Kai telefonas staiga pradeda skleisti garsų, specifinį signalą, o ekrane pasirodo pranešimas su užrašu „Dėmesio!“, daugelis gyventojų sutrinka. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) reguliariai naudoja Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS), kad įspėtų visuomenę apie gresiančius pavojus. Nors dažniausiai šie pranešimai asocijuojasi su techniniais patikrinimais, kiekvienas realus įspėjimas turi būti vertinamas itin rimtai. Tai gali būti informacija apie artėjančią audrą, cheminį pavojų, oro taršą ar kitas ekstremalias situacijas. Suprasti, kaip veikia ši sistema, kodėl gaunate (arba negaunate) pranešimus ir kaip teisingai elgtis juos gavus, yra gyvybiškai svarbu jūsų ir jūsų artimųjų saugumui.
Kodėl gaunate šiuos pranešimus ir kaip veikia sistema?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bendradarbiaudamas su mobiliojo ryšio operatoriais, naudoja korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją. Tai nėra paprastos SMS žinutės, nors vizualiai gali jas priminti. Ši technologija leidžia per kelias sekundes išsiųsti informaciją visiems vartotojams, esantiems tam tikroje teritorijoje, neapkraunant mobiliojo ryšio tinklų. Tai reiškia, kad net ir esant tinklo perkrovai (pavyzdžiui, per Naujuosius metus ar masinius renginius), perspėjimo pranešimas vis tiek pasieks telefonus.
Pagrindinis šios sistemos tikslas – operatyvumas. Įvykus nelaimei, pavyzdžiui, gaisrui chemijos gamykloje ar pakilus vandens lygiui, PAGD pareigūnai nustato pavojaus zoną žemėlapyje. Visi mobiliojo ryšio bokštai, patenkantys į tą zoną, automatiškai ištransliuoja signalą į visus prie jų prisijungusius telefonus. Svarbu pabrėžti, kad sistema nenaudoja jūsų telefono numerio ir nerenka jokių asmens duomenų – pranešimas siunčiamas tiesiog į eterį, kaip radijo banga.
Kokių tipų pavojai gresia, kai gaunate įspėjimą?
PAGD platina įspėjimus tik tuomet, kai kyla reali grėsmė gyventojų sveikatai, gyvybei ar turtui. Dažniausiai pasitaikantys scenarijai, kuomet aktyvuojama perspėjimo sistema:
- Hidrometeorologiniai reiškiniai: Tai dažniausia priežastis. Įspėjimai siunčiami apie uraganinį vėją, krušą, stichines liūtis, pūgas ar plikledį. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama pasirūpinti turtu balkonuose ar kiemuose ir, jei įmanoma, likti patalpose.
- Gaisrai ir dūmai: Dideli gaisrai sąvartynuose, durpynuose ar pramoniniuose objektuose gali sukelti toksiškų dūmų debesis. Tokiu atveju gyventojai įspėjami užsidaryti langus ir išjungti vėdinimo sistemas.
- Cheminiai ir radiaciniai pavojai: Nors tai reti atvejai, sistema yra paruošta informuoti apie avarijas, kurių metu į aplinką patenka pavojingos medžiagos (amoniakas, chloras ir kt.) arba padidėja radiacinis fonas.
- Geopolitinės grėsmės: Esant karo padėčiai ar kitoms su valstybės saugumu susijusioms grėsmėms, ši sistema taptų pagrindiniu informacijos šaltiniu apie slėptuvių vietas ir evakuaciją.
Kaip elgtis gavus PAGD įspėjimą?
Daugelis žmonių, gavę pranešimą, tiesiog jį perskaito ir toliau tęsia savo veiklą. Tačiau ekspertai rekomenduoja laikytis tam tikro veiksmų algoritmo, kuris gali išgelbėti gyvybę:
- Atidžiai perskaitykite turinį: Pranešime visada nurodomas pavojaus pobūdis ir rekomendacijos. Ar reikia evakuotis? Ar reikia likti namuose? Ar reikia gerti kalio jodido tabletes (branduolinės avarijos atveju)?
- Patikrinkite papildomus šaltinius: Įspėjamasis pranešimas yra trumpas. Išsamesnė informacija paprastai skelbiama nacionalinio transliuotojo (LRT) eteryje bei specializuotoje svetainėje LT72.lt.
- Pasirūpinkite artimaisiais: Jei pavojaus zonoje yra jūsų vaikai ar senyvo amžiaus tėvai, susisiekite su jais (jei ryšys veikia) arba pasirūpinkite jų saugumu pagal nurodymus.
- Neperkraukite pagalbos linijų: Skambinkite numeriu 112 tik tuo atveju, jei jums realiai reikia skubios pagalbos. Neskambinkite klausti „kas vyksta?“, nes taip blokuojate linijas tiems, kuriems pagalba būtina čia ir dabar.
Pasirengimas: „Išgyvenimo krepšys“ ir šeimos planas
PAGD nuolat primena, kad įspėjimas yra tik pirmas žingsnis. Svarbiausia dalis – jūsų asmeninis pasirengimas. Kiekvienas namų ūkis turėtų turėti aptartą šeimos planą: kur susitiksite, jei dings ryšys? Kas paims vaikus iš mokyklos? Kur yra artimiausia priedanga?
Taip pat rekomenduojama turėti paruoštą išvykimo krepšį (vadinamąjį 72 valandų krepšį). Jame turėtų būti:
- Negendantis maistas ir vanduo (mažiausiai 3 dienoms).
- Svarbiausi dokumentai, supakuoti į vandeniui atsparų maišelį.
- Grynieji pinigai (kortelės gali neveikti dingus elektrai).
- Nešiojamas radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis (informacijai gauti).
- Pirmosios pagalbos vaistinėlė ir reguliariai vartojami vaistai.
- Žiebtuvėlis, peilis, žibintuvėlis.
Kuo skiriasi sirenos nuo pranešimų į telefonus?
Lietuvoje veikia ir sirenų tinklas. Kai girdite kaukiančią sireną, tai reiškia „Dėmesio visiems“. Sirenos tikslas – atkreipti jūsų dėmesį, kad įsijungtumėte radiją, televiziją arba pažiūrėtumėte į telefoną. Telefoninis pranešimas papildo sireną, suteikdamas konkrečią tekstinę informaciją. Svarbu žinoti, kad sirenos tikrinamos du kartus per metus, tačiau apie patikrinimus visada informuojama iš anksto. Jei sirena kaukia be išankstinio perspėjimo apie patikrinimą – situacija yra rimta.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Gyventojams dažnai kyla klausimų dėl sistemos veikimo patikimumo ir nustatymų. Žemiau pateikiame atsakymus į populiariausius klausimus.
Klausimas: Kodėl aš negavau įspėjamojo pranešimo, nors mano kaimynas gavo?
Atsakymas: Dažniausia priežastis – neteisingi telefono nustatymai. Kad gautumėte pranešimus, telefonas turi būti sukonfigūruotas priimti korinio transliavimo pranešimus. Taip pat įtakos gali turėti telefono operacinė sistema (senesni modeliai kartais nepalaiko šios funkcijos) arba buvimas zonoje be ryšio signalo tuo momentu, kai pranešimas buvo transliuojamas.
Klausimas: Ar už šių pranešimų gavimą nuskaičiuojami pinigai?
Atsakymas: Ne, paslauga yra visiškai nemokama visiems vartotojams, nepriklausomai nuo turimo plano ar operatoriaus. Tai valstybės finansuojama civilinės saugos priemonė.
Klausimas: Ar departamentas gali matyti, kur aš esu, kai siunčia pranešimą?
Atsakymas: Ne. Sistema veikia transliavimo principu (panašiai kaip radijas). Siuntėjas nemato gavėjų, jų numerių ar buvimo vietos. Tai užtikrina visišką vartotojų privatumą.
Klausimas: Kaip atskirti tikrą pavojų nuo sistemos patikrinimo?
Atsakymas: Kiekvieno pranešimo tekste aiškiai nurodoma jo paskirtis. Jei tai bandymas, žinutė prasidės žodžiais „Sistemos patikrinimas“ arba panašiu perspėjimu. Jei tai realus pavojus, tekstas bus tiesioginis, nurodantis grėsmės pobūdį.
Klausimas: Ką daryti, jei mano telefonas visada tyli per patikrinimus?
Atsakymas: Jums būtina rankiniu būdu aktyvuoti korinio transliavimo funkciją. Tai padaryti galite sekdami instrukcijas svetainėje LT72.lt, priklausomai nuo jūsų telefono modelio (Android ar iOS).
Būtini nustatymai jūsų išmaniajam telefonui
Kadangi ekstremalios situacijos metu laikas yra kritinis faktorius, labai svarbu nelaukti nelaimės ir jau šiandien pasitikrinti savo įrenginį. Skirtingi gamintojai šią funkciją vadina skirtingai: „Cell Broadcast“, „Nepaprastieji įspėjimai“, „Alerts“ ar „Transliacija“.
„Android“ telefonų savininkams dažniausiai reikia eiti į nustatymus, pasirinkti „Programos ir pranešimai“ (arba tiesiog „Pranešimai“), tuomet ieškoti „Išplėstiniai nustatymai“ ir „Nepaprastieji įspėjimai“. Čia rekomenduojama pažymėti visas varneles, kad gautumėte visų lygių perspėjimus – nuo ekstremalių pavojų iki gintarinių aliarmų (dingusių vaikų paieška).
„iPhone“ (iOS) naudotojams procesas taip pat paprastas: nustatymuose (Settings) reikia pasirinkti „Pranešimai“ (Notifications) ir slinkti į patį ekrano apačią. Ten rasite skiltį „Government Alerts“ (Vyriausybės įspėjimai). Įsitikinkite, kad visi jungikliai yra įjungti (žali). Svarbu paminėti, kad atnaujinus operacinę sistemą, nustatymai kartais gali „nusimušti“, todėl verta juos periodiškai peržiūrėti, ypač prieš paskelbtus planinius sistemos patikrinimus. Tik tinkamai paruoštas telefonas gali tapti jūsų gelbėjimosi ratu kritinėje situacijoje.
