Daugelis iš mūsų praleidžia trečdalį savo gyvenimo darbe, todėl nenuostabu, kad profesinė veikla turi didžiulę įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Nors dažnai manome, kad profesinės ligos gresia tik tiems, kurie dirba pavojingomis sąlygomis – pavyzdžiui, statybose ar chemijos gamyklose – realybė yra visai kitokia. Kiekviena profesija, nuo programuotojo iki kirpėjo, nuo tolimųjų reisų vairuotojo iki mokytojo, turi savo specifinį „rizikos krepšelį“. Ilgalaikis sėdėjimas, nuolatinis stresas, kontaktas su alergenais ar tiesiog monotoniški judesiai metai iš metų alina organizmą, sukeldami lėtines ligas, kurios dažnai pasireiškia tik vėlesniame amžiuje. Suprasti šiuos rizikos veiksnius yra pirmas žingsnis siekiant apsaugoti save ir laiku imtis prevencinių priemonių, kol darbas nepadarė nepataisomos žalos.
Sėdimas darbas: biuro darbuotojų „tylieji žudikai“
Biuro aplinka iš pirmo žvilgsnio atrodo saugiausia darbo vieta: čia nėra sunkių svorių, pavojingų mechanizmų ar toksiškų garų. Tačiau žmogaus kūnas evoliuciškai nėra pritaikytas praleisti 8–10 valandų per dieną sėdint vienoje pozicijoje. Sėdimas darbas, ypač derinamas su darbu kompiuteriu, sukelia specifinę skeleto ir raumenų sistemos įtampą, kuri ilgainiui virsta rimtais sutrikimais.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria administracijos darbuotojai, programuotojai, buhalteriai ir kiti „baltųjų apykaklių“ atstovai:
- Stuburo patologijos: Dėl nuolatinės statinės padėties ir dažnai netaisyklingos laikysenos (pasilenkus į priekį prie ekrano) kenčia kaklo ir juosmens sritys. Tai veda prie osteochondrozės, tarpslankstelinių diskų išvaržų ir lėtinių nugaros skausmų.
- Riešo kanalo sindromas: Tai klasikinė kompiuteriu dirbančių žmonių liga. Dėl pasikartojančių pirštų judesių ir nuolatinio riešo spaudimo į stalo paviršių užsispaudžia vidurinis nervas, atsiranda tirpimas, skausmas ir jėgos praradimas plaštakoje.
- Kompiuterinis regos sindromas: Retas mirksėjimas žiūrint į ekraną ir nuolatinis akies raumens įtempimas sukelia „sausų akių“ sindromą, regėjimo aštrumo mažėjimą bei galvos skausmus.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Mažas fizinis aktyvumas lėtina medžiagų apykaitą, didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, o tai yra tiesioginis kelias į ankstyvą aterosklerozę ar net infarktą.
Fizinis darbas ir statybų sektorius: kai kūnas yra įrankis
Priešingame poliuje yra profesijos, reikalaujančios didelės fizinės ištvermės. Statybininkai, sandėlio darbuotojai, mechanikai ir pramonės darbininkai kasdien susiduria su agresyviais aplinkos veiksniais. Čia didžiausią pavojų kelia ne tik nelaimingi atsitikimai, bet ir lėtinis organizmo dėvėjimasis.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių šioje grupėje yra vibracija. Dirbant su grąžtais, pjūklaismis ar vairuojant sunkiąją techniką, vietinė arba viso kūno vibracija pažeidžia kraujagysles ir nervus. Tai gali sukelti vadinamąją vibracinę ligą, pasireiškiančią pirštų balimu, jautrumo praradimu ir sąnarių skausmais.
Kvėpavimo takų ligos taip pat yra dažnas palydovas. Nuolatinis dulkių (medžio, betono, metalo) ar cheminių garų įkvėpimas be tinkamų apsaugos priemonių gali sukelti profesinę astmą, lėtinį bronchitą ar net sunkias plaučių ligas, tokias kaip pneumokoniozė.
Medicinos ir paslaugų sektorius: emocinis krūvis ir biologinė rizika
Gydytojai, slaugytojai, mokytojai ir socialiniai darbuotojai patenka į ypatingą rizikos grupę, kurioje persipina fiziniai ir psichologiniai veiksniai. Sveikatos priežiūros specialistai nuolat susiduria su biologine rizika – virusais, bakterijomis ir kitais patogenais. Nors apsaugos priemonės yra naudojamos, infekcijų rizika išlieka gerokai didesnė nei kitose srityse.
Be to, šios profesijos pasižymi didžiuliu emociniu krūviu. Atsakomybė už kitų žmonių sveikatą ar gyvybę, nuolatinis bendravimas su sudėtingais klientais ar pacientais veda prie profesinio perdegimo sindromo. Tai nėra tik nuovargis – tai būsena, kai žmogus jaučiasi emociškai išsekęs, ciniškas darbo atžvilgiu ir nebegali efektyviai atlikti savo funkcijų. Fizine prasme, paslaugų sektoriaus darbuotojai (padavėjai, pardavėjai, kirpėjai), kurie visą dieną praleidžia stovėdami, dažnai kenčia nuo kojų venų varikozės ir sąnarių problemų.
Vairuotojai: vibracija, stresas ir mityba
Tolimųjų reisų, viešojo transporto ar taksi vairuotojų darbas sujungia sėdimo darbo ir didelės įtampos pavojus. Vairuotojai patiria nuolatinę viso kūno vibraciją, kuri itin kenkia stuburui. Priverstinė sėdima padėtis be galimybės dažnai keisti pozą trikdo dubens organų kraujotaką, todėl vairuotojams dažniau diagnozuojamas hemorojus, prostatitas ar radikulitas.
Didelė problema šioje profesijoje yra ir gyvenimo būdas. Nereguliari mityba, greitas maistas pakelės kavinėse ir miego trūkumas lemia virškinamojo trakto ligas (gastritą, opas) bei nutukimą. Be to, nuolatinė įtampa kelyje ir atsakomybė už krovinį ar keleivius didina hipertenzijos riziką.
Grožio specialistų profesinės ligos
Nors grožio industrija asocijuojasi su estetika, manikiūro meistrai, kirpėjai ir kosmetologai dirba itin kenksmingomis sąlygomis. Pagrindinis priešas čia – cheminės medžiagos. Plaukų dažai, lakai, akrilo dulkės ir tirpikliai yra stiprūs alergenai.
Dažniausios grožio sferos darbuotojų ligos:
- Kontaktinis dermatitas: Odos uždegimas, atsirandantis dėl nuolatinio kontakto su chemikalais ir vandeniu. Oda tampa sausa, skilinėja, atsiranda bėrimai.
- Kvėpavimo takų alergijos: Įkvepiamos cheminės dalelės gali sukelti alerginį rinitą ar astmą.
- Skeleto problemos: Kirpėjai visą dieną dirba pakeltomis rankomis, o manikiūro meistrai – susilenkę prie stalo. Tai sukelia pečių juostos įtampą ir kaklo skausmus.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai visose profesijose
Nepriklausomai nuo to, ar dirbate fabrike, ar moderniame biure, stresas yra universalus rizikos veiksnys. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje atsiranda naujų grėsmių. Nuolatinis pasiekiamumas (tikrinant el. paštą po darbo valandų), didelis darbo tempas, nesaugumas dėl darbo vietos ir patyčios darbe (mobingas) tampa vis dažnesne širdies ligų, depresijos ir nerimo sutrikimų priežastimi. Lėtinis stresas silpnina imuninę sistemą, todėl darbuotojai tampa imlesni infekcinėms ligoms ir lėčiau sveiksta.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu gauti kompensaciją, jei susirgau profesine liga?
Taip, Lietuvoje galioja įstatymai, numatantys socialines garantijas ir kompensacijas darbuotojams, kuriems nustatyta profesinė liga. Tačiau tam, kad liga būtų pripažinta profesine, būtina atlikti išsamų tyrimą, įrodantį tiesioginį ryšį tarp darbo sąlygų ir sveikatos sutrikimo. Procese dalyvauja darbo medicinos gydytojai ir Valstybinė darbo inspekcija.
Kaip išvengti riešo kanalo sindromo dirbant kompiuteriu?
Svarbiausia yra ergonomika ir pertraukos. Naudokite pelę, atitinkančią jūsų plaštakos dydį, ir, jei reikia, specialų kilimėlį su riešo atrama. Klaviatūra turi būti tokiame aukštyje, kad dilbiai būtų lygiagrečiai grindims. Kas valandą darykite trumpas pertraukėles ir atlikite riešų tempimo pratimus.
Ką daryti, jei jaučiu pirmuosius perdegimo požymius?
Nelaukite, kol situacija taps kritinė. Pirmiausia, griežtai atskirkite darbo ir poilsio laiką. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį ir cinizmą, būtina pasikalbėti su vadovu dėl darbo krūvio perskirstymo. Taip pat rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės sukurti streso valdymo strategijas.
Ar stovimas darbas yra sveikesnis už sėdimą?
Nei nuolatinis sėdėjimas, nei nuolatinis stovėjimas nėra sveika. Stovimas darbas (pvz., pardavėjų, chirurgų) smarkiai apkrauna sąnarius, stuburą ir kraujotakos sistemą kojose. Idealu yra dinamika – galimybė kaitalioti darbo poziciją iš sėdimos į stovimą ir atvirkščiai.
Svarbiausia prevencija – reguliari sveikatos patikra
Daugelis profesinių ligų vystosi lėtai ir nepastebimai. Dažnai darbuotojai į pirmuosius simptomus – lengvą nugaros maudimą, akių perštėjimą ar rytinį kosulį – numoja ranka, manydami, kad tai tiesiog nuovargis. Tačiau būtent šioje stadijoje ligą sustabdyti yra lengviausia. Todėl privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai, kuriuos organizuoja darbdavys, neturėtų būti vertinami kaip formalumas ar laiko gaišimas.
Šių patikrinimų metu darbo medicinos gydytojas įvertina konkrečius jūsų profesijai būdingus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, dirbantiems triukšme bus tikrinama klausa, dirbantiems su cheminėmis medžiagomis – plaučių funkcija ir atliekami kraujo tyrimai. Tačiau neapsiribokite tik privalomais patikrinimais. Jei jaučiate, kad darbo sąlygos neigiamai veikia jūsų savijautą, nelaukite nustatyto termino. Savalaikis kreipimasis į specialistus, darbo vietos ergonomikos gerinimas, tinkamų asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ir, svarbiausia, darbo bei poilsio režimo laikymasis yra pagrindiniai įrankiai, padedantys išsaugoti sveikatą ir darbingumą ilgus metus. Atminkite – joks atlyginimas neatpirks prarastos sveikatos, todėl rūpestis savimi darbo vietoje turi būti prioritetas.
