Gyvenime pasitaiko situacijų, kai finansinis stabilumas susvyruoja dėl netikėto darbo praradimo, ligos, šeimyninių aplinkybių pasikeitimo ar tiesiog dėl to, kad gaunamos pajamos yra nepakankamos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais valstybės teikiama parama tampa gyvybiškai svarbiu saugikliu, padedančiu išgyventi sunkųjį periodą. Nors socialinės apsaugos sistema Lietuvoje yra gana plati, daugelis gyventojų vis dar stokoja informacijos apie tai, kada tiksliai jie gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, kokie kriterijai taikomi pareiškėjams ir kaip apskaičiuojamas konkrečios išmokos dydis. Suprasti šiuos mechanizmus yra būtina, norint pasinaudoti savo teisėmis ir užtikrinti orų pragyvenimą sau bei savo šeimos nariams.
Kas turi teisę gauti socialinę pašalpą?
Socialinė pašalpa yra skirta nepasiturintiems gyventojams, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos. Svarbu suprasti, kad ši parama nėra automatinė – ji skiriama įvertinus asmens ar šeimos turtinę padėtį ir pajamas. Teisę į socialinę pašalpą turi asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės nustatytą Valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį. Tačiau vien mažų pajamų faktas nėra vienintelis rodiklis; savivaldybių socialinės paramos skyriai vertina visą pareiškėjo situaciją kompleksiškai.
Pagrindinės grupės, kurios dažniausiai kreipiasi ir gauna šią paramą, yra:
- Ilgalaikiai bedarbiai, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau negauna nedarbo draudimo išmokos arba ji yra labai maža.
- Vieniši tėvai, auginantys vaikus ir neturintys pakankamai pajamų.
- Neįgalieji, kurių gaunamos šalpos pensijos ar kitos išmokos neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio.
- Pensininkai, kurių senatvės pensija yra itin maža.
- Dirbantys asmenys, kurių darbo užmokestis yra minimalus, o išlaikomų šeimos narių skaičius didelis, todėl pajamos vienam asmeniui tampa kritiškai mažos.
Kaip vertinamos pajamos ir turtas?
Norint gauti socialinę pašalpą, atliekamas vadinamasis „turto ir pajamų testas”. Tai reiškia, kad vertinamos ne tik gaunamos lėšos, bet ir turimas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas. Įstatymai numato tam tikrą turto normatyvą, kurį viršijus parama gali būti neskiriama, nebent egzistuoja išimtinės aplinkybės.
Pajamų vertinimas apima visų bendrai gyvenančių asmenų pajamas: darbo užmokestį, pensijas, alimentus, autorinius atlyginimus, dividendus ir kitas legaliai gaunamas lėšas. Išimtis taikoma tam tikroms išmokoms, pavyzdžiui, vaiko pinigams, daliai darbo užmokesčio (jei asmuo įsidarbino būdamas paramos gavėju) ar stipendijoms, kurios į bendras pajamas dažnai neįskaičiuojamos, siekiant skatinti užimtumą ir mokymąsi.
Svarbi naujovė ir palengvinimas yra tai, kad pirmą kartą kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos arba kreipiantis po 24 mėnesių pertraukos, bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turtas nėra vertinamas. Tai leidžia žmonėms, kurie staiga neteko pajamų, bet turi, pavyzdžiui, brangesnį automobilį ar didesnį būstą, gauti būtiną pagalbą pirmuosius 3 mėnesius be būtinybės realizuoti savo turtą.
Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas
Pašalpos dydis nėra fiksuotas skaičius visiems – jis priklauso nuo skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, tenkančio asmeniui, ir realiai gaunamų pajamų. Be to, formulė skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo gyvena vienas, ar šeimoje, ir kiek laiko pašalpa yra mokama.
Vienam gyvenančiam asmeniui
Jeigu asmuo gyvena vienas, socialinės pašalpos dydis sudaro skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Tai reiškia, kad valstybė garantuoja tam tikrą pajamų „grindų” lygį. Jei žmogus visiškai neturi pajamų, jis gauna pilną 1,4 VRP dydžio išmoką. Jei turi šiek tiek pajamų, pašalpa padengia trūkstamą dalį iki nustatytos ribos.
Šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims)
Kai paramą gauna šeima, taikoma diferencijuota sistema, kurioje kiekvienam šeimos nariui priskiriamas skirtingas VRP koeficientas:
- Pirmajam bendrai gyvenančiam asmeniui – skaičiuojamas skirtumas tarp 1,1 VRP ir jo pajamų dalies.
- Antrajam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumas tarp 0,9 VRP ir jo pajamų dalies.
- Trečiajam ir visiems paskesniems asmenims – skirtumas tarp 0,7 VRP ir jų pajamų dalies.
Tokia sistema sukurta remiantis prielaida, kad gyvenant kartu tam tikros išlaidos (pvz., būsto šildymas, elektra) dalinamos, todėl pragyvenimo kaštai vienam asmeniui santykinai mažėja.
Išmokų mažėjimas ilgalaikiams gavėjams
Socialinė pašalpa yra skirta laikinam sunkumų įveikimui, todėl sistema sukurta taip, kad skatintų žmones grįžti į darbo rinką. Darbingo amžiaus nedirbantiems asmenims, kurie ilgą laiką gauna socialinę pašalpą, jos dydis palaipsniui mažinamas:
- Pirmus 6 mėnesius mokama pilna apskaičiuota pašalpa.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių, jei asmuo vis dar nedirba, pašalpos dydis gali mažėti (priklausomai nuo savivaldybės tarybos sprendimų ir konkrečios situacijos, dažnai mažinama 20 proc.).
- Ilgiau nei 12 mėnesių gaunantiems paramą darbingo amžiaus asmenims išmoka mažinama dar labiau (dažnai 30–40 proc.), arba mokama nepinigine forma (maisto produktais, kortelėmis, paslaugomis).
Tačiau svarbu žinoti: jei ilgalaikis socialinės pašalpos gavėjas įsidarbina, jam gali būti skiriama papildoma socialinė pašalpa kelis mėnesius prie darbo užmokesčio, taip užtikrinant sklandų perėjimą ir motyvaciją dirbti.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Gyventojams dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su paramos skyrimo niuansais. Pateikiame atsakymus į populiariausius klausimus.
Ar studentai gali gauti socialinę pašalpą?
Taip, studentai gali pretenduoti į socialinę pašalpą, tačiau yra papildomų sąlygų. Paprastai parama skiriama, jei studentas mokosi pagal dieninių studijų programą ir yra ne vyresnis nei 24 metų, arba jei studentas gyvena nepasiturinčioje šeimoje. Dirbantiems studentams taip pat gali būti taikomos lengvatos skaičiuojant pajamas.
Kur reikia kreiptis dėl pašalpos?
Patogiausia kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Taip pat galima fiziškai nuvykti į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją. Būtina užpildyti prašymą-paraišką ir pateikti reikiamus dokumentus.
Ar gausiu pašalpą, jei turiu skolų antstoliams?
Skolos antstoliams savaime neatima teisės gauti socialinę pašalpą. Socialinė pašalpa yra skirta būtiniausiems poreikiams, todėl iš jos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus (skolų išieškojimas) paprastai negali būti daromos, nebent tai yra išlaikymo išmokos (alimentai) ar žalos atlyginimas, tačiau ir čia galioja tam tikri apribojimai, saugantys minimalias lėšas pragyvenimui.
Kiek laiko trunka sprendimo priėmimas?
Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Išmoka paprastai pervedama už praėjusį mėnesį.
Ar galiu gauti pašalpą, jei turiu žemės sklypą?
Turimas turtas, įskaitant žemę, yra vertinamas. Jei jūsų turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą jūsų savivaldybėje, pašalpa gali būti neskiriama. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pirmą kartą kreipiantis turtas 3 mėnesius nėra vertinamas, o vėliau savivaldybė gali taikyti išimtis, jei turtas yra nelikvidus (t.y. jo neįmanoma parduoti) arba naudojamas žemės ūkio veiklai, kuri teikia minimalias pajamas.
Atsakomybė ir pareigos gaunant paramą
Socialinė parama yra abipusis susitarimas tarp valstybės ir piliečio. Valstybė įsipareigoja padėti sunkmečiu, tačiau paramos gavėjas taip pat turi aiškias pareigas. Viena svarbiausių – teikti teisingą informaciją. Prašymo pildymo metu privaloma deklaruoti visas pajamas ir turimą turtą. Nuslėpus pajamas (pavyzdžiui, dirbant nelegaliai arba gaunant perlaidas iš užsienio, kurios nėra deklaruojamos), ir tai paaiškėjus vėliau, neteisėtai gautą pašalpą teks grąžinti.
Be to, darbingo amžiaus paramos gavėjai privalo aktyviai ieškoti darbo, bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (jei to reikalauja savivaldybė) ar socialinės integracijos programose. Atsisakymas dalyvauti šiose veiklose be pateisinamos priežasties gali būti pagrindas nutraukti pašalpos mokėjimą. Savivaldybių socialiniai darbuotojai taip pat turi teisę tikrinti gyvenimo sąlygas, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris gali turėti įtakos sprendimui dėl paramos skyrimo. Sąžiningas bendradarbiavimas ir aktyvumas yra geriausias būdas ne tik gauti priklausančią paramą, bet ir greičiau sugrįžti į finansiškai savarankišką gyvenimą.
