Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę – smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje. Šis reiškinys kelia nerimą tiek visuomenei, tiek teisėsaugai, nes smurto apraiškos daro įtaką ne tik tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, bet ir platesnei socialinei aplinkai, vaikų gerovei bei visuomenės psichologinei sveikatai.
Smurto artimoje aplinkoje statistikos tendencijos
Lietuvos policijos departamentas kasmet pateikia duomenis apie užregistruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pastarieji skaičiai rodo, kad ši problema įgauna vis didesnį mastą. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nors didėja žmonių sąmoningumas ir pasirengimas kreiptis pagalbos, pati problema vis dar nėra kontroliuojama pakankamai veiksmingai.
Didžioji dalis atvejų susijusi su fiziniu smurtu, tačiau daugėja ir psichologinio bei ekonominio smurto apraiškų. Pastarosios formos dažnai lieka nepastebėtos, kadangi jų įrodyti sunkiau, o aukos neretai bijo kalbėti apie savo patirtis. Tai rodo, kad statistika gali atspindėti tik dalį realaus masto, nes dalis smurto atvejų vis dar lieka neatskleisti.
Kokie veiksniai lemia smurto augimą?
Smurto artimoje aplinkoje priežastys yra kompleksinės ir susijusios tiek su individualiomis, tiek su socialinėmis aplinkybėmis. Ekspertai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, prisidedančius prie šios problemos plitimo:
- Socialinė įtampa ir ekonominės problemos – finansiniai sunkumai, nedarbas ar nestabili gyvenimo situacija padidina konfliktų riziką šeimose.
- Alkoholis ir priklausomybės – statistiškai daugiau nei pusė užregistruotų atvejų siejama su asmenų, buvusių neblaivioje būklėje, elgesiu.
- Patriarchalinės nuostatos ir stereotipai – vis dar paplitęs požiūris, kad šeimos vidaus reikalai neturėtų būti viešinami, trukdo aukoms kreiptis pagalbos.
- Neefektyvus švietimas apie emocinę kompetenciją – menkas gebėjimas atpažinti ir valdyti emocijas lemia agresyvų elgesį.
Teisinės priemonės ir valstybės reakcija
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų – iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso. Be to, įteisinta specializuotų pagalbos centrų sistema, teikianti teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą aukoms.
Vis dėlto, nors teisinė bazė atrodo pakankamai išplėtota, praktikoje kyla iššūkių dėl priemonių įgyvendinimo. Kai kurios institucijos vis dar stokoja resursų, o tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai neleidžia pasiekti efektyviausių rezultatų. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne tik bausti smurtautojus, bet ir siekti ilgalaikių pokyčių, ugdant visuomenės empatiją bei atsakomybę.
Skaudžios pasekmės – nuo fizinės žalos iki psichologinės traumos
Smurtas artimoje aplinkoje neapsiriboja fizine žala. Jis turi ilgalaikių pasekmių, kurios gali paveikti aukos psichinę sveikatą, santykius su artimaisiais ir gebėjimą pasitikėti kitais. Ypač pažeidžiami yra vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje – jie neretai tampa smurto liudininkais ar net aukomis, o tai didina tikimybę, kad suaugę patys kartos destruktyvius elgesio modelius.
Tyrimai rodo, kad psichologinės traumos, patirtos vaikystėje, gali pasireikšti depresija, nerimo sutrikimais, agresijos protrūkiais ar net priklausomybėmis. Todėl smurto prevencijos veikla turėtų būti orientuota ne tik į atvejų sankcionavimą, bet ir į sisteminį švietimą bei laiku suteikiamą pagalbą.
Prevencijos ir švietimo svarba
Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, būtina investuoti į švietimą ir visuomenės sąmoningumo didinimą. Prevencinės programos, skirtos mokykloms, bendruomenėms ir darbovietėms, padeda žmonėms geriau suprasti, kaip atpažinti smurto požymius ir kaip tinkamai reaguoti. Tokios iniciatyvos, kaip emocinio raštingumo ugdymas ar medijų kampanijos prieš smurtą, gali tapti efektyviu įrankiu formuojant sveikesnius tarpusavio santykius.
Efektyvos prevencijos priemonės
- Skatinti ankstyvą pagalbos ieškojimą ir mažinti stigmatizaciją.
- Įtraukti emocinio intelekto ugdymą į formalaus švietimo programas.
- Užtikrinti, kad nukentėjusieji turėtų greitą ir prieinamą prieigą prie pagalbos.
- Didinti visuomenės informuotumą apie pagalbos galimybes.
Pagalbos galimybės nukentėjusiems
Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, kurie siūlo nemokamas konsultacijas, teisinę pagalbą ir psichologinę paramą. Skambinant pagalbos linijomis, tokiomis kaip „Pagalbos moterims linija“ (telefonas 8 800 66366), galima anonimiškai gauti patarimų ir emocinę paramą. Vis daugiau savivaldybių įsteigia bendradarbiavimo tinklus, kurie apjungia policijos, socialinių tarnybų ir medikų atstovus, siekiant užtikrinti greitą reagavimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei tampu smurto liudininku?
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Smurtas nėra privatus reikalas – kiekvienas turime moralinę pareigą apsaugoti nukentėjusįjį.
Kokias teises turi smurto auka?
Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas. Jos taip pat gali prašyti policijos iškeldinti smurtautoją iš bendros gyvenamosios vietos ir kreiptis dėl apsaugos orderio.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Psichologinis smurtas gali pasireikšti nuolatiniu žeminimu, izoliavimu, grasinimais, emociniu šantažu ar kontrolės siekiu. Tokio pobūdžio elgesys dažnai būna pradinis etapas prieš fizinį smurtą, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.
Kur gauti nemokamą psichologinę pagalbą?
Nukentėję asmenys gali kreiptis į savivaldybių socialines tarnybas arba specializuotus pagalbos centrus. Dauguma jų teikia paslaugas nemokamai ir užtikrina konfidencialumą.
Kultūriniai pokyčiai ir visuomenės atsakomybė
Kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, itin svarbu keisti visuomenės požiūrį. Būtina pripažinti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas ir kad tylėjimas tik skatina jo tęstinumą. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti – palaikydami draugus ar šeimos narius, skatindami juos ieškoti pagalbos ir atmesdami smurtą kaip priemonę spręsti konfliktus.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje atskleidžia ne tik problemos mastą, bet ir būtinybę imtis nuoseklių, ilgalaikių veiksmų. Tik sutelkus visas pajėgas – valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ir pačią visuomenę – galima pasiekti, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus savo namuose ir bendruomenėje.
