Nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, bendruomenės ir įvairūs fondai dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais siekdami įgyvendinti savo socialinius, kultūrinius ar švietėjiškus tikslus. Vienas iš efektyviausių būdų užsitikrinti tvaresnį finansavimą ir pritraukti rėmėjų lėšas Lietuvoje yra paramos gavėjo statuso įgijimas. Tai nėra tiesiog formalus įrašas registre – tai teisinis instrumentas, kuris atveria duris tiek gyventojų skiriamai 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai, tiek verslo subjektų dotacijoms, kurios įmonėms suteikia mokestinių lengvatų. Nors procesas gali pasirodyti biurokratiškas, teisingai sutvarkyti dokumentai ir supratimas apie šio statuso teikiamas galimybes gali tapti esminiu lūžio tašku bet kurios ne pelno siekiančios organizacijos veikloje.
Kas tiksliai yra paramos gavėjo statusas?
Paramos gavėjo statusas yra speciali teisinė padėtis, suteikiama juridiniams asmenims, kurių veikla yra orientuota į visuomeninę naudą, o ne į pelno siekimą. Pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą, šis statusas leidžia organizacijoms legaliai priimti paramą (pinigines lėšas, turtą ar paslaugas) ir naudoti ją savo įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams.
Svarbu suprasti, kad pats juridinio asmens tipas (pavyzdžiui, asociacija ar viešoji įstaiga) automatiškai nesuteikia teisės rinkti paramos. Tam reikalingas atskiras įrašas Juridinių asmenų registre (JAR). Be šio statuso gautos lėšos gali būti traktuojamos kaip komercinės pajamos, kurios yra apmokestinamos, arba kaip nelegaliai gauta parama, kas gali užtraukti teisinę atsakomybę.
Kokie juridiniai asmenys gali gauti šį statusą?
Lietuvos įstatymai gana griežtai apibrėžia subjektų, galinčių pretenduoti į paramos gavėjo statusą, ratą. Pagrindinė taisyklė – organizacija negali siekti pelno savo dalininkams. Tai reiškia, kad uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ar mažosios bendrijos (MB) šio statuso gauti negali. Pagrindinės teisinės formos, kurioms šis kelias atviras, yra:
- Viešosios įstaigos (VšĮ): Tai viena populiariausių formų nevyriausybiniame sektoriuje.
- Asociacijos: Įvairūs klubai, sąjungos, bendruomenės.
- Labdaros ir paramos fondai: Organizacijos, kurios dažniausiai veikia kaip lėšų kaupimo ir perskirstymo centrai.
- Biudžetinės įstaigos: Mokyklos, darželiai, muziejai, kultūros centrai.
- Religinės bendruomenės ir bendrijos: Tradicinės religinės organizacijos Lietuvoje.
- Tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai: Jei jie veikia pagal Lietuvos įstatymus.
Taip pat svarbu paminėti, kad paramos gavėjo statusas gali būti suteikiamas ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, jei jų veikla atitinka Labdaros ir paramos įstatyme numatytus visuomenei naudingus tikslus, pavyzdžiui, sporto rėmimą, kultūros puoselėjimą, aplinkosaugą ar sveikatos apsaugą.
Reikalavimai steigimo dokumentams
Vienas dažniausių kliuvinių, su kuriais susiduria organizacijos kreipdamosi dėl statuso, yra netinkamai paruošti steigimo dokumentai (įstatai arba nuostatai). Registrų centras atidžiai tikrina, ar dokumentuose aiškiai įvardinta, kad organizacijos tikslas yra teikti naudą visuomenei.
Dokumentuose privalo būti nurodyta:
- Veiklos sritys: Konkrečiai įvardintos visuomenei naudingos veiklos (pvz., švietimas, socialinė globa, žmogaus teisių gynimas).
- Lėšų panaudojimas: Turi būti aiški nuostata, kad gautas pelnas ar parama negali būti skirstoma dalininkams, steigėjams ar darbuotojams (kaip dividendai ar priedai), o turi būti reinvestuojama į organizacijos tikslus.
- Turto perleidimas likvidavimo atveju: Būtina nurodyti, kad organizacijai nutraukus veiklą, jos turtas negali atitekti steigėjams, o turi būti perduotas kitam viešajam juridiniam asmeniui (dažniausiai kitam paramos gavėjui).
Mokestinė nauda rėmėjams: kodėl verslui apsimoka remti?
Paramos gavėjo statusas yra galingas derybinis įrankis bendraujant su verslo sektoriumi. Įmonės, teikiančios paramą statusą turinčioms organizacijoms, gali pasinaudoti reikšmingomis Pelno mokesčio lengvatomis. Tai sukuria „laimėti-laimėti” (win-win) situaciją.
Pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą, paramą suteikusi įmonė gali:
- Iš savo pajamų atskaityti faktiškai suteiktos paramos sumą.
- Papildomai atskaityti dar 100 proc. tos pačios paramos sumos.
Pavyzdys: Jei įmonė skiria 1000 eurų paramą jūsų organizacijai, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną ji gali atimti 2000 eurų (dvigubą sumą). Tačiau yra apribojimas – paramos suma negali viršyti 40 proc. įmonės apmokestinamojo pelno. Tai yra svarbus argumentas, kurį organizacijos vadovai turėtų naudoti ieškodami rėmėjų.
1,2 proc. GPM parama: gyvybiškai svarbus srautas
Fiziniams asmenims paramos teikimas yra dar paprastesnis ir nereikalauja papildomų išlaidų. Kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas moka Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Valstybė leidžia gyventojams patiems nuspręsti, kur nukeliaus dalis šio jau sumokėto mokesčio.
Paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos turi teisę gauti iki 1,2 proc. nuo sumokėto GPM. Nors vieno asmens skiriama suma gali atrodyti nedidelė (dažnai svyruoja nuo keliolikos iki kelių dešimčių eurų), didesnėms bendruomenėms ar aktyvioms organizacijoms tai gali sudaryti tūkstantines pajamas per metus. Norint gauti šią paramą, organizacijai nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, išskyrus statuso turėjimą ir viešinimą, kad žmonės žinotų organizacijos kodą.
Statuso suteikimo procedūra
Paramos gavėjo statuso įgijimo procesas vyksta per Registrų centrą. Šiais laikais didžiąją dalį veiksmų galima atlikti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną, kas žymiai taupo laiką.
Pagrindiniai žingsniai yra šie:
- Prašymo pateikimas: Pildoma JAR-1 forma ir specializuota forma (priklausomai nuo juridinio asmens tipo), kurioje pažymimas noras įgyti paramos gavėjo statusą.
- Dokumentų patikra: Registrų centras tikrina, ar organizacijos įstatai atitinka Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus. Jei įstatai seni ir neatitinka naujausių reikalavimų, gali tekti juos pakeisti prieš kreipiantis dėl statuso.
- Sprendimo priėmimas: Paprastai sprendimas priimamas per 3–5 darbo dienas. Sėkmės atveju, juridinis asmuo įgyja statusą nuo įregistravimo dienos.
Atskaitomybė ir skaidrumas: ką privalu žinoti
Gavus paramos gavėjo statusą, atsiranda ir papildomų pareigų. Valstybė griežtai kontroliuoja, kaip naudojamos be mokesčių gautos lėšos. Pagrindinė taisyklė – skaidrumas.
Organizacijos privalo:
- Vesti atskirą gautos paramos apskaitą.
- Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ataskaitą apie gautą ir panaudotą paramą (forma FR0478).
- Jei per metus gaunama parama yra didelė, gali tekti atlikti finansinių ataskaitų auditą.
- Gautą paramą naudoti tik įstatuose numatytiems visuomeninei naudai skirtiems tikslams. Paramos lėšų negalima naudoti politinėms partijoms remti ar grynai komercinei veiklai vystyti be sąsajos su socialiniais tikslais.
Anoniminė ir vardinė parama
Svarbu atskirti anoniminę paramą nuo vardinės. Anoniminė parama yra leidžiama, tačiau ji negali viršyti tam tikrų ribų, ir organizacija vis tiek privalo ją apskaityti. Jei paramos davėjas nori pasinaudoti mokesčių lengvata, parama negali būti anoniminė – turi būti sudaryta paramos sutartis arba atliktas bankinis pavedimas su aiškia paskirtimi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla organizacijų vadovams svarstant apie šį statusą.
Ar paramos gavėjo statusas kainuoja?
Pats statusas yra nemokamas, tačiau už duomenų pakeitimą Registrų centre (prašymo nagrinėjimą ir įregistravimą) imamas nustatytas valstybės rinkliavos mokestis. Jis paprastai nėra didelis ir svyruoja priklausomai nuo to, ar dokumentai teikiami elektroniniu būdu, ar popieriniu.
Ar galiu naudoti paramos lėšas atlyginimams mokėti?
Taip, bet su sąlyga. Paramos lėšas galima naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui, jei tų darbuotojų veikla yra tiesiogiai susijusi su organizacijos visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, jei nevyriausybinė organizacija vykdo vaikų dienos centro veiklą, socialinių darbuotojų atlyginimai gali būti mokami iš paramos lėšų.
Ar UAB gali gauti paramos gavėjo statusą?
Ne. Uždarosios akcinės bendrovės yra pelno siekiantys vienetai. Jos gali būti paramos teikėjais, bet ne gavėjais.
Kiek laiko galioja šis statusas?
Statusas galioja neterminuotai, kol organizacija pati jo neatsisako arba kol jis nėra atimamas dėl įstatymų pažeidimų (pavyzdžiui, nepateikus ataskaitų VMI).
Statuso praradimo rizika ir kontrolė
Nors paramos gavėjo statusas suteikiamas neterminuotai, jis nėra neliečiamas. Valstybinė mokesčių inspekcija bei kitos kontroliuojančios institucijos atlieka nuolatinę stebėseną. Dažniausia priežastis, dėl kurios organizacijos praranda šį statusą, yra ne laiku pateiktos arba visai nepateiktos ataskaitos. Jei organizacija dvejus metus iš eilės nepateikia finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui arba ataskaitų VMI, statusas gali būti panaikintas automatiškai.
Kita rimta rizika – paramos lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, jei parama panaudojama prabangiems automobiliams pirkti, kurie nėra būtini socialinei veiklai, arba suteikiamos nepagrįstos paskolos susijusiems asmenims. Tokiu atveju ne tik panaikinamas statusas, bet ir skaičiuojami mokesčiai nuo panaudotų lėšų, o organizacijos vadovui gali grėsti asmeninė atsakomybė. Praradus statusą dėl pažeidimų, pakartotinai dėl jo galima kreiptis tik praėjus tam tikram įstatyme numatytam laikotarpiui (dažniausiai vieneriems metams), todėl vidinė kontrolė ir buhalterinis kruopštumas yra būtini.
