Futbole dažnai daugiausia kalbama apie įvarčius, rezultatyvius perdavimus ar individualų žaidėjų meistriškumą. Tačiau rungtynių eigai didelę įtaką iš tikrųjų turi ir gebėjimas kontroliuoti žaidimo tempą. Ne visada greitesnė komanda žaidžia geriau. Kartais daug svarbiau suprasti, kada verta paspartinti ataką, o kada palaikyti kamuolį, nuraminti žaidimą ir priversti varžovus daugiau judėti be kamuolio. Būtent gebėjimas keisti tempą gali padėti komandai perimti rungtynių kontrolę.
Greitas futbolas ypač pavojingas tuomet, kai varžovai praranda kamuolį ir dar nespėja sugrįžti į savo pozicijas. Tokiose situacijose keli tikslūs perdavimai gali atverti daug laisvos erdvės. Puolėjai ir krašto žaidėjai stengiasi kuo greičiau judėti į priekį, o kamuolį valdantis futbolininkas turi per labai trumpą laiką nuspręsti, kurią atakos kryptį pasirinkti. Tačiau nuolat žaisti maksimaliu tempu sudėtinga, todėl komandoms reikia mokėti pasirinkti tinkamą momentą.
Lėtesnis žaidimas taip pat gali būti labai veiksmingas. Ilgiau kontroliuodama kamuolį komanda priverčia varžovus judėti, keisti pozicijas ir eikvoti energiją. Tuo metu ieškoma laisvos erdvės bei laukiama momento, kai gynyboje atsiras spraga. Kartais ataka gali prasidėti nuo kelių paprastų perdavimų tarp gynėjų, o po keliolikos sekundžių staiga persikelti į kitą aikštės pusę. Toks tempo pakeitimas gynybai sukelia papildomų problemų.
Ypač svarbūs tampa aikštės viduryje rungtyniaujantys futbolininkai. Jie dažnai sprendžia, ar kamuolį verta greitai perduoti į priekį, ar geriau išlaikyti jo kontrolę. Geras saugas turi matyti ne tik artimiausią komandos draugą, bet ir bendrą žaidėjų išsidėstymą. Vienas tikslus perdavimas gali visiškai pakeisti atakos ritmą ir priversti varžovų gynybą skubiai persigrupuoti.
Tempo kontrolė svarbi ir pirmaujant rungtynių pabaigoje. Komandai nebūtina kiekvieną kartą rizikuoti ir veržtis į puolimą. Kartais naudingiau ilgiau išlaikyti kamuolį bei neleisti varžovams kurti savo atakų. Visai kitokia situacija susidaro atsiliekant, kai laiko lieka mažai. Tuomet žaidimas natūraliai greitėja, daugėja tiesioginių perdavimų, o į puolimą įsitraukia daugiau futbolininkų.
Todėl futbolo tempas nėra vien žaidėjų bėgimo greitis. Tai gebėjimas suprasti rungtynių situaciją ir pasirinkti tinkamą veiksmų ritmą protingai. Komandos, kurios moka ne tik greitai pulti, bet ir tinkamu metu pristabdyti žaidimą, tampa sunkiau nuspėjamos, o nuolatinis tempo keitimas suteikia futbolui dinamikos ir leidžia išnaudoti net nedideles varžovų klaidas.
