Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl naujai įregistruoto įstatymo projekto, kurį pateikė vienas iš Lietuvos Respublikos Seimo narių. Ši iniciatyva, jei būtų priimta, iš esmės pakeistų mokestinę aplinką ir administracinę naštą didelei daliai šalies gyventojų. Siūlomi pakeitimai nėra tik kosmetiniai – jie liečia pamatinius pajamų apmokestinimo principus, socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarką bei atskaitomybės reikalavimus. Nors projekto autoriai teigia, kad naujoji tvarka siekia didesnio socialinio teisingumo ir „šešėlio” mažinimo, kritikai įžvelgia riziką smulkiajam verslui ir vidutines pajamas gaunantiems specialistams. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokie konkretūs pokyčiai siūlomi, ką jie reikš jūsų piniginei ir kodėl ši iniciatyva sukėlė tokią audringą reakciją visuomenėje.
Esmė: kokie konkretūs mokestiniai pakeitimai siūlomi?
Pagrindinis siūlomos reformos tikslas yra priartinti individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą prie darbo santykių apmokestinimo. Seimo nario teigimu, dabartinė sistema yra netolygi, nes leidžia aukštas pajamas gaunantiems savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti santykinai mažesnius mokesčius nei samdomiems darbuotojams. Naujoji tvarka numato kelis esminius pakeitimus, kurie tiesiogiai paveiks galutinį finansinį rezultatą.
Visų pirma, siūloma peržiūrėti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pagal naująjį projektą, fiksuotas tarifas, kuris šiuo metu taikomas tam tikroms veikloms, galėtų būti pakeistas progresiniu modeliu. Tai reiškia, kad kuo daugiau asmuo uždirba, tuo didesnį procentą nuo pelno jis turėtų sumokėti į valstybės biudžetą. Siūlyme numatoma:
- Mažinti apatinę pajamų ribą, nuo kurios pradedamas taikyti didesnis GPM tarifas.
- Naikinti arba griežtinti tam tikras mokestines lengvatas, kurios šiuo metu leidžia atskaityti fiksuotą 30 proc. išlaidų sumą be kvitų ir sąskaitų faktūrų rinkimo.
- Įvesti papildomą mokesčio tarifą „viršpelnį” gaunantiems individualios veiklos vykdytojams.
Antrasis svarbus aspektas liečia Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Siūloma didinti apmokestinamąją bazę, nuo kurios skaičiuojamos šios įmokos. Jei dabar socialinio draudimo įmokos dažnai skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, naujoji tvarka siūlo šį rodiklį didinti iki 100 proc., taip pat peržiūrėti „lubas”, kurios riboja maksimalią mokesčių sumą.
Poveikis pagal veiklos formą: kas nukentės labiausiai?
Siūlomi pakeitimai ne visus palies vienodai. Poveikis smarkiai priklausys nuo to, kokia forma gyventojas vykdo savo veiklą ir kokio dydžio pajamas generuoja. Galima išskirti kelias pagrindines grupes, kurioms pokyčiai bus aktualiausi.
Individuali veikla pagal pažymą
Tai yra pati didžiausia grupė, kuriai naujoji tvarka gali smogti skaudžiausiai. Tūkstančiai IT specialistų, konsultantų, rinkodaros ekspertų ir kitų laisvai samdomų specialistų (angl. freelancers) Lietuvoje dirba būtent pagal šį modelį. Pagrindinė grėsmė jiems – prezumpcinių sąnaudų (30 proc.) taisyklės keitimas. Jei bus reikalaujama pagrįsti visas išlaidas dokumentais, tai ne tik padidins mokestinę naštą tiems, kurių realios sąnaudos yra mažos, bet ir smarkiai išaugins biurokratinį darbo krūvį. Buhalterinė apskaita taps sudėtingesnė, o klaidos tikimybė – didesnė.
Verslo liudijimai
Seimo narys taip pat siūlo dar labiau siaurinti veiklų, kurias galima vykdyti su verslo liudijimu, sąrašą. Jau dabar ši forma yra apribota (pvz., negalima teikti paslaugų įmonėms, jei veiklos sutampa), tačiau naujoji tvarka gali visiškai eliminuoti verslo liudijimus tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų apdailos darbuose ar automobilių remonte, verčiant šiuos asmenis pereiti prie sudėtingesnės apskaitos arba steigti mažąsias bendrijas.
Argumentai „Už” ir „Prieš”: visuomenės susiskaldymas
Kaip ir bet kuri mokesčių reforma, šis siūlymas turi savo šalininkų ir aršių priešininkų. Svarbu objektyviai įvertinti abi puses, kad suprastume tikrąjį reformos svorį.
Reformos šalininkų argumentai:
- Socialinių garantijų didinimas. Didesnės įmokos į „Sodrą” teoriškai reiškia didesnes pensijas ateityje, didesnes ligos ar motinystės/tėvystės išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims.
- Mokesčių teisingumas. Siekiama, kad mokytojas ar gydytojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ir programuotojas, dirbantis savarankiškai, nuo tos pačios uždirbtos sumos sumokėtų panašų mokesčių kiekį.
- Biudžeto papildymas. Papildomos lėšos galėtų būti skiriamos viešosioms paslaugoms, gynybai ar švietimui.
Reformos kritikų argumentai:
- Rizika verslumui. Lietuvoje smulkusis verslas yra itin jautrus mokestiniams svyravimams. Staigus mokesčių pakėlimas gali paskatinti žmones nutraukti veiklą arba pasitraukti į „šešėlį”.
- Nestabilumas. Nuolatinis mokesčių sistemos kaitaliojimas mažina pasitikėjimą valstybe. Žmonės negali planuoti savo finansų ilgalaikėje perspektyvoje.
- Konkurencingumo praradimas. Jei mokesčiai taps per dideli, aukštos kvalifikacijos specialistai gali pasirinkti registruoti veiklą kitose šalyse (pvz., Estijoje ar Lenkijoje), kur mokestinė aplinka gali būti palankesnė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi informacija apie siūlomą projektą kelia daug nerimo, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus, remiantis dabartine projekto redakcija.
Ar šie pakeitimai jau priimti ir galutiniai?
Ne, šiuo metu tai yra tik įregistruotas įstatymo projektas. Jam dar turi pritarti Seimo komitetai, o vėliau vyks balsavimas Seimo salėje. Procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o galutinis variantas gali skirtis nuo pirminio pasiūlymo.
Kada naujoji tvarka įsigaliotų?
Įprastai mokestiniai pakeitimai įsigalioja ne anksčiau kaip po pusės metų nuo įstatymo priėmimo, dažniausiai – nuo naujų kalendorinių metų pradžios. Todėl realiausia įsigaliojimo data, jei projektas būtų priimtas greitu metu, būtų artimiausių metų sausio 1 diena.
Ar tai palies tuos, kurie dirba pagal darbo sutartį?
Tiesiogiai – ne. Pakeitimai orientuoti į savarankiškai dirbančius asmenis. Tačiau netiesiogiai tai gali paveikti kainas paslaugų, kurias perka dirbantys asmenys (pvz., kirpyklų, remonto paslaugų, korepetitorių), nes paslaugų teikėjai mokesčių naštą gali perkelti ant vartotojų pečių.
Kaip pasikeis mokesčių deklaravimas?
Jei bus panaikinta galimybė automatiškai nurašyti 30 proc. sąnaudų, deklaravimas taps sudėtingesnis. Reikės kaupti išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir juos suvesti deklaruojant pajamas. Tai pareikalaus daugiau laiko arba papildomų išlaidų buhalterio paslaugoms.
Ar keisis Mažųjų bendrijų (MB) apmokestinimas?
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas individualiai veiklai, diskusijose dažnai minima ir Mažųjų bendrijų narių apmokestinimo tvarka. Gali būti siūloma suvienodinti tam tikrus tarifus, ypač išimant lėšas asmeniniams poreikiams, kad būtų išvengta masinio perėjimo iš individualios veiklos į MB siekiant mokestinės naudos.
Kaip praktiškai pasiruošti galimiems pokyčiams
Nors panikuoti neverta, protingas pasiruošimas yra būtinas kiekvienam, kurio pajamas gali paliesti siūloma reforma. Pirmas žingsnis – atidžiai peržiūrėti savo dabartinę pajamų ir išlaidų struktūrą. Jei dirbate pagal individualią veiklą ir naudojatės 30 proc. sąnaudų prezumpcija, pabandykite paskaičiuoti, kokios yra jūsų realios, dokumentais pagrindžiamos išlaidos. Jei jos žymiai mažesnės nei 30 proc. (pavyzdžiui, esate programuotojas, kuriam reikia tik kompiuterio ir interneto), naujoji tvarka jums reikš tiesioginį mokesčių padidėjimą.
Antras svarbus aspektas – finansinės pagalvės formavimas. Mokestiniai pokyčiai dažnai sukelia laikiną finansinį nestabilumą, todėl turėti santaupų rezervą yra kritiškai svarbu. Taip pat verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu mokesčių konsultantu arba buhalteriu. Specialistai gali padėti įvertinti, ar dabartinė jūsų veiklos forma (pvz., individuali veikla) išliks optimali po reformos, ar vertėtų svarstyti apie juridinio asmens (UAB arba MB) steigimą.
Galiausiai, pilietinis aktyvumas yra geriausias būdas daryti įtaką procesams. Sekite Seimo posėdžius, dalyvaukite asocijuotų verslo struktūrų veikloje, kurios atstovauja smulkiojo verslo interesus. Dažnai būtent aktyvi visuomenės ir interesų grupių reakcija padeda pakoreguoti įstatymų projektus taip, kad jie būtų mažiau skausmingi ir labiau subalansuoti. Seimo nario pasiūlymas kol kas yra tik diskusijų objektas, todėl galutinis rezultatas priklausys ir nuo to, kaip garsiai bus girdimas savarankiškai dirbančiųjų balsas.
