Vaiko atėjimas į pasaulį yra viena džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir finansiškai įpareigojančių akimirkų šeimos gyvenime. Tėvai susiduria ne tik su maloniais rūpesčiais, bet ir su padidėjusiomis išlaidomis: nuo vežimėlio ir lovytės įsigijimo iki kasdienių higienos priemonių. Siekdama palengvinti šią naštą, Lietuvos valstybė skiria vienkartinę išmoką gimus vaikui. Tai nėra socialinė pašalpa, skirta tik nepasiturintiems – tai universali parama, priklausanti kiekvienai šeimai, susilaukusiai naujagimio, nepriklausomai nuo tėvų pajamų ar turimo turto. Nors daugeliui šis procesas atrodo savaime suprantamas, dažnai kyla klausimų dėl tikslios sumos, reikalingų dokumentų bei paraiškos pateikimo terminų, ypač jei vaikas gimė užsienyje arba šeima gyvenamąją vietą deklaravo skirtinguose miestuose.
Kokia pinigų suma skiriama gimus vaikui?
Vienkartinės išmokos dydis Lietuvoje nėra fiksuotas skaičius, kuris nesikeistų dešimtmečius. Jis yra tiesiogiai susietas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris yra indeksuojamas ir paprastai peržiūrimas kiekvienų metų pradžioje. Pagal galiojančius įstatymus, gimus vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio suma.
Norint sužinoti tikslią sumą eurais, reikia žinoti einamųjų metų BSI rodiklį:
- 2024 metais BSI dydis siekia 55 eurus. Tai reiškia, kad vienkartinė išmoka yra 605 eurai (11 x 55 Eur).
- Jei BSI ateityje didės, atitinkamai didės ir ši išmoka.
Svarbu paminėti, kad ši suma skiriama už kiekvieną gimusį vaiką. Tai reiškia, kad jei šeimai gimsta dvynukai, išmoka yra dvigubinama (gaunama už abu vaikus atskirai), jei trynukai – trigubinama. Be to, gimus dvynukams, trynukams ar daugiau vaikų vienu metu, valstybė numato papildomas kasmėnesines išmokas, tačiau vienkartinė išmoka išlieka standartinė – po 11 BSI kiekvienam naujagimiui.
Kas turi teisę gauti šią išmoką?
Nors išmoka yra universali, egzistuoja tam tikri kriterijai, kuriuos tėvai turi atitikti, kad galėtų pretenduoti į šiuos pinigus. Pagrindinė sąlyga – bent vienas iš tėvų ir vaikas turi būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Teisę į vienkartinę išmoką turi:
- Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje (arba jie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą).
- Europos Sąjungos valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvoje, ir kurie čia gyvena (deklaruota gyvenamoji vieta).
- Užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
- Asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko gyvenamoji vieta taip pat turi būti deklaruota Lietuvoje. Paprastai, registruojant vaiko gimimą, gyvenamoji vieta priskiriama automatiškai pagal vieno iš tėvų deklaruotą vietą, tačiau jei tėvai gyvena užsienyje ir tik planuoja grįžti, šis aspektas gali tapti kliūtimi gauti išmoką, kol gyvenamoji vieta nebus oficialiai perkelta į Lietuvą.
Kaip ir kur pateikti prašymą?
Šiais laikais biurokratiniai procesai yra maksimaliai supaprastinti, todėl tėvams nebereikia stovėti ilgose eilėse savivaldybėse. Patogiausias ir greičiausias būdas gauti išmoką – pateikti prašymą elektroniniu būdu.
Žingsniai teikiant prašymą internetu
Prašymai teikiami per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Procesas atrodo taip:
- Prisijunkite prie svetainės www.spis.lt.
- Pasirinkite prisijungimo būdą (per elektroninius valdžios vartus, naudojant bankininkystę, mobilųjį parašą arba Smart-ID).
- Sistemoje pasirinkite skiltį „Naujas prašymas“ ir suraskite formą pavadinimu „Vienkartinė išmoka gimus vaikui“.
- Užpildykite reikiamus duomenis. Dauguma duomenų (jūsų vardas, pavardė, vaiko duomenys) bus užpildyti automatiškai iš Gyventojų registro, jums tereikės patikrinti jų teisingumą ir įrašyti savo banko sąskaitos numerį.
- Pateikite prašymą.
Jei neturite galimybės naudotis internetu, prašymą galima pateikti ir fiziškai atvykus į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Vaiko gimimo liudijimo dažniausiai nebereikia, nes duomenys matomi registre, tačiau jei vaikas gimė užsienyje, gali prireikti išverstų ir legalizuotų dokumentų.
Terminai: kada būtina suskubti?
Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį tėvai kartais pamiršta rūpindamiesi naujagimiu, yra paraiškos pateikimo terminas. Nors valstybė suteikia pakankamai laiko, teisė į vienkartinę išmoką nėra amžina.
Prašymą gauti vienkartinę išmoką būtina pateikti per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Tai reiškia, kad turite lygiai metus laiko sutvarkyti formalumus. Praleidus šį terminą, teisė į išmoką prarandama, ir išimtis taikoma tik labai retais, teismo pateisinamais atvejais. Todėl rekomenduojama neatidėlioti šio darbo ir paraišką užpildyti per pirmąjį mėnesį po vaiko gimimo registravimo.
Vienkartinė išmoka įsivaikinus vaiką arba nustačius globą
Valstybė remia ne tik biologinius tėvus, bet ir tuos, kurie nusprendžia įsivaikinti ar tapti globėjais. Įvaikintam ar globojamam vaikui taip pat priklauso vienkartinė išmoka, tačiau taisyklės šiek tiek skiriasi priklausomai nuo situacijos.
- Įvaikinimas: Jei įvaikinate vaiką, vienkartinė išmoka skiriama nepaisant to, ar ji jau buvo išmokėta biologiniams tėvams vaikui gimus. Šiuo atveju terminas prašymui pateikti yra 12 mėnesių nuo teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos.
- Globa: Jei vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje, taip pat mokama vienkartinė išmoka, kurios dydis yra 11 BSI. Terminas skaičiuojamas nuo globos nustatymo dienos.
Svarbu paminėti, kad ši išmoka mokama tik už vaikus, kuriems dar nėra suėję 18 metų (tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, studijuojant, terminai gali kisti kitoms išmokoms, bet vienkartinė išmoka orientuota į vaiko atėjimą į šeimą).
Ką daryti, jei vaikas gimė užsienyje?
Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje dažna situacija, kai Lietuvos piliečių vaikai gimsta emigracijoje. Ar jiems priklauso „naujagimio kraitelis“ pinigine išraiška? Atsakymas – taip, bet su sąlygomis.
Jei vaikas gimė užsienyje, norint gauti išmoką Lietuvoje, būtina:
- Įtraukti vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje (gauti lietuvišką asmens kodą). Tai galima padaryti per civilinės metrikacijos skyrių arba internetu per MGV (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą).
- Deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje.
- Pateikti prašymą per SPIS sistemą arba savivaldybėje.
Tačiau čia galioja svarbi taisyklė dėl dvigubų išmokų vengimo Europos Sąjungoje. Jei užsienio valstybėje, kurioje dirbate ir mokate mokesčius, jau gavote panašaus pobūdžio vienkartinę išmoką gimus vaikui, Lietuva gali išmokėti tik skirtumą (jei lietuviška išmoka didesnė) arba visai nemokėti, jei užsienio išmoka viršija lietuviškąją. Jei vaikas gimė ne ES šalyje, paprastai išmoka skiriama visa apimtimi, jei tėvai atitinka gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Per kiek laiko pervedami pinigai?
Pateikus prašymą ir visus reikalingus dokumentus, savivaldybės administracija sprendimą dėl išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Priėmus teigiamą sprendimą, pinigai į nurodytą asmeninę sąskaitą paprastai pervedami iki kito mėnesio 10–25 dienos (priklausomai nuo konkrečios savivaldybės mokėjimų grafiko).
Ar ši išmoka apmokestinama?
Ne, vienkartinė išmoka gimus vaikui nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis, todėl gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo jos nėra skaičiuojamas. Jūs gausite visą numatytą sumą (pvz., 605 eurus) „į rankas“.
Ar reikia rinkti pirkinių kvitus, norint pateisinti išlaidas?
Ne, tai nėra tikslinė išmoka, kurios panaudojimą reikėtų pagrįsti. Tėvai gali naudoti gautus pinigus savo nuožiūra – vaiko reikmenims, maistui, drabužiams ar tiesiog šeimos biudžeto papildymui.
Ar savivaldybės skiria papildomas dovanas?
Taip, kai kurios Lietuvos savivaldybės (pavyzdžiui, Vilniaus miesto, Kauno rajono, Šiaulių ir kt.) savo iniciatyva teikia papildomas dovanas. Tai gali būti fizinis „kūdikio kraitelis“ su būtiniausiais daiktais arba papildoma piniginė išmoka. Dėl šių dovanų tvarkos reikia teirautis konkrečios savivaldybės civilinės metrikacijos ar socialinės paramos skyriuje registruojant vaiko gimimą.
Ar tėtis gali pateikti prašymą, jei mama nedirba?
Taip, prašymą gali teikti bet kuris iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Svarbu, kad prašymą teikiantis asmuo atitiktų gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimus. Tėvų darbo statusas ar gaunamos pajamos neturi jokios įtakos teisę gauti šią vienkartinę išmoką.
Vaiko pinigai – kasmėnesinė parama po vienkartinės išmokos
Gavus vienkartinę išmoką, tėvų finansinė parama iš valstybės nesibaigia. Kitas logiškas žingsnis – susitvarkyti dokumentus dėl universčios išmokos vaikui, visuomenėje geriau žinomos kaip „vaiko pinigai“. Skirtingai nei vienkartinė išmoka, kuri mokama tik vieną kartą, vaiko pinigai yra mokami kiekvieną mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų (arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau nei iki 23 metų). Prašymą vaiko pinigams gauti taip pat patogiausia pateikti per tą pačią SPIS sistemą, ir dažniausiai tėvai tai daro vienu metu kartu su prašymu vienkartinei išmokai gauti. Tai užtikrina nuolatinį, stabilų finansinį srautą, padedantį auginti ir lavinti vaiką.
