nikotino yra saugios?
Nors skysčiai be nikotino nesukelia fiziologinės priklausomybės nuo šios medžiagos, jie nėra visiškai saugūs. Juose vis tiek yra propilenglikolio, glicerino ir kvapiųjų medžiagų, kurios kaitinamos išskiria toksiškus junginius (formaldehidą, akroleiną) ir gali dirginti plaučius bei sukelti uždegiminius procesus.
Ar tiesa, kad „veipinimas“ yra 95% saugesnis už rūkymą?
Šis teiginys, dažnai cituojamas iš senesnės Jungtinės Karalystės ataskaitos, yra vis dažniau kritikuojamas. Nors garinant nesusidaro dervos ir anglies monoksidas (smalkės), susidaro kitos kenksmingos medžiagos (sunkieji metalai, lakieji organiniai junginiai). Be to, ilgalaikis poveikis vis dar nežinomas. Ekspertai sutinka, kad „mažiau kenksmingas“ nereiškia „saugus“.
Kokie yra pirmieji požymiai, kad elektroninės cigaretės kenkia sveikatai?
Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į sausą kosulį, burnos ir gerklės džiūvimą, dantenų kraujavimą, pasunkėjusį kvėpavimą fizinio krūvio metu ar dažnus galvos skausmus. Tai gali būti pirmieji organizmo signalai apie kvėpavimo takų dirginimą ar intoksikaciją.
Ar elektroninių cigarečių skystis gali sukelti vėžį?
Taip, potencialiai gali. Nors rizika gali būti kitokia nei tradicinių cigarečių atveju, elektroninių cigarečių aerozolyje randama kancerogenų, tokių kaip formaldehidas, acetaldehidas, nikelis ir kadmis. Kancerogeninis poveikis dažniausiai pasireiškia po ilgo vartojimo laikotarpio, todėl tikrąjį vėžio rizikos mastą pamatysime tik po kelerių metų ar dešimtmečių.
Kodėl paaugliai yra jautresni elektroninių cigarečių žalai?
Paauglių smegenys vystosi maždaug iki 25 metų. Nikotinas keičia sinapsių formavimąsi smegenyse, o tai gali lemti dėmesio sutrikimus, impulsyvumą ir nuotaikų kaitą. Be to, jauni plaučiai yra jautresni cheminiams dirgikliams, todėl uždegiminiai procesai gali prasidėti greičiau ir būti intensyvesni.
Prevencinės priemonės ir atsakingas požiūris
Akivaizdu, kad elektroninių cigarečių skystis nėra nekalta pramoga, o cheminis mišinys, galintis sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų. Ekspertai vieningai sutaria: geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą – visiškai atsisakyti bet kokių įkvepiamų produktų, neskirtų medicininiam gydymui. Jei asmuo vis dėlto renkasi naudoti šiuos prietaisus, būtina imtis griežtų atsargumo priemonių.
Vartotojams rekomenduojama vengti pirkti skysčius iš nelegalių ar nepatikimų šaltinių, nes juose dažniau aptinkama pavojingų priemaišų ar draudžiamų priedų. Taip pat svarbu vengti modifikuoti prietaisus didinant jų kaitinimo temperatūrą, nes tai tiesiogiai didina toksinų išsiskyrimą. Visgi, svarbiausia yra švietimas ir kritinis mąstymas – supratimas, kad malonus kvapas negarantuoja saugumo, yra pirmas žingsnis link savo sveikatos išsaugojimo. Tėvai, pedagogai ir sveikatos specialistai turi aktyviai diskutuoti apie cheminę šių produktų sudėtį, griaudami mitus apie „sveiką dūmą“.
