Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš opiausių socialinių problemų, su kuria vis dar susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Nors per pastaruosius metus visuomenėje pastebima didesnė tolerancijos nulinio lygio smurtui siekiamybė, ši problema išlieka giliai įsišaknijusi šeimose ir bendruomenėse. Dažnai smurtas slepiasi už uždarų durų, o jo aukos tyliai kenčia dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo institucijomis.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje – tai bet kokie veiksmai, kurių metu vienas asmuo sąmoningai daro fizinę, emocinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą kitam asmeniui, su kuriuo jį sieja artimi santykiai. Tai gali būti sutuoktiniai, partneriai, vaikai, tėvai, seneliai ar kiti šeimos nariai. Neretai smurtas vystosi palaipsniui ir tampa tarsi kasdienybės norma, kol galiausiai pasiekia kritinį tašką.
Smurto formos
- Fizinis smurtas: mušimas, stumdymas, žnaibymas ar bet koks kitas kūno sužalojimas.
- Psichologinis smurtas: žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, kontrolė ir izoliavimas nuo artimųjų.
- Seksualinis smurtas: prievartinis ar nepageidaujamas lytinis kontaktas, prievarta atlikti seksualinius veiksmus.
- Ekonominis smurtas: pinigų kontrolė, aukos finansinės nepriklausomybės ribojimas, draudimas dirbti ar mokytis.
- Socialinė kontrolė: draudimas bendrauti su draugais ar giminaičiais, sekimas, telefoninių skambučių ar laiškų tikrinimas.
Problemos mastas Lietuvoje
Remiantis naujausiais policijos ir socialinių tarnybų duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Dalis aukų niekada nesikreipia pagalbos, bijodamos pasekmių ar netikėdamos, kad situacija gali pasikeisti.
Pagal įvairius tyrimus, didžioji dalis smurtą patiriančių asmenų yra moterys, tačiau ir vyrai, vaikai bei senyvo amžiaus žmonės vis dažniau tampa šios problemos aukomis. Smurto pasekmės neapsiriboja fizinėmis traumomis – jos palieka gilų emocinį randą, kuris gali turėti įtakos visam gyvenimui.
Psichologinės ir socialinės pasekmės
Smurto padariniai prasiskverbia į visus gyvenimo aspektus. Daugelis aukų kenčia nuo depresijos, potrauminio streso, nerimo sutrikimų. Vaikai, gyvenantys smurtinėje aplinkoje, dažnai patiria mokymosi sunkumų, elgesio problemų ir sunkiai užmezga sveikus santykius ateityje.
Be to, smurtas artimoje aplinkoje turi didelį poveikį šalies socialinei struktūrai. Tai didina socialinę atskirtį, mažina pasitikėjimą institucijomis, o ilgainiui lemia visuomenės emocinės sveikatos blogėjimą. Tyliai vykstanti tragedija šeimose tampa visos valstybės problema.
Pagalba aukoms ir prevencijos priemonės
Lietuvoje veikia kelios organizacijos ir valstybinės institucijos, teikiančios pagalbą smurtą patiriantiems asmenims. Viena žinomiausių yra Pagalbos moterims linija, kuri dirba visą parą ir suteikia emocinę bei praktinę pagalbą. Taip pat veikia specializuoti pagalbos centrai, kur aukos gali gauti teisinę konsultaciją, psichologo pagalbą bei prieglobstį.
Pagalbos būdai
- Kreiptis į policiją. Kiekvienas smurto atvejis turi būti fiksuojamas, nes tai suteikia teisinę apsaugą ir pradeda tyrimo procesą.
- Skambinti pagalbos linijoms. Anonimiškai suteikiama emocinė parama ir patarimai, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.
- Apsilankyti specializuotame pagalbos centre. Specialistai padeda planuoti tolesnius žingsnius, užtikrina saugumą ir teisinę paramą.
- Kreiptis į psichologą. Psichologinė pagalba svarbi bet kuriame etape, padeda atkurti savigarbą ir užtikrinti emocinį stabilumą.
Kaip kiekvienas iš mūsų gali padėti?
Nors atrodo, kad kova su smurtu artimoje aplinkoje yra valstybės ir specialistų atsakomybė, iš tikrųjų kiekvienas iš mūsų gali atlikti svarbų vaidmenį. Pastebėjus smurtą savo aplinkoje, negalima likti abejingiems. Dažnai užtenka paprasto klausimo – „Ar tau viskas gerai?“ – kad auka imtų kalbėti.
Jei žinote, kad kas nors patiria smurtą, nedelskite informuoti atitinkamas institucijas ar pasiūlyti pagalbą. Tai nėra kišimasis į svetimus reikalus, o pilietinė pareiga, padedanti užkirsti kelią dar vienai tragedijai. Svarbu nepamiršti, kad tylėjimas prilygsta pritarimui.
Smurto prevencija ir švietimas
Vienas efektyviausių būdų mažinti smurtą – tai nuoseklus visuomenės švietimas. Nuo vaikystės reikia mokyti pagarbos, empatijos, emocijų valdymo. Mokyklose turėtų būti daugiau diskusijų apie lyčių lygybę, partnerystę, problemų sprendimą be agresijos. Tokie ugdymo metodai turi ilgalaikį poveikį ir gali sumažinti smurto atvejų ateityje.
Taip pat būtina nuolat tobulinti specialistų – policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, gydytojų, pedagogų – kompetencijas. Tik bendras institucijų ir visuomenės darbas gali užtikrinti, kad smurto aukos gautų greitą ir efektyvią pagalbą.
DUK apie smurtą artimoje aplinkoje
Ką daryti, jei bijau kreiptis į policiją?
Jei nesijaučiate saugiai, galite kreiptis į specializuotą pagalbos centrą arba paskambinti pagalbos linijai. Specialistai padės suplanuoti veiksmus ir užtikrins, kad jūsų duomenys liktų konfidencialūs.
Kaip atpažinti, kad santykiuose vyksta smurtas?
Smurtiniai santykiai dažnai pasižymi kontrolės, baimės ir nepasitikėjimo atmosfera. Jei partneris jus nuolat menkina, grasina, kontroliuoja, kada ir su kuo galite bendrauti – tai aiškūs psichologinio smurto požymiai.
Kur kreiptis, jei pažįstu nukentėjusį žmogų?
Galite paskambinti numeriu 112 arba susisiekti su vietos pagalbos centru. Taip pat galite anonimiškai pranešti apie smurtą socialinės apsaugos tarnyboms ar policijai.
Ar smurtas vyksta tik socialiai pažeidžiamose šeimose?
Ne. Smurtas gali pasireikšti bet kokioje socialinėje ar ekonominėje grupėje. Tai nėra tik mažas pajamas turinčių ar socialinių problemų turinčių šeimų problema – smurtas gali egzistuoti ir iš pažiūros sėkminguose namuose.
Visuomenės vaidmuo keičiant požiūrį
Visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje pamažu keičiasi, tačiau vis dar gaji nuostata, kad šeimos reikalai turi būti sprendžiami „viduje“. Tokia kultūrinė nuostata skatina tylą ir leidžia smurtui klestėti. Būtina kurti atvirą, palaikančią aplinką, kurioje aukos galėtų drąsiai prašyti pagalbos be baimės būti pasmerktos.
Kai visuomenė vieningai pasmerkia smurtą, praneša apie jį ir palaiko aukas, tai siunčia aiškią žinią – Lietuva netoleruoja agresijos šeimose. Tik solidarumas ir sąmoningumas gali nutraukti tyliai vykstančią tragediją mūsų artimiausioje aplinkoje.
