Netikėtas darbo netekimas yra vienas didžiausių finansinių ir emocinių sukrėtimų, su kuriais gali susidurti dirbantis žmogus. Tokiu atveju valstybės garantuojama socialinė apsauga tampa gyvybiškai svarbiu inkaru, padedančiu išlaikyti finansinį stabilumą ieškant naujų karjeros galimybių. Nors oficialiai institucija, kurią daugelis vis dar vadina „darbo birža“, jau kurį laiką vadinama Užimtumo tarnyba, o išmokas moka „Sodra“, esminis klausimas išlieka tas pats: kiek pinigų galima tikėtis ir kokiomis taisyklėmis remiantis jie skaičiuojami? Nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra fiksuota suma, vienoda visiems – tai sudėtingas mechanizmas, priklausantis nuo jūsų buvusių pajamų, sukaupto stažo ir šalyje galiojančių ekonominių rodiklių. Suprasti šią sistemą būtina ne tik jau netekus darbo, bet ir planuojant savo finansinę ateitį.
Kas turi teisę gauti nedarbo išmoką?
Prieš gilinantis į skaičiuokles ir procentus, svarbu išsiaiškinti, ar apskritai atitinkate kriterijus išmokai gauti. Nedarbo draudimo išmoka nėra automatinė privilegija kiekvienam bedarbiui – ji skirta tiems, kurie prisidėjo prie socialinio draudimo sistemos.
Pagrindinė taisyklė yra susijusi su nedarbo socialinio draudimo stažu. Norint gauti išmoką, asmuo privalo būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki registracijos Užimtumo tarnyboje dienos. Tai reiškia, kad jei per pastaruosius pustrečių metų dirbote ir mokėjote mokesčius bent vienerius metus, teisę į išmoką greičiausiai turite.
Be stažo reikalavimo, privaloma atitikti šias sąlygas:
- Būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir turėti suteiktą bedarbio statusą.
- Būti atleistam iš darbo arba baigusiam privalomąją pradinę karo tarnybą.
- Nedirbti ir neturėti kitų darbo santykiams prilyginamų pajamų (yra tam tikrų išimčių dirbantiems pagal individualią veiklą, tačiau tai gali mažinti išmoką).
Svarbu paminėti, kad stažas skaičiuojamas sumuojant visus laikotarpius, kai buvo mokamos įmokos. Jei dirbote keliose darbovietėse su pertraukomis, šie laikotarpiai susideda.
Nedarbo išmokos struktūra: kaip ji sudaryta?
Nedarbo išmoka susideda iš dviejų pagrindinių dalių: pastoviosios ir kintamosios. Būtent šių dviejų dėmenų suma ir sudaro galutinę sumą, kurią matysite savo banko sąskaitoje.
Pastovioji išmokos dalis
Pastovioji dalis yra vienoda visiems bedarbiams, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą jie gavo anksčiau. Ji yra susieta su šalyje galiojančia Minimalia mėnesine alga (MMA).
Ši dalis sudaro 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Kadangi MMA kasmet (o kartais ir dažniau) keičiasi, keičiasi ir ši išmokos dalis. Tai užtikrina tam tikrą bazinę paramą, kuri priklauso tik nuo valstybės ekonominės politikos, o ne nuo asmeninių buvusių pasiekimų.
Kintamoji išmokos dalis
Būtent čia atsiranda didžiausi skirtumai tarp gavėjų. Kintamoji dalis priklauso tiesiogiai nuo jūsų buvusių pajamų. Ji apskaičiuojama pagal jūsų vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
Skaičiavimo principas yra toks: imamas 30 mėnesių laikotarpis, kuris baigiasi užpraeitą mėnesį prieš bedarbio statuso įgijimą. Iš šio laikotarpio apskaičiuojamas jūsų pajamų vidurkis. Kintamoji dalis sudaro 38,79 proc. nuo šio apskaičiuoto vidurkio.
Pavyzdžiui, jei užsiregistravote Užimtumo tarnyboje 2024 metų kovo mėnesį, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas nuo 2021 m. liepos iki 2024 m. sausio.
Kodėl išmoka laikui bėgant mažėja?
Vienas dažniausiai nustebinančių faktų naujai užsiregistravusiems bedarbiams yra tas, kad paskirta suma nėra mokama visą nedarbo laikotarpį vienodo dydžio. Sistema sukurta taip, kad skatintų žmones kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką, todėl išmoka yra laipsniškai mažinama.
Mokėjimo grafikas atrodo taip:
- Pirmąjį – trečiąjį mėnesį mokama visa apskaičiuota išmoka (Pastovioji dalis + pilna Kintamoji dalis).
- Ketvirtąjį – šeštąjį mėnesį mokama visa Pastovioji dalis, tačiau Kintamoji dalis sumažinama 50 proc. (mokama tik pusė kintamosios dalies).
- Septintąjį – devintąjį mėnesį mokama visa Pastovioji dalis, tačiau Kintamoji dalis lieka tik 50 proc. Pastaba: Anksčiau mažėjimas buvo dar drastiškesnis, tačiau pagal naujausią tvarką vėlesniais mėnesiais išmokos struktūra išlaiko tam tikrą stabilumą, lyginant su pirmaisiais mėnesiais, nors bendra suma vis tiek yra mažesnė nei pradžioje.
Tiksliau tariant, pagal galiojančius įstatymus, kintamoji dalis mokama:
- 1–3 mėn. – 38,79 proc. vidutinių pajamų;
- 4–6 mėn. – 31,03 proc. vidutinių pajamų;
- 7–9 mėn. – 23,27 proc. vidutinių pajamų.
Tai reiškia, kad kas tris mėnesius jūsų gaunama suma pastebimai susitrauks.
Maksimalios „lubos“: kiek daugiausia galima gauti?
Nors išmoka priklauso nuo buvusio atlyginimo, valstybė taiko apribojimus, vadinamuosius „lubas“. Tai reiškia, kad net jei uždirbote dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį, nedarbo išmoka nebus neadekvačiai didelė.
Maksimali nedarbo išmoka yra susieta su šalies Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Ji negali būti didesnė nei 58,18 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Šis saugiklis užtikrina socialinio draudimo fondo tvarumą. Todėl aukštas pajamas gavę asmenys, netekę darbo, pajus didžiausią pajamų kritimą, nes jų išmoka sudarys santykinai mažą dalį buvusio atlyginimo.
Atleidimo priežastis ir išmokos mokėjimo pradžia
Daugelis klaidingai mano, kad išėjus iš darbo savo noru, išmoka apskritai nepriklauso. Tai nėra tiesa, tačiau atleidimo pagrindas daro įtaką tam, kada pradėsite gauti pinigus.
- Atleidimas darbdavio iniciatyva, šalių susitarimu ar pasibaigus sutarčiai: Teisė į išmoką atsiranda nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso įgijimo. Tai standartinis ir greičiausias variantas.
- Atleidimas dėl darbuotojo kaltės: Jei buvote atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nedarbo išmoka pradedama mokėti tik praėjus 3 mėnesiams nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos.
Be to, jei atleidimo metu gavote išeitinę išmoką iš darbdavio, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus atidėtas tiek mėnesių, už kiek mėnesių gavote išeitinę. Pavyzdžiui, jei gavote 2 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę, „Sodra“ pradės mokėti nedarbo išmoką tik praėjus tiems dviem mėnesiams po atleidimo (plius 8 dienos). Taip yra todėl, kad socialinis draudimas neturi dubliuoti pajamų – jis skirtas laikotarpiui, kai pajamų nėra.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar gaunant nedarbo išmoką man skaičiuojasi darbo stažas pensijai?
Taip. Laikotarpis, kai gaunate nedarbo socialinio draudimo išmoką, yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Jūs esate draudžiamas valstybės lėšomis bazinei pensijai, o apskaitos vienetai skaičiuojami pagal paskirtos išmokos dydį.
Ar reikia mokėti Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD)?
Kol turite oficialų bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje, esate draustas valstybės lėšomis. Jums patiems PSD įmokų mokėti nereikia, ir galite nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Kas nutinka, jei susirandu darbą anksčiau nei baigiasi 9 mėnesiai?
Jei įsidarbinate, išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo įsidarbinimo dienos. Tačiau, jei naujame darbe neišdirbsite bandomojo laikotarpio ar neteksite darbo greičiau nei per 6 mėnesius, galite grįžti į Užimtumo tarnybą ir prašyti atnaujinti likusios išmokos dalies mokėjimą. Jums nereikės iš naujo kaupti 12 mėnesių stažo.
Ar galiu gauti išmoką, jei dirbau užsienyje?
Taip, darbo stažas Europos Sąjungos šalyse, EEE šalyse ir Šveicarijoje gali būti sumuojamas. Jums reikės pateikti U1 dokumentą iš šalies, kurioje dirbote, arba Užimtumo tarnyba gali tarpininkauti gaunant šią informaciją. Svarbu, kad paskutinė darbovietė (kad ir trumpą laiką) būtų Lietuvoje, arba turėtumėte įrodyti, kad jūsų gyvenimo interesų centras yra Lietuvoje.
Kaip pateikti prašymą išmokai gauti?
Pirmiausia turite užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (tai galima padaryti internetu). Įgijus bedarbio statusą, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ skirti nedarbo išmoką. Patogiausia tai padaryti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.
Ilgalaikio darbo išmoka – papildoma garantija
Svarbu atskirti įprastą nedarbo išmoką nuo Ilgalaikio darbo išmokos. Tai atskira socialinė garantija, skirta tiems darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje išdirbo ilgą laiką ir buvo atleisti darbdavio iniciatyva be savo kaltės.
Jei pas tą patį darbdavį išdirbote nuo 5 iki 10 metų, galite pretenduoti į vieno savo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmoką. Jei stažas pas tą patį darbdavį viršija 10 metų – išmoka gali siekti du VDU, o jei viršija 20 metų – tris VDU. Ši išmoka mokama nepriklausomai nuo nedarbo socialinio draudimo išmokos, tačiau dėl jos reikia kreiptis atskirai į „Sodrą“ per 6 mėnesius nuo atleidimo.
Kaip elgtis pasibaigus išmokos mokėjimui?
Įprastai nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Tai yra laikotarpis, kurį valstybė laiko pakankamu susirasti naują darbą arba persikvalifikuoti. Tačiau realybė būna įvairi, ir kartais paieškos užtrunka ilgiau. Kai finansinė „pagalvė“ išsenka, bedarbio statusas išlieka, tačiau piniginės išmokos nutrūksta.
Tokiu atveju svarbu žinoti, kad vis dar esate draudžiamas sveikatos draudimu, kol esate registruotas Užimtumo tarnyboje ir vykdote individualų užimtumo veiklos planą. Pasibaigus išmokos mokėjimui, verta dar aktyviau domėtis Užimtumo tarnybos finansuojamomis priemonėmis: profesiniu mokymu, parama verslo kūrimui ar subsidijuojamu įdarbinimu. Šios priemonės suteikia ne tik galimybę įgyti naujų kompetencijų, bet dažnai ir tam tikrą stipendiją mokymosi metu, kuri gali bent iš dalies kompensuoti prarastas pajamas.
Be to, tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, likus nedaug laiko iki pensijos – ne daugiau kaip 5 metams), nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams. Taip pat egzistuoja socialinės pašalpos nepasiturintiems gyventojams, kurias administruoja savivaldybės, todėl, susidūrus su kritine finansine situacija, būtina kreiptis į savo gyvenamosios vietos socialinės paramos skyrių.
