Smurtas artimoje aplinkoje retai kada prasideda nuo fizinės agresijos protrūkio pirmąją pažinties dieną. Dažniausiai tai yra ilgas, klastingas ir lėtas procesas, kurio metu auka pamažu įtraukiama į emocinius spąstus, net nesuprasdama, kad jai gresia pavojus. Psichologai ir smurto prevencijos ekspertai pastebi, kad pirmieji pavojaus signalai būna tokie subtilūs, jog visuomenėje jie vis dar dažnai romantizuojami arba laikomi „didžios meilės“ įrodymais. Būtent šis pradinis aklumas leidžia smurtautojui įgyti kontrolę, kurią vėliau tampa itin sunku nutraukti. Norint apsaugoti save ir savo artimuosius, būtina išmokti atpažinti toksiškus santykių modelius dar tada, kai jie atrodo visai nekaltai.
Ar tikrai viskas prasideda nuo smūgio?
Vienas didžiausių mitų apie smurtą šeimoje yra įsitikinimas, kad smurtautojai yra nevaldomi, agresyvūs asmenys, kurie praranda savitvardą dėl menkiausios smulkmenos. Realybė yra kur kas sudėtingesnė. Daugelis smurtautojų viešumoje gali atrodyti kaip idealūs partneriai, rūpestingi tėvai ir puikūs darbuotojai. Agresija dažniausiai yra naudojama ne kaip impulsyvus veiksmas, o kaip priemonė kontrolei įtvirtinti.
Santykiai su potencialiu smurtautoju dažnai prasideda itin audringai ir gražiai. Ekspertai naudoja terminą „virta varlė“ (angl. boiling frog), norėdami apibūdinti šį procesą. Jei varlę įmestume į verdantį vandenį, ji iššoktų. Tačiau jei ją įdėtume į šaltą vandenį ir lėtai kaitintume, ji nepajustų pavojaus tol, kol bus per vėlu. Taip ir smurtiniuose santykiuose: ribos peržengiamos po truputį, kiekvieną kartą vis labiau pripratinant auką prie nepagarbaus elgesio, kol tai tampa norma.
„Meilės bombardavimas“ – saldus, bet pavojingas etapas
Paradoksalu, tačiau toksiškų santykių pradžia dažnai būna pati gražiausia. Šis fenomenas vadinamas „meilės bombardavimu“ (angl. love bombing). Tai manipuliacinė technika, kai partneris tiesiog užverčia kitą asmenį dėmesiu, dovanomis, komplimentais ir pažadais apie bendrą ateitį.
Pagrindiniai „meilės bombardavimo“ požymiai:
- Skubėjimas įsipareigoti: Partneris labai greitai prabyla apie gyvenimą kartu, vestuves ar vaikus, nors esate pažįstami vos kelias savaites.
- Idealizavimas: Jūs esate vadinamas „tobulu“, „angelu“, „vieninteliu, kuris mane supranta“. Tai sukuria jausmą, kad sutikote savo sielos draugą.
- Nuolatinis kontaktas: Partneris rašo ir skambina dešimtis kartų per dieną. Iš pradžių tai atrodo kaip rūpestis, tačiau vėliau tai tampa kontrole – jis nori žinoti kiekvieną jūsų žingsnį.
Šio etapo tikslas yra sukurti stiprų emocinį ryšį ir priklausomybę. Kai vėliau prasideda smurtas, auka prisimena šį „idealų“ laikotarpį ir tiki, kad partneris gali vėl toks tapti, jei tik ji „pasistengs“.
Pirmieji pavojaus signalai, kuriuos dažnai ignoruojame
Kai emocinis ryšys užmegztas, prasideda antrasis etapas – subtili izoliacija ir kontrolė. Tai retai pateikiama kaip draudimai. Dažniau tai skamba kaip rūpestis arba liūdesys. Smurtautojas siekia, kad auka taptų priklausoma tik nuo jo, todėl sistemingai ardo jos ryšius su išoriniu pasauliu.
Izoliacija po „privatumo“ kauke
Smurtautojas gali sakyti: „Man taip gera tik su tavimi, kam mums tie draugai?“ arba „Tavo šeima tavęs nevertina taip, kaip aš“. Po truputį auka pradeda jausti kaltę, jei nori susitikti su draugais ar aplankyti tėvus. Ilgainiui ji pati atsisako šių susitikimų, kad išvengtų konfliktų ar partnerio nepasitenkinimo. Rezultatas – prarastas socialinis tinklas, kuris krizės atveju galėtų suteikti pagalbą.
Patologinis pavydas
Dažnai pavydas yra painiojamas su meile. Frazės „Aš pavydžiu, nes tave labai myliu“ yra klasikinė manipuliacija. Sveikuose santykiuose yra pasitikėjimas. Smurtiniuose santykiuose pavydas naudojamas kaip pasiteisinimas tikrinti telefoną, skaityti susirašinėjimus, kontroliuoti aprangą ar net uždrausti dirbti tam tikrose vietose. Tai nėra meilė – tai savininkiškumo jausmas.
Psichologinis smurtas: kai žodžiai palieka gilesnes žaizdas nei kumščiai
Fizinis smurtas beveik visada būna lydimas ar net pralenkiamas psichologinio teroro. Viena pavojingiausių psichologinio smurto formų yra vadinamasis „gaslighting“ (realybės iškraipymas). Tai metodas, kai smurtautojas verčia auką abejoti savo atmintimi, suvokimu ir net psichine sveikata.
Pavyzdžiui, po konflikto smurtautojas gali sakyti: „To niekada nebuvo, tu viską išsigalvoji“, „Tu esi per daug jautri“, „Aš tik juokavau, tu neturi humoro jausmo“. Ilgainiui auka nustoja pasitikėti savo nuojauta ir pradeda galvoti, kad problema yra joje pačioje. Tai paralyžiuoja gebėjimą priešintis ir ieškoti pagalbos, nes žmogus jaučiasi nestabilus ir kaltas.
Smurto ratas: kodėl taip sunku ištrūkti?
Ekspertai išskiria ciklą, kuris būdingas daugeliui smurtinių santykių. Šis ciklas paaiškina, kodėl aukoms taip sunku palikti smurtautoją, net kai aplinkiniams situacija atrodo akivaizdžiai pavojinga. Ciklą sudaro trys pagrindinės fazės:
- Įtampos augimas: Smurtautojas tampa irzlus, kritiškas, kabinėjasi prie smulkmenų. Auka jaučia, kad „vaikšto ant kiaušinių lukštų“, bando įtikti, kad išvengtų sprogimo.
- Sprogimas (smurto epizodas): Tai gali būti fizinis užpuolimas, stiprus emocinis protrūkis, turto naikinimas ar seksualinė prievarta. Tai trumpiausia, bet pavojingiausia ciklo dalis.
- „Medaus mėnuo“ (susitaikymas): Po smurto protrūkio smurtautojas staiga pasikeičia. Jis gali atgailauti, verkti, dovanoti dovanas, žadėti, kad tai „niekada nebepasikartos“. Jis tampa tokiu, koks buvo santykių pradžioje. Ši fazė suteikia aukai vilties, kad partneris pasikeis, ir sustiprina emocinį ryšį.
Deja, be profesionalios intervencijos „medaus mėnuo“ visada baigiasi, ir įtampa vėl pradeda kilti. Su laiku ramybės periodai trumpėja, o smurto protrūkiai tampa vis žiauresni.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip atskirti paprastą konfliktą nuo psichologinio smurto?
Konfliktai yra natūrali santykių dalis, kurios metu abu partneriai išsako savo nuomonę ir siekia kompromiso. Psichologinis smurtas pasižymi tuo, kad vienas asmuo siekia dominuoti, žeminti ar kontroliuoti kitą. Jei konflikto metu jaučiate baimę, esate įžeidinėjamas ar verčiamas jaustis beverčiu, tai nėra paprastas ginčas.
Ar smurtautojas gali pasikeisti?
Nors teoriškai pokytis įmanomas, praktikoje tai nutinka retai ir tik tada, kai smurtautojas pats pripažįsta problemą ir ilgą laiką lanko specializuotas elgesio korekcijos programas. Vien pažadų ar atsiprašymų nepakanka. Dažnai smurtautojai manipuliuoja pokyčiais, kad susigrąžintų auką.
Kur kreiptis pagalbos, jei bijau skambinti iš savo telefono?
Jei įtariate, kad jūsų telefonas sekamas, naudokitės bibliotekos kompiuteriu, darbo telefonu arba draugų įrenginiais. Lietuvoje veikia anoniminės pagalbos linijos, taip pat galima kreiptis į Specializuotos pagalbos centrus (SPC), kurie teikia nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą.
Ką daryti, jei smurtą patiria mano draugė, bet ji atsisako palikti partnerį?
Svarbiausia yra jos neteisti ir nespausti. Spaudimas gali priversti ją dar labiau užsidaryti. Išklausykite, patvirtinkite, kad smurtas nėra jos kaltė, ir pasiūlykite konkrečią pagalbą (pvz., saugią vietą daiktams pasidėti, informaciją apie pagalbos centrus). Būkite kantrūs – išėjimas iš toksiškų santykių yra procesas, o ne vienkartinis įvykis.
Saugumo plano sudarymas ir praktiniai veiksmai
Suvokus, kad santykiai tapo pavojingi, svarbiausia yra pasiruošti galimam pasitraukimui. Ekspertai įspėja, kad momentas, kai auka nusprendžia palikti smurtautoją, yra statistiškai pats pavojingiausias jos gyvybei. Todėl spontaniški veiksmai gali būti rizikingi. Būtina turėti apgalvotą veiksmų planą, kuris padėtų minimizuoti riziką.
Saugumo planas turėtų apimti ne tik fizinį pasitraukimą, bet ir finansinį bei informacinį saugumą. Pirmiausia, rekomenduojama surinkti svarbiausius dokumentus (pasą, gimimo liudijimus, nuosavybės dokumentus) ir laikyti juos saugioje vietoje, pavyzdžiui, pas patikimus draugus ar darbe. Taip pat verta turėti atskirą, smurtautojui nežinomą banko sąskaitą ir grynųjų pinigų atsargą „juodai dienai“.
Technologinis saugumas šiais laikais yra ne mažiau svarbus. Prieš planuojant pabėgimą, būtina pasikeisti visus slaptažodžius (el. pašto, socialinių tinklų, elektroninės bankininkystės), išjungti vietos nustatymo funkcijas telefonuose ir, jei įmanoma, įsigyti naują SIM kortelę ar net paprastą telefoną, apie kurį partneris nežino. Galiausiai, susitarkite su kaimynais ar artimaisiais dėl sutartinio ženklo ar kodinio žodžio, kurį panaudojus jie nedelsiant iškviestų policiją.
