Kiekvienas verslas, siekiantis sėkmingai valdyti savo finansinius srautus ir išvengti nemalonių staigmenų bendraujant su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), privalo gerai išmanyti mokestinę sistemą. Viena iš dažniausiai kylančių dilemų įmonių vadovams ir finansininkams yra susijusi su pelno mokesčiu, o tiksliau – jo mokėjimu dalimis dar nesibaigus finansiniams metams. Tai nėra papildomas mokestis, kaip klaidingai manoma pradedančiųjų verslininkų tarpe, o tiesiog valstybės nustatytas mechanizmas, skirtas tolygiai paskirstyti mokestinę naštą per visus metus. Teisingas avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas laiku leidžia įmonei planuoti apyvartines lėšas ir išvengti delspinigių, todėl gilus šio proceso supratimas yra būtinas tvariam verslo augimui.
Kas yra avansinis pelno mokestis ir kodėl jis egzistuoja?
Avansinis pelno mokestis yra išankstinis pelno mokesčio mokėjimas, kurį įmonės atlieka einamaisiais mokestiniais metais. Paprastai tariant, tai yra dalinis atsiskaitymas su valstybe už pelną, kurį įmonė planuoja uždirbti (arba, remiantis istoriniais duomenimis, tikėtina, kad uždirbs) per tuos metus. Pasibaigus finansiniams metams ir pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą PLN204), apskaičiuojama galutinė mokėtina suma. Iš jos atimama tai, kas jau buvo sumokėta avansu. Jei sumokėta per daug – permoka grąžinama arba įskaitoma kitiems mokesčiams, jei per mažai – primokamas skirtumas.
Šio mechanizmo tikslas yra dvejopas. Iš valstybės perspektyvos, tai užtikrina nuolatines biudžeto pajamas visus metus, o ne tik vieną kartą per metus po deklaracijų pateikimo. Iš verslo perspektyvos, nors tai ir atrodo kaip našta, avansinis mokėjimas padeda išvengti „šoko“, kai metų gale reikia sumokėti didžiulę sumą vienu kartu, kas gali sutrikdyti įmonės likvidumą.
Kam privaloma mokėti avansinį pelno mokestį?
Ne visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį avansu. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymas numato tam tikras ribas ir išimtis, kurios apsaugo smulkųjį verslą bei naujai įsikūrusias įmones. Pagrindinis kriterijus, lemiantis šią prievolę, yra įmonės praėjusių metų apmokestinamosios pajamos.
Avansinį pelno mokestį privalo mokėti tos įmonės, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio (metų) apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų sumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie apmokestinamąsias pajamas (apyvartą be PVM, atėmus neapmokestinamąsias pajamas), o ne apie pelną. Jei pajamos neviršija šios ribos, įmonė neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio, nors gali tai daryti savanoriškai, jei nori tolygiau paskirstyti mokėjimus.
Taip pat egzistuoja išimtis naujoms įmonėms. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruotos įmonės yra atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo, nepriklausomai nuo jų apyvartos tais metais. Prievolė gali atsirasti tik antraisiais veiklos metais, priklausomai nuo pirmųjų metų rezultatų.
Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdai
Vienas svarbiausių sprendimų, kurį turi priimti įmonės finansų vadovas ar buhalteris, yra apskaičiavimo metodo pasirinkimas. Įstatymas numato du pagrindinius būdus, ir kiekvienas jų turi savo privalumų bei rizikų. Pasirinktą būdą privaloma taikyti visus mokestinius metus.
1. Pagal praėjusių metų veiklos rezultatus
Tai yra dažniausiai pasirenkamas ir saugiausias būdas stabilioms įmonėms. Pasirinkus šį metodą, avansinio pelno mokesčio suma apskaičiuojama remiantis praėjusių metų faktiniu pelno mokesčiu. Kadangi metų pradžioje dažnai dar nebūna pateikta praėjusių metų ataskaita, apskaičiavimas skaidomas į du etapus:
- I–III ketvirčiai (sausio–rugsėjo mėn. įmokos): Avansinis mokestis skaičiuojamas pagal užpraėjusių metų faktinį pelno mokestį.
- IV ketvirtis (spalio–gruodžio mėn. įmokos): Avansinis mokestis skaičiuojamas jau pagal praėjusių metų faktinį pelno mokestį (nes iki to laiko jau būna pateikta metinė deklaracija).
Šis metodas yra patrauklus tuo, kad nereikalauja prognozuoti ateities. Jūs tiksliai žinote sumas, kurias reikia sumokėti, ir nerizikuojate suklysti prognozėse. Tačiau, jei įmonės pelnas šiemet drastiškai krito lyginant su praėjusiais metais, pasirinkus šį būdą teks mokėti didelius mokesčius nuo pelno, kurio šiemet galbūt net neuždirbsite (permoka bus grąžinta tik kitais metais).
2. Pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą
Šis būdas leidžia įmonei pačiai prognozuoti, kokį pelną ji uždirbs einamaisiais metais, ir mokesčius mokėti nuo šios prognozės. Tai itin aktualu įmonėms, kurios numato, jog šiais metais jų pelnas bus ženkliai mažesnis nei pernai, arba įmonėms, kurių veikla yra labai sezoniška ar nepastovi.
Pasirinkus šį metodą, deklaruojama numatoma pelno mokesčio suma ir ji padalinama į keturias lygias dalis. Visgi, čia slypi didelė rizika. Jei pasibaigus metams paaiškės, kad faktinis pelno mokestis yra didesnis nei prognozuotas, ir skirtumas viršija leistinas paklaidas, įmonei gali būti priskaičiuoti delspinigiai už nepriemoką.
Svarbi taisyklė prognozuojant pelną (80 proc. taisyklė)
Renkantis antrąjį apskaičiavimo būdą (pagal numatomą pelną), būtina žinoti apie 80 proc. taisyklę. Jeigu apskaičiuota ir sumokėta avansinio pelno mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų faktinės metinėje deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai.
Pavyzdžiui, jei prognozavote, kad mokėsite 8 000 Eur pelno mokesčio, o metų gale paaiškėjo, kad turite mokėti 15 000 Eur, jūs akivaizdžiai sumokėjote mažiau nei 80 proc. faktinės sumos (80 proc. nuo 15 000 Eur būtų 12 000 Eur). Tokiu atveju VMI traktuos, kad jūs naudojotės valstybės lėšomis nemokamai, ir pritaikys delspinigius už visus metus.
Deklaravimo terminai ir forma FR0430
Avansinis pelno mokestis deklaruojamas pateikiant formą FR0430. Deklaracijos pateikimo terminai priklauso nuo to, kada prasideda įmonės mokestinis laikotarpis. Daugumai įmonių mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Standartiniai terminai įmonėms, kurių finansiniai metai prasideda sausio 1 d.:
- Deklaracijos pateikimas: Avansinio pelno mokesčio deklaracija už I–III ketvirčius turi būti pateikta iki kovo 15 d. Jei skaičiuojama pagal numatomą pelną – deklaruojama iškart visiems metams.
- Mokėjimo terminai: Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.
Konkrečios mokėjimo datos (esant standartiniam mokestiniam laikotarpiui):
- I ketvirtis – iki kovo 15 d.
- II ketvirtis – iki birželio 15 d.
- III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d.
- IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.
Jeigu įmonė pasirenka skaičiuoti mokestį pagal praėjusių metų rezultatus, metų eigoje dažnai tenka tikslinti deklaraciją rudenį (kai pateikiama metinė praėjusių metų ataskaita), kad būtų tiksliai apskaičiuotos IV ketvirčio įmokos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu nemokėti avansinio pelno mokesčio, jei praėjusiais metais patyriau nuostolį?
Jeigu pasirenkate skaičiavimo būdą pagal praėjusių metų rezultatus ir praėjusiais metais mokėtino pelno mokesčio nebuvo (dėl nuostolio), tuomet avansinio pelno mokesčio mokėti nereikės. Tačiau jei pasirenkate būdą pagal numatomą pelną ir šiemet planuojate pelną – mokėti reikės.
Ką daryti, jei pasirinkau mokėti pagal numatomą pelną, bet metų viduryje matau, kad pelnas bus gerokai didesnis?
Jūs turite teisę tikslinti FR0430 deklaraciją. Rekomenduojama tai padaryti kuo greičiau, padidinant avansines įmokas, kad metų pabaigoje sumokėta suma pasiektų bent 80 proc. faktinio pelno mokesčio ir išvengtumėte delspinigių.
Ar naujai įsteigta įmonė (MB ar UAB) privalo mokėti avansinį pelno mokestį?
Ne, pirmaisiais mokestiniais metais naujai įregistruotos įmonės nuo šios prievolės yra atleistos. Prievolė atsiranda tik nuo antrųjų metų, jei pajamos viršija nustatytas ribas.
Ar galima keisti pasirinktą apskaičiavimo būdą mokestinio laikotarpio viduryje?
Paprastai būdas pasirenkamas metų pradžioje pateikiant deklaraciją ir taikomas visus metus. Tačiau esant esminiams veiklos pokyčiams, galima tikslinti deklaraciją, pereinant prie skaičiavimo pagal numatomą pelną, tačiau tai reikia daryti atsargiai ir konsultuojantis su mokesčių administratoriumi.
Kas nutinka, jei vėluojama sumokėti avansinį mokestį?
Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai. Be to, VMI gali inicjuoti priverstinį lėšų nurašymą iš įmonės banko sąskaitos, kas gali pakenkti įmonės reputacijai ir kredito reitingui.
Finansinių srautų valdymas ir strateginis planavimas
Avansinis pelno mokestis neturėtų būti vertinamas tik kaip biurokratinė prievolė. Tai yra svarbus įrankis įmonės finansų valdymo strategijoje. Pasirinkus tinkamą apskaičiavimo metodą, galima optimizuoti pinigų srautus. Pavyzdžiui, augančiai įmonei dažnai naudingiau rinktis metodą pagal praėjusių metų rezultatus. Taip „užrakinama“ mažesnė mokesčio suma, apskaičiuota nuo praėjusių metų (kai pelnas buvo mažesnis), o likusi dalis sumokama tik kitais metais, taip leidžiant įmonei ilgiau naudotis savo apyvartinėmis lėšomis be palūkanų.
Kita vertus, įmonei, kurios veikla traukiasi, būtina operatyviai pereiti prie metodo pagal numatomą pelną. Tai apsaugo nuo apyvartinių lėšų įšaldymo mokesčių permokose, kurias susigrąžinti užtrunka laiko. Todėl finansų vadovai ir buhalteriai turėtų reguliariai, bent kartą per ketvirtį, peržiūrėti įmonės pelningumo rodiklius ir lyginti juos su pateiktomis deklaracijomis. Proaktyvus požiūris į avansinį pelno mokestį leidžia ne tik išvengti baudų, bet ir efektyviau valdyti įmonės laisvas lėšas investicijoms ar plėtrai.
