Susirgus ar patyrus traumą, sveikata tampa pagrindiniu prioritetu, tačiau finansinis saugumas neramina daugelį dirbančiųjų ne ką mažiau nei pati liga. Laikinas nedarbingumas, liaudiškai vis dar vadinamas „biuleteniu“, yra valstybės ir darbdavio garantija, leidžianti ramiai sveikti neprarandant visų pajamų. Visgi, sistema, pagal kurią skaičiuojami pinigai ligos metu, nėra visiškai tiesmuka – ji priklauso nuo jūsų stažo, buvusių pajamų, ligos trukmės ir netgi priežasties. Dažnai žmonės nustemba gavę mažesnę sumą nei tikėjosi, arba atvirkščiai – nežino, kad jiems priklauso išmokos slaugant artimuosius. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime visą mechanizmą: nuo pirmosios nedarbingumo dienos iki pinigų įkrtimo į jūsų banko sąskaitą.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant skaičiuoti konkrečias sumas, svarbu suprasti, ar apskritai atitinkate kriterijus išmokai gauti. Vien tai, kad turite darbo sutartį, automatiškai negarantuoja išmokos, jei dirbate labai trumpai. Pagrindinė sąlyga, kurią kelia „Sodra“, yra ligos socialinio draudimo stažas.
Kad gautumėte ligos išmoką, turite būti sukaupę ne trumpesnį kaip 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tai reiškia, kad per minėtą laikotarpį jūsų darbdavys turėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Jei ką tik pradėjote dirbti po ilgos pertraukos ir susirgote pirmąją savaitę, išmoka jums gali nepriklausyti, nebent turite sukaupę stažą iš ankstesnės darbovietės per pastaruosius dvejus metus.
Tačiau yra ir išimčių. Stažo reikalavimas netaikomas, jei:
- Asmuo yra jaunesnis nei 26 metų ir stažo neįgijo dėl mokymosi (pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas) arba studijų.
- Nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos (tokiu atveju galioja kitos taisyklės ir tarifai).
Kas moka už pirmąsias dienas, o kas – vėliau?
Viena didžiausių painiavų kyla dėl to, kas tiksliai moka pinigus. Lietuvos socialinio draudimo sistema numato padalintą atsakomybę tarp darbdavio ir valstybės („Sodros“).
Pirmosios dvi ligos dienos (Apmoka darbdavys)
Už pirmąsias dvi kalendorines ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Tai yra labai svarbus niuansas – mokama tik už tas dienas, kai jums reikėjo dirbti.
- Išmokos dydis: Darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (bruto). Tačiau tai yra tik minimali riba. Daugelis įmonių, norėdamos motyvuoti darbuotojus ir suteikti papildomų naudų, savo vidaus taisyklėse numato didesnį procentą – pavyzdžiui, 80 % ar net 100 % už pirmas dvi dienas.
- Savaitgaliai: Jei susirgote šeštadienį, o jūsų darbo grafikas yra standartinis (pirmadienis–penktadienis), darbdavys už savaitgalį nemokės, nes tai nėra jūsų darbo dienos.
Nuo trečiosios dienos (Apmoka „Sodra“)
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Čia taisyklės tampa vienodos visiems, nepriklausomai nuo įmonės politikos. „Sodra“ moka už darbo dienas (taikant 5 dienų darbo savaitę), o ne už kalendorines dienas. Tai reiškia, kad ilgai sergant, savaitgaliai ir šventinės dienos dažniausiai nėra apmokami (nebent dirbate pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kitus specifinius grafikus, tačiau „Sodra“ standartiškai skaičiuoja pagal 5 darbo dienų savaitę).
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
„Sodros“ mokama ligos išmoka nėra fiksuota suma – ji tiesiogiai priklauso nuo jūsų buvusių pajamų. Skaičiavimas remiasi vadinamuoju kompensuojamuoju uždarbiu.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki to mėnesio, kai susirgote. Skamba sudėtingai? Paanalizuokime pavyzdį:
- Jei susirgote gegužės mėnesį, skaičiavimui imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais (balandis praleidžiamas).
- Jei susirgote lapkritį, bus vertinamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo pajamos.
Į šias pajamas įtraukiamas ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir priedai, premijos bei kiti apmokestinami pinigai, nuo kurių buvo sumokėtos VSD įmokos.
Procentinė išmokos dalis
Standartinė ligos išmoka, mokama „Sodros“ (nuo 3-iosios dienos), sudaro 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio. Nors šis skaičius gali pasirodyti mažas, svarbu prisiminti, kad jis taikomas „ant popieriaus“ (bruto). Kadangi nuo ligos išmokos nuskaitomas tik 15 % gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 % privalomasis sveikatos draudimas (PSD), o įprastiems darbo santykiams mokesčiai yra šiek tiek kitokie, realus gaunamas „į rankas“ procentas yra arčiau 80 % jūsų buvusio grynojo atlyginimo.
Minimalios ir maksimalios ribos: „grindys“ ir „lubos“
Valstybė nustato ribas, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai galima gauti sergant. Tai apsaugo sistemą nuo piktnaudžiavimo ir užtikrina minimalų pragyvenimo lygį mažai uždirbantiems.
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 % šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos. Jei jūsų alga buvo labai maža arba dirbote ne pilną etatą, išmoka bus skaičiuojama pagal šį minimumą, kas gali būti naudinga mažas pajamas gaunantiems asmenims.
- Maksimali riba: Egzistuoja ir „lubos“. Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU dydžių, galiojusių užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad jei uždirbate labai daug (pavyzdžiui, 5000 EUR ar daugiau), jūsų ligos išmoka bus apribota ties maksimalia riba ir neviršys tam tikros sumos, nepriklausomai nuo to, kiek mokesčių sumokėjote.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį ar vaiką
Situacija keičiasi, kai „biuletenis“ imamas ne dėl savo ligos, bet dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį (dažniausiai – vaiką). Čia valstybė taiko palankesnes sąlygas.
- Mokėtojas: Slaugos atveju „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmosios dienos. Darbdavys už pirmas dvi dienas nemoka.
- Dydis: Išmoka yra didesnė nei sergant pačiam – ji sudaro 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.
- Trukmė: Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (išimtys taikomos sunkių ligų ar stacionaraus gydymo atvejais). Slaugant suaugusį šeimos narį, apmokamas terminas yra trumpesnis – paprastai iki 7 dienų.
Mokesčiai: ar nuo ligos išmokos nuskaitomi pinigai?
Svarbu žinoti, kad ligos išmoka yra laikoma pajamomis, todėl ji yra apmokestinama. Į jūsų sąskaitą įkris suma jau atskaičius mokesčius. Nuo priskaičiuotos (bruto) ligos išmokos „Sodra“ išskaičiuoja:
- Gyventojų pajamų mokestį (GPM): 15 %.
- Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD): 6 %.
Socialinio draudimo pensijų įmokos nuo ligos išmokos nėra skaičiuojamos, tačiau stažas pensijai ligos metu kaupiasi, nes tai yra draudiminis laikotarpis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada gausiu pinigus už ligos laikotarpį?
„Sodra“ ligos išmoką perveda ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo. Paprastai tai įvyksta greičiau. Svarbu prisiminti, kad sprendimas priimamas tik pasibaigus nedarbingumui (arba kas 14 dienų, jei liga tęsiasi ilgai) ir gydytojui uždarius elektroninį pažymėjimą, o darbdaviui pateikus NP-SD pranešimą.
Ar reikia pačiam teikti prašymą „Sodrai“?
Jei tai jūsų pirmas nedarbingumas, turite pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Tai galima padaryti vieną kartą per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Vėliau, susirgus antrą ar trečią kartą, naujų prašymų teikti nebereikia – sistema viską sutvarkys automatiškai pagal jūsų pirmąjį prašymą.
Kas nutinka, jei susergu atostogų metu?
Jei susirgote kasmetinių atostogų metu, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką. Už ligos laikotarpį atostogų metu mokama ligos išmoka įprasta tvarka, o atostoginiai už tas dienas perskaičiuojami.
Ar galiu gauti išmoką, jei ligos metu vartojau alkoholį?
Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gali nurodyti, kad asmuo pažeidė gydymo režimą arba trauma įvyko dėl apsvaigimo. Tokiu atveju ligos išmoka gali būti visiškai nemokama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Nedarbingumas po atleidimo iš darbo ir specifiniai atvejai
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai liga užklumpa pačiu nepalankiausiu metu – pavyzdžiui, tik ką išėjus iš darbo. Svarbu žinoti, kad socialinis draudimas tam tikrą laiką saugo ir bedarbius. Jei asmuo suserga per 5 darbo dienas po darbo santykių pabaigos (po atleidimo), jis vis tiek turi teisę gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei atitinka stažo reikalavimus. Tokiu atveju mokama už kalendorines darbo dienas (taikant 5 dienų savaitę) ir išmoka skaičiuojama pagal buvusias pajamas.
Taip pat verta paminėti, kad ligos išmoka nėra mokama už tas dienas, kai darbuotojas turėjo nemokamas atostogas ar buvo nušalintas nuo darbo. Tačiau, jei turite kelis darbdavius (dirbate per kelias vietas), ligos išmoka skaičiuojama sumuojant pajamas iš visų darboviečių, tačiau neviršijant nustatytų „lubų“. Tai užtikrina, kad dirbantys keliuose darbuose ir mokantys daugiau mokesčių, ligos atveju neprarastų didelės dalies savo pajamų.
