Piniginė parama šeimos nariams, finansinės dovanos vestuvių proga, pagalba vaikams įsigyjant pirmąjį būstą ar tiesiog dosnūs gimtadienio sveikinimai vokeliuose – tai įprasta mūsų kultūros dalis. Nors dalijimasis finansiniais ištekliais su artimaisiais atrodo kaip privatus reikalas, kurio valstybė neturėtų reguliuoti, Lietuvos įstatymai numato tam tikras taisykles. Dažnai gyventojai klaidingai mano, kad visi pinigai, gauti iš giminaičių, yra automatiškai neapmokestinami ir jų nereikia niekur fiksuoti. Realybė yra kiek kitokia: nors mokesčiai artimiesiems dažniausiai netaikomi, prievolė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) atsiranda pasiekus tam tikras sumas. Nežinojimas šioje srityje gali užtraukti nemalonumų, sukelti įtarimų dėl neteisėto praturtėjimo arba, blogiausiu atveju, lemti baudas už pajamų nedeklaravimą.
Kas pagal įstatymą laikomi artimaisiais giminaičiais?
Norint suprasti, kada atsiranda mokestinės prievolės, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ką Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas laiko artimaisiais giminaičiais. Tai yra esminis faktorius, nes būtent nuo giminystės ryšio priklauso, ar dovanoti pinigai bus apmokestinti, ar ne. Mokesčių lengvatos taikomos tik pirmojo laipsnio giminaičiams ir sutuoktiniams.
Pagal galiojančius teisės aktus, mokesčių mokėti nereikia, jei pinigus dovanoja:
- Sutuoktiniai;
- Tėvai (įtėviai);
- Vaikai (įvaikiai);
- Seneliai;
- Vaikaičiai;
- Broliai ir seserys.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, sugyventiniai (jei nėra įregistruota santuoka) ar svainiai į šį sąrašą nepatenka. Tai reiškia, kad dovanos iš šių asmenų apmokestinamos visai kitomis sąlygomis nei dovanos iš tėvų ar brolių.
Kada dovanos iš šeimos narių yra neapmokestinamos?
Gera žinia ta, kad dovanos iš aukščiau išvardytų artimųjų giminaičių yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), nepriklausomai nuo dovanos dydžio. Tai reiškia, kad tėvai gali padovanoti vaikui 100 eurų gimtadienio proga arba 100 000 eurų buto pirkimui, ir valstybei nereikės mokėti 15 proc. mokesčio nuo gautos sumos.
Ši lengvata sukurta siekiant palengvinti turto judėjimą šeimos viduje, suprantant, kad tai yra bendras šeimos ūkis. Tačiau, nors mokesčio mokėti nereikia, tai nereiškia, kad apie sandorį galima visiškai pamiršti. Čia įsijungia kita svarbi dalis – deklaravimo prievolė.
Deklaravimo prievolė: 5000 eurų riba
Viena dažniausių klaidų, kurią daro gyventojai, yra manymas, kad „neapmokestinama“ lygu „nedeklaruojama“. Net jei mokesčio mokėti nereikia, VMI privalo žinoti apie gyventojo turto pokyčius, kad galėtų užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai.
Taisyklė yra griežta, bet aiški: jei per kalendorinius metus iš vieno artimo giminaičio (sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, brolių, seserų) gautų dovanų (pinigais ar natūra) bendra vertė viršija 5000 eurų, šias dovanas privaloma deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.
Ką svarbu žinoti apie 5000 eurų ribą:
- Suma sumuojasi: Jei tėvas per metus pervedė 2000 eurų atostogoms, vėliau 2000 eurų automobilio remontui ir dar davė 1500 eurų grynaisiais Kalėdoms, bendra suma yra 5500 eurų. Ribą viršijote, todėl visą sumą reikia deklaruoti.
- Kiekvienas davėjas vertinamas atskirai: Jei gavote 4000 eurų iš mamos ir 4000 eurų iš tėčio, deklaruoti nereikia, nes nė iš vieno asmens suma neviršijo 5000 eurų. Tačiau jei tai buvo bendras pervedimas iš bendros sąskaitos, vertinimas gali priklausyti nuo pervedimo detalių, todėl saugiau deklaruoti.
- Deklaravimas nereiškia mokesčių: Užpildžius deklaraciją (forma GPM311), mokesčio mokėtina suma bus 0 eurų. Tai tik informacinio pobūdžio pranešimas valstybei.
Dovanos iš tolimų giminaičių ir svetimų asmenų
Situacija kardinaliai keičiasi, jei pinigus dovanoja asmenys, kurie nepatenka į artimųjų giminaičių sąrašą. Tai apima dėdes, tetas, sugyventinius, draugus ar krikšto tėvus.
Šiuo atveju taikoma 2500 eurų neapmokestinamoji riba per kalendorinius metus iš vieno asmens. Tai reiškia:
- Jei dovanų vertė iš vieno asmens per metus neviršija 2500 eurų, nereikia nei mokėti mokesčių, nei deklaruoti.
- Jei suma viršija 2500 eurų, visa viršijanti dalis yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Pavyzdžiui, jei sugyventinis jums pervedė 3000 eurų, 2500 eurų yra neapmokestinami, o nuo likusių 500 eurų privalėsite sumokėti 15 proc. (75 eurus) mokestį ir pateikti deklaraciją. Ši taisyklė dažnai tampa staigmena poroms, kurios gyvena kartu, veda bendrą ūkį, bet nėra susituokusios.
Grynieji pinigai ir notarinė forma
Pinigų dovanojimas nėra tik mokestinis klausimas – tai ir civilinės teisės objektas. Civilinis kodeksas numato tam tikrus reikalavimus dovanojimo sutarčių formai, ypač kai kalbama apie didesnes sumas.
Kada reikalinga rašytinė sutartis?
Jei dovanojama suma viršija 1500 eurų, įstatymas reikalauja sudaryti paprastą rašytinę dovanojimo sutartį. Tai gali būti laisvos formos dokumentas, kuriame nurodomas dovanotojas, apdovanotasis, suma ir data.
Kada būtinas notaras?
Jei dovanojama didesnė nei 14 500 eurų suma grynaisiais pinigais, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Jei pinigai dovanojami bankiniu pavedimu, notarinė forma nėra privaloma, nepriklausomai nuo sumos dydžio (nors rašytinė sutartis rekomenduojama dėl įrodymų).
Notarinės formos nesilaikymas dovanojant dideles sumas grynaisiais gali padaryti sandorį negaliojančiu. Be to, VMI kilus įtarimams, tokios dovanos faktą įrodyti bus itin sunku, o tai gali lemti apmokestinimą kaip kitas pajamas.
Kaip pagrįsti dovanotų pinigų kilmę?
Vienas svarbiausių aspektų, kurį dažnai pamiršta dovanų gavėjai – pinigų kilmės pagrindimas. Jei tėvai jums dovanoja 50 000 eurų būstui, VMI gali paklausti ne tik jūsų, bet ir jūsų tėvų: „Iš kur gavote šiuos pinigus?“.
Dovanotojas privalo gebėti pagrįsti, kad dovanojami pinigai yra gauti teisėtai ir nuo jų sumokėti mokesčiai. Jei močiutė dovanoja anūkui didelę sumą, kurią „taupė visą gyvenimą kojinėje“, bet jos oficialios pajamos pensijos laikotarpiu to nepagrindžia, gali kilti rimtų problemų. Tokiu atveju VMI gali apmokestinti dovanotoją arba nepripažinti dovanojimo fakto, traktuojant tai kaip nepagrįstą praturtėjimą.
Rekomenduojama saugoti visus dokumentus: banko išrašus, turto pardavimo sutartis (jei pinigai gauti pardavus turtą), paveldėjimo dokumentus, kurie įrodo, iš kur dovanotojas gavo lėšas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia mokėti mokesčius už vestuvių proga gautus pinigus?
Vestuvių dovanos iš tėvų, senelių, brolių ir seserų yra neapmokestinamos ir deklaruojamos tik viršijus 5000 eurų sumą iš vieno asmens. Dovanos iš draugų ir tolimų giminaičių neapmokestinamos iki 2500 eurų sumos iš kiekvieno davėjo. Kadangi vestuvių svečiai paprastai dovanoja mažesnes sumas nei 2500 eurų, mokesčių mokėti dažniausiai nereikia, tačiau rekomenduojama sudaryti svečių sąrašą ir fiksuoti gautas sumas, jei VMI kiltų klausimų perkant didelį turtą iš karto po vestuvių.
Ką daryti, jei pinigus perveda iš užsienio?
Taisyklės galioja tos pačios, nepriklausomai nuo to, ar pinigai gauti iš Lietuvos, ar iš užsienio. Jei pinigus siunčia artimas giminaitis iš užsienio, mokesčio nėra, bet viršijus 5000 eurų ribą, būtina deklaruoti. Svarbu turėti banko išrašus, įrodančius giminystės ryšį ir pervedimo faktą.
Ar skolinimas šeimos nariui yra laikomas dovanojimu?
Ne, skolinimas nėra dovanojimas, nes pinigai turi būti grąžinti. Tačiau, jei skolinama suma viršija 3000 eurų ir skolinama grynaisiais, būtina notarinė sutartis. Be to, jei paskola yra beprocentinė, VMI tam tikrais atvejais gali vertinti nesumokėtas palūkanas kaip gautą naudą, nors tarp šeimos narių tai retai taikoma griežtai, jei yra aiškūs įrodymai, kad tai paskola, o ne paslėptas dovanojimas.
Kaip deklaruoti gautas dovanas?
Dovanos deklaruojamos pateikiant metinę pajamų deklaraciją (GPM311 formą) per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Deklaraciją už praėjusius metus reikia pateikti iki einamųjų metų gegužės 1 (arba 2) dienos. Deklaracijoje yra specialūs laukeliai neapmokestinamosioms pajamoms, gautoms kaip dovanos.
Neteisingo deklaravimo ar nedeklaravimo pasekmės
Daugelis gyventojų vis dar mano, kad VMI „nemato“ jų sąskaitų, todėl deklaruoti dovanas nėra būtina, jei mokesčio mokėti nereikia. Tačiau finansų rinkos dalyviai vis aktyviau keičiasi informacija su mokesčių administratoriumi. Bankai privalo pranešti apie dideles apyvartas ar įtartinas operacijas. Be to, VMI atlieka automatizuotą duomenų analizę.
Jei gyventojas įsigyja brangų turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, prabangų automobilį), kurio vertė viršija jo oficialias pajamas, VMI pradeda tyrimą. Jei tuomet bandysite pasiteisinti, kad pinigus gavote dovanų iš tėvų prieš dvejus metus, bet to nedeklaravote, mokesčių administratorius turi teisę šių paaiškinimų nepripatinti. Tokiu atveju turtas laikomas įsigytu iš nedeklaruotų pajamų. Tai gali lemti ne tik 15 proc. ar didesnio GPM apskaičiavimą, bet ir baudas, kurios gali siekti nuo 10 iki 50 proc. mokėtinos mokesčių sumos, bei delspinigius. Todėl laiku pateikta deklaracija yra geriausias ir pigiausias būdas užsitikrinti finansinę ramybę ir išvengti nemalonių procedūrų ateityje.
