Šiuolaikinėje darbo rinkoje, kurioje konkurencija dėl geriausių pozicijų yra itin arši, aukštojo mokslo diplomas dažnai tampa tik bilietu į pradinę atrankos stadiją, o ne garantu sėkmingai karjerai. Darbdaviai vis dažniau pastebi, kad akademinės žinios, nors ir būtinos, ne visada atspindi realius kandidato gebėjimus spręsti problemas, dirbti komandoje ar prisiimti atsakomybę kritinėse situacijose. Būtent čia į sceną žengia socialinė ir pilietinė veikla. Ekspertai, karjeros konsultantai ir žmogiškųjų išteklių specialistai sutartinai teigia, kad savanorystė, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje ar pilietinės iniciatyvos yra vienas efektyviausių būdų ne tik įgyti unikalių kompetencijų, bet ir išsiskirti iš tūkstančių kitų kandidatų. Tai ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir galinga investicija į profesinę ateitį, kurianti pridėtinę vertę tiek asmenybei, tiek būsimam darbdaviui.
Kodėl „minkštieji“ įgūdžiai tapo naująja valiuta?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pilietiškai aktyvūs žmonės greičiau kopia karjeros laiptais, yra vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai (angl. *soft skills*). Universitete ar kolegijoje studentai dažniausiai mokomi techninių dalykų – teorijos, formulių, įstatymų ar programavimo kalbų. Tačiau realioje darbo vietoje techninės žinios yra tik viena medalio pusė.
Socialinėje veikloje dalyvaujantis asmuo neišvengiamai susiduria su situacijomis, kurios ugdo emocinį intelektą ir adaptyvumą. Štai keletas kritinių kompetencijų, kurias geriausiai formuoja aktyvi visuomeninė veikla:
- Komunikacija ir derybos: Dirbant NVO dažnai tenka derėtis su rėmėjais, koordinuoti savanorių veiksmus ar bendrauti su pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis. Tai moko rasti bendrą kalbą su įvairaus plauko žmonėmis, o ne tik su kolegomis iš to paties burbulo.
- Problemų sprendimas ribotų išteklių sąlygomis: Visuomeninės organizacijos retai turi didelius biudžetus. Aktyvistai išmoksta pasiekti maksimalių rezultatų turėdami minimalias lėšas – tai savybė, kurią verslas vertina aukso verte.
- Laiko planavimas: Derinti studijas ar darbą su savanoryste nėra lengva. Žmonės, kurie tai daro sėkmingai, darbdaviui siunčia aiškų signalą – jie moka prioritetizuoti užduotis ir valdyti savo laiką.
- Lyderystė: Pilietinėse iniciatyvose lyderystė dažnai yra neformali. Čia negalima tiesiog „įsakyti“ pavaldiniams, nes savanoriai dirba iš idėjos. Gebėjimas motyvuoti ir įkvėpti žmones be finansinio atlygio yra aukščiausio lygio vadybinis gebėjimas.
Tinklas, kuris veikia: socialinis kapitalas
Dažnai sakoma, kad sėkmė priklauso ne tik nuo to, *ką* žinai, bet ir *ką* pažįsti. Pilietinė veikla yra vienas geriausių būdų plėsti savo socialinį kapitalą. Skirtingai nei įprasti verslo susitikimai, kur vyrauja formalumas, savanorystės metu žmonės susitinka neformalioje aplinkoje, vienijami bendrų vertybių.
Įsivaizduokite situaciją: labdaros renginio organizavimo komitete studentas gali dirbti petys į petį su didelės įmonės vadovu, teisininku ar rinkodaros ekspertu. Tokiomis aplinkybėmis užmegztas ryšys yra daug gilesnis ir nuoširdesnis nei apsikeitimas vizitinėmis kortelėmis konferencijoje.
Ekspertai pastebi, kad rekomendacijos, gautos iš bendros visuomeninės veiklos partnerių, dažnai būna svaresnės. Jos liudija ne tik apie asmens profesines žinias, bet ir apie jo patikimumą, moralines nuostatas ir darbo etiką. Toks „tinklas“ gali atverti duris į paslėptą darbo rinką – pozicijas, kurios niekada nėra skelbiamos viešai.
Darbdavio perspektyva: ką CV pasakoja savanorystė?
Žvelgiant iš atrankų specialisto (HR) perspektyvos, kandidato CV esanti grafą apie savanorystę ar pilietinį aktyvumą yra galinga informacijos talpykla. Tai ypač aktualu jauniems specialistams, kurie dar neturi sukaupę daug darbinės patirties. Tačiau net ir patyrusiems profesionalams tai yra didelis pliusas.
Štai kaip darbdaviai interpretuoja šią informaciją:
- Proaktyvumas: Tai rodo, kad kandidatas nelaukia, kol jam bus nurodyta, ką daryti. Jis mato problemą ir imasi iniciatyvos ją spręsti. Versle tokie darbuotojai yra tie, kurie siūlo inovacijas ir tempia įmonę į priekį.
- Vertybinis atitikimas: Modernios įmonės vis daugiau dėmesio skiria organizacinei kultūrai. Jei įmonė pabrėžia socialinę atsakomybę, tvarumą ar bendruomeniškumą, kandidatas, kuris jau realiai tuo užsiima, automatiškai tampa patrauklesnis.
- Energingumas ir motyvacija: Žmogus, kuris po darbo valandų dar turi jėgų ir noro užsiimti papildoma veikla, demonstruoja aukštą energijos lygį. Tai sufleruoja, kad jis nėra linkęs į apatiją ar greitą perdegimą, jei veikla jam prasminga.
Skirtingos veiklos formos ir jų įtaka karjerai
Svarbu suprasti, kad pilietinė veikla nėra monolitiška. Skirtingos veiklos formos gali būti naudingos siekiant skirtingų karjeros tikslų. Pasirinkimas turėtų būti strateginis, atsižvelgiant į tai, kokius įgūdžius norima sustiprinti.
Profesinė savanorystė (Pro Bono)
Tai viena vertingiausių formų pradedantiems specialistams. Pavyzdžiui, pradedantysis grafikos dizaineris gali sukurti logotipą vietinei gyvūnų prieglaudai, o teisės studentas – padėti parengti įstatus naujai asociacijai. Tokiu būdu kaupiamas portfolio ir reali darbo patirtis, kurią galima drąsiai pristatyti darbo pokalbio metu kaip profesinį pasiekimą.
Organizacinis darbas ir renginiai
Dalyvavimas didelių renginių, festivalių ar konferencijų organizavime ugdo projektų valdymo įgūdžius. Čia išmokstama dirbti su terminais (angl. *deadlines*), valdyti chaosą ir koordinuoti dideles žmonių grupes. Tai idealus startas tiems, kurie siekia vadybininko ar projektų vadovo karjeros.
Bendruomeninė ir socialinė globa
Darbas su seneliais, vaikais dienos centruose ar pagalba „Maisto banke“ ugdo empatiją ir kantrybę. Šios savybės yra kritiškai svarbios klientų aptarnavimo sferoje, medicinoje, švietime bei žmogiškųjų išteklių valdyme.
Kaip teisingai pristatyti patirtį savo gyvenimo aprašyme?
Vienas dažniausiai pasitaikančių klaidų – kuklus įrašas CV pabaigoje: „Savanoriavau organizacijoje X“. To nepakanka. Kad ši patirtis atvertų duris į karjerą, ją reikia aprašyti taip pat profesionaliai, kaip ir apmokamą darbą.
Ekspertai pataria laikytis šių taisyklių:
- Naudokite veiksmažodžius: Rašykite ne „dalyvavau“, o „organizavau“, „sūkuriau“, „vadovavau“, „padidinau“.
- Įvardinkite rezultatus skaičiais: Vietoje „rinkau paramą“, rašykite „inicijavau kampaniją, kurios metu surinkta 5000 eurų paramos“. Skaičiai kalba universalia verslo kalba.
- Išskirkite įgytus įgūdžius: Prie aprašymo pridėkite, kokias technologijas ar metodikas naudojote (pvz., „Socialinių tinklų administravimas“, „Renginių biudžeto planavimas“).
- Susiekite su siekiama pozicija: Jei kandidatuojate į komandos vadovo poziciją, akcentuokite savanorių koordinavimo patirtį. Jei į pardavimus – pabrėžkite rėmėjų paiešką.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie socialinės veiklos ir karjeros sąsajas.
Ar savanorystė skaitosi kaip „tikra“ darbo patirtis?
Taip, dauguma šiuolaikinių darbdavių savanorystę vertina kaip lygiavertę darbo patirtį, ypač jei ji tiesiogiai susijusi su darbe reikalingais įgūdžiais. Svarbiausia yra ne tai, ar gavote atlygį, o tai, kokias užduotis atlikote ir kokią atsakomybę prisiėmėte.
Kiek laiko reikia savanoriauti, kad tai būtų vertinga CV?
Nors net ir vienkartinė pagalba rodo gerą valią, karjeros prasme vertingiausia yra ilgalaikė, nuosekli veikla (nuo 3–6 mėnesių). Tai parodo jūsų atkaklumą, lojalumą ir gebėjimą įsipareigoti. Tačiau intensyvūs trumpalaikiai projektai (pvz., savaitės trukmės festivalio organizavimas) taip pat yra labai vertinami.
Ar verta minėti pilietinę veiklą, jei ji nesusijusi su mano specialybe?
Tikrai taip. Net jei programuotojas savanoriauja gyvūnų prieglaudoje vedžiodamas šunis, tai rodo jo asmenines savybes: atsakingumą, rūpestingumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Tai padeda darbdaviui susidaryti pilną paveikslą apie jus kaip asmenybę, o ne tik kaip „kodo rašytoją“.
Ar politinė ar religinė veikla gali pakenkti karjerai?
Tai yra jautri sritis. Jei kandidatuojate į organizaciją, kuri yra neutrali arba jos vertybės gali kirstis su jūsų atstovaujama politine jėga, kartais saugiau CV nurodyti bendresnį aprašymą (pvz., „Visuomeninė veikla bendruomenėje“) arba būti pasiruošusiam, kad tai gali tapti pokalbio tema. Tačiau daugeliu atveju lyderystės patirtis politinėje jaunimo organizacijoje yra vertinama kaip stiprus organizacinių gebėjimų įrodymas.
Strateginis organizacijos pasirinkimas ateities perspektyvoms
Norint, kad socialinė veikla taptų tikru tramplinu į sėkmingą karjerą, verta skirti laiko tinkamos organizacijos paieškai. Tai nereiškia, kad turėtumėte savanoriauti tik iš išskaičiavimo – nuoširdumas yra būtinas, kitaip greitai prarasite motyvaciją. Tačiau protinga suderinti širdžiai mielą veiklą su profesiniais tikslais.
Pirmiausia, įvertinkite, kokių įgūdžių jums šiuo metu labiausiai trūksta. Jei bijote viešo kalbėjimo, ieškokite veiklos, kurioje tektų vesti ekskursijas ar mokymus. Jei trūksta vadybinės patirties, siūlykitės koordinuoti nedidelius projektus. Taip pat pasidomėkite organizacijos reputacija ir jos narių tinklu – ar ten yra žmonių, iš kurių galėtumėte mokytis?
Galiausiai, atminkite, kad pilietinė veikla yra saugi erdvė klysti. Darbe klaidos gali kainuoti premiją ar net poziciją, o savanoriškoje veikloje klaidos yra mokymosi proceso dalis, už kurias retai baudžiama griežtai. Pasinaudokite šia „smėlio dėže“ savo kompetencijoms auginti, eksperimentuoti su lyderystės stiliais ir atrasti sritis, kuriose jaučiatės stipriausi. Kai ateis laikas rimtam karjeros šuoliui, jūs būsite ne tik diplomuotas specialistas, bet ir visapusiška, patirties užgrūdinta asmenybė.
