Vienišo asmens išmoka: kam priklauso ir kokio dydžio parama?

Gyvenant vienam finansinė našta dažnai būna gerokai didesnė nei gyvenant poroje ar šeimoje, nes visos būsto išlaikymo, komunalinių mokesčių ir kasdienio pragyvenimo išlaidos tenka vienam asmeniui. Lietuvoje, siekiant bent iš dalies palengvinti šią dalią, buvo įvesta vienišo asmens išmoka. Tai valstybės teikiama finansinė parama, skirta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms bei neįgaliesiems, kurie neturi sutuoktinio. Ši priemonė pakeitė anksčiau galiojusią tvarką ir išplėtė paramos gavėjų ratą, užtikrindama, kad papildomus pinigus gautų ne tik našliai, bet ir tie, kurie niekada nebuvo susituokę arba yra išsiskyrę. Nors pati suma gali atrodyti nedidelė, ji yra mokama kiekvieną mėnesį ir yra indeksuojama, todėl per metus susidaro apčiuopiama suma, galinti padengti dalį vaistų ar mokesčių išlaidų.

Kas yra vienišo asmens išmoka ir koks jos tikslas?

Vienišo asmens išmoka yra periodinė, kas mėnesį mokama valstybinė išmoka, kurią administruoja „Sodra“. Jos pagrindinis tikslas – sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį tarp vienišų pagyvenusių žmonių ir asmenų su negalia. Iki šios išmokos atsiradimo Lietuvoje egzistavo tik našlių pensija, kurią gaudavo tie, kurių sutuoktinis mirė. Tai sukūrė socialinę neteisybę: vieniši asmenys, kurie niekada nesusituokė arba išsiskyrė, nors ir gyveno lygiai tokiomis pačiomis sunkiomis sąlygomis, jokios papildomos paramos negaudavo.

Ši išmoka yra universali ta prasme, kad ji nepriklauso nuo asmens gaunamų pajamų dydžio ar turimo turto. Svarbiausia yra atitikti socialinius ir demografinius kriterijus – amžių, neįgalumo statusą ir šeiminę padėtį. Tai reiškia, kad net ir didesnę pensiją gaunantis senjoras, jei jis yra vienišas, turi teisę į šį priedą.

Kam konkrečiai priklauso ši išmoka?

Kad asmuo galėtų pretenduoti į vienišo asmens išmoką, jis turi atitikti keletą griežtų kriterijų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagrindinė sąlyga – asmuo turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmokos gavėjai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

  • Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys: Tai visi vyrai ir moterys, kurie jau yra pasiekę oficialų pensinį amžių.
  • Asmenys su negalia: Tai darbingo amžiaus žmonės, kuriems yra nustatytas neįgalumas (netekto darbingumo lygis), nepriklausomai nuo jų amžiaus, jei jie atitinka vienišumo kriterijų.

Tačiau vien amžiaus ar neįgalumo nepakanka. Esminis faktorius yra šeiminė padėtis. Išmoka skiriama tik tiems, kurie oficialiai neturi sutuoktinio. Tai apima šias situacijas:

  1. Asmuo niekada nebuvo susituokęs.
  2. Asmuo yra oficialiai išsiskyręs ir nėra sudaręs naujos santuokos.
  3. Asmuo yra našlys ar našlė, tačiau negauna našlių pensijos (arba pasirenka gauti vienišo asmens išmoką vietoje našlių pensijos, jei pastaroji yra mažesnė).

Svarbu pabrėžti, kad partnerystėje gyvenantys asmenys, jei partnerystė nėra oficialiai įregistruota kaip santuoka, teisiniu požiūriu vis tiek gali būti laikomi vienišais, jei Gyventojų registre nėra įrašo apie santuoką. Tačiau jei asmuo susituokia, teisė į šią išmoką prarandama nuo kito mėnesio po santuokos sudarymo.

Kokio dydžio pinigus galima gauti?

Vienišo asmens išmokos dydis nėra pastovus skaičius visiems laikams – jis yra susietas su šalies ekonominiais rodikliais ir kasmet indeksuojamas. Tai daroma tam, kad infliacija „nesuvalgytų“ paramos vertės. Kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė patvirtina naują socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį, kuris tiesiogiai lemia ir vienišo asmens išmokos dydį.

Pavyzdžiui, 2024 metais vienišo asmens išmoka siekia 38,23 euro per mėnesį. Nors suma gali atrodyti simbolinė, per metus tai sudaro beveik 460 eurų papildomų pajamų „į rankas”, nes nuo šios sumos nėra nuskaitomi mokesčiai. Svarbu žinoti, kad ši suma yra fiksuota visiems gavėjams, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio senatvės ar netekto darbingumo pensiją asmuo gauna.

Našlių pensija ir vienišo asmens išmoka: ar galima gauti abi?

Tai yra vienas dažniausiai kylančių klausimų. Atsakymas yra griežtas: ne, abiejų išmokų vienu metu gauti negalima. Asmuo negali gauti ir našlių pensijos, ir vienišo asmens išmokos. Tačiau sistema sukurta taip, kad žmogus nenukentėtų finansiškai.

Jeigu asmuo yra našlys ir jam priklausanti našlių pensija yra mažesnė nei nustatyta vienišo asmens išmoka (pvz., mažesnė nei 38,23 Eur), jam automatiškai pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, kad jis gautų didesnę sumą. Tuo tarpu, jei asmuo gauna našlių pensiją, kuri yra didesnė už vienišo asmens išmoką, jis ir toliau gaus savo didesnę našlių pensiją. „Sodra“ automatiškai parenka variantą, kuris yra finansiškai naudingesnis gavėjui.

Kaip skiriama išmoka: automatinis procesas ir išimtys

Vienas didžiausių šios sistemos privalumų yra biurokratijos mažinimas. Didžiajai daliai žmonių nereikia niekur kreiptis, pildyti prašymų ar nešti popierinių dokumentų. „Sodra“ naudoja duomenis iš Gyventojų registro. Jei sistema mato, kad asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus arba turi negalią ir registre nėra duomenų apie galiojančią santuoką, išmoka paskiriama automatiškai.

Tačiau yra atvejų, kai prašymą pateikti visgi reikia. Tai dažniausiai nutinka, kai duomenys registruose yra netikslūs arba nepilni. Pavyzdžiui:

  • Jei santuoka ar ištuoka buvo registruota užsienyje ir šie duomenys nebuvo perduoti Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms.
  • Jei asmuo neseniai tapo neįgaliuoju ir informacija dar nepasiekė visų duomenų bazių (nors tai vis rečiau pasitaiko).

Tokiais atvejais rekomenduojama prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros internetu ir patikrinti informaciją arba paskambinti bendruoju informacijos telefonu. Jei išmoka nebuvo paskirta automatiškai, nors manote, kad ji jums priklauso, būtina pateikti prašymą.

Svarbūs niuansai dėl gyvenamosios vietos

Įstatymas numato, kad teisę į vienišo asmens išmoką turi tik tie asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Ką tai reiškia praktiškai? Jei asmuo išvyksta gyventi į užsienį ir deklaruoja išvykimą, išmokos mokėjimas yra nutraukiamas. Tai svarbu žinoti senjorams, kurie planuoja ilgesniam laikui išvykti pas vaikus į užsienį.

Tačiau trumpalaikės kelionės ar atostogos įtakos neturi, kol oficiali gyvenamoji vieta išlieka Lietuvoje. Taip pat verta paminėti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtina sąlyga – asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, taip pat gali susidurti su sunkumais gaunant šią išmoką, todėl svarbu būti „prisiregistravusiam“ konkrečiu adresu ar prie savivaldybės.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Ar vienišo asmens išmoka turi įtakos kompensacijoms už šildymą?

Taip, tai yra svarbus aspektas. Vienišo asmens išmoka yra įskaičiuojama į asmens gaunamas pajamas. Kai savivaldybės skaičiuoja, ar asmeniui priklauso kompensacija už šildymą bei karštą vandenį, šios papildomos pajamos yra sumuojamos. Visgi, kadangi išmokos suma nėra didelė, dažniausiai ji neatima teisės į kompensacijas, tačiau gali šiek tiek pakoreguoti kompensuojamą dalį.

Kada išmoka pradedama mokėti?

Išmoka skiriama nuo tos dienos, kai asmuo įgyja teisę į ją (pvz., sukanka pensinis amžius arba nustatomas neįgalumas). Pinigai paprastai pervedami tą patį mėnesį kaip ir pensija. Jei teisė į išmoką atsirado anksčiau, bet ji buvo paskirta vėliau (pvz., dėl duomenų tikslinimo), susidariusi nepriemoka išmokama už praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.

Ar reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)?

Ne. Vienišo asmens išmoka yra neapmokestinama. Gavėjas gauna visą nustatytą sumą (pvz., 38,23 Eur), ir nuo jos nereikia mokėti jokių mokesčių valstybei.

Ką daryti, jei miršta sutuoktinis?

Jei miršta sutuoktinis, asmuo tampa našliu. Tokiu atveju jis gali kreiptis dėl našlių pensijos. „Sodra“ įvertins, kas asmeniui naudingiau – našlių pensija (kuri priklauso nuo mirusiojo stažo ir pajamų) ar vienišo asmens išmoka. Jums bus paskirta didesnioji išmoka.

Duomenų tikslumas ir atsakomybė

Nors sistema veikia automatiškai, kiekvienas pilietis turėtų jausti atsakomybę už savo duomenų teisingumą. Pasitaiko situacijų, kai asmuo susituokia užsienyje, tačiau Lietuvoje apie tai nepraneša. Jei „Sodra“ moka vienišo asmens išmoką asmeniui, kuris iš tikrųjų nėra vienišas (turi sutuoktinį), vėliau paaiškėjus tiesai, permokėtą sumą teks grąžinti. Todėl, pasikeitus šeiminei padėčiai, labai svarbu kuo skubiau informuoti atsakingas institucijas, kad būtų išvengta nemalonių finansinių pretenzijų ateityje.

Galiausiai, jei esate vienišas senjoras arba neįgalusis ir vis dar negaunate šios išmokos, rekomenduojama nelaukti. Paskambinkite trumpuoju „Sodros“ numeriu 1883 arba apsilankykite artimiausiame skyriuje. Kartais paprasta techninė klaida registre gali būti kliūtis, kurią pašalinus, teisėta parama jus pasieks jau kitą mėnesį.