Nedarbingumo išmoka – tai socialinio draudimo išmoka, kurią žmogus gauna, kai dėl ligos, traumos ar kitų svarbių priežasčių tampa laikinai nedarbingas ir negali eiti savo darbo pareigų. Ši išmoka suteikia finansinį užtikrintumą, kol asmuo sveiksta ar rūpinasi sergančiu šeimos nariu. Nors daugelis yra girdėję apie nedarbingumo pažymėjimus, ne visi žino, kada tiksliai mokama išmoka, kokio ji dydžio ir kokias sąlygas reikia atitikti. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visas svarbiausias detales.
Kada skiriama nedarbingumo išmoka?
Nedarbingumo išmoka mokama tuomet, kai darbuotojui gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą (pažymą) dėl ligos, traumos, slaugos ar privalomo karantino. Šis dokumentas patvirtina, kad asmens darbingumas yra laikinai sumažėjęs arba visai netekęs dėl sveikatos priežasčių. Svarbu pabrėžti, kad tik turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą galima pretenduoti į išmoką.
Dažniausios priežastys, dėl kurių suteikiamas nedarbingumas
- Asmens liga ar trauma;
- Neįgalinančios sveikatos būklės (pvz., komplikacijos dėl lėtinių ligų);
- Vaiko ar kito šeimos nario priežiūra dėl ligos (slauga);
- Privalomas karantinas ar izoliacija pagal gydytojo paskyrimą;
- Donorystės procedūros ar profilaktiniai tyrimai, kai nurodo gydytojas.
Kas gali gauti nedarbingumo išmoką?
Nedarbingumo išmoką Lietuvoje gali gauti tik tie asmenys, kurie yra drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Tai apima dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, savarankiškai dirbančius asmenis, jei jie moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat išmoka gali būti skiriama nedirbantiems asmenims, kurie yra apdrausti valstybės lėšomis tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, motinystės laikotarpiu).
Reikalavimai norint gauti išmoką
Tam, kad būtų galima gauti nedarbingumo išmoką, būtina:
- Turėti ne mažiau kaip 3 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos ir motinystės socialiniu draudimu nedarbingumo laikotarpiu.
- Pateikti visus reikalingus dokumentus „Sodrai“ laiku, kad nebūtų uždelsta išmokos mokėjimo procedūra.
Kiek ir kokiam laikotarpiui mokama nedarbingumo išmoka?
Nedarbingumo išmokos dydį lemia asmens vidutinės draudžiamosios pajamos. Paprastai mokama nuo 62 iki 100 procentų šių pajamų, priklausomai nuo nedarbingumo priežasties ir laikotarpio. Darbdavys už pirmąsias dvi ligos dienas moka išmoką iš įmonės lėšų (nuo 62 iki 100 proc.), o nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“.
Išmokos dydžio apskaičiavimas
„Sodra“ išmoką skaičiuoja pagal vidutines darbuotojo draudžiamąsias pajamas, gautas per paskutinius 12 mėnesių iki nedarbingumo pradžios. Pavyzdžiui, jeigu asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1500 eurų, o nustatytas kompensacijos dydis yra 80 proc., tai per mėnesį asmuo gauna apie 1200 eurų nedarbingumo išmoką (skaičiuojant proporcingai faktinėms dienoms).
Mokėjimo laikotarpis
- Sergantis darbuotojas – išmoka mokama tol, kol galioja gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, bet ne ilgiau nei 120 dienų iš eilės (arba 240 dienų per 12 mėnesių).
- Slauga – jei slaugomas sergantis šeimos narys ar vaikas, išmoka mokama iki 14 arba 30 kalendorinių dienų, atsižvelgiant į aplinkybes.
- Karantinas ar izoliacija – išmoka galioja tol, kol asmuo negali dirbti dėl gydytojo paskirtos izoliacijos.
Kaip pateikti prašymą nedarbingumo išmokai gauti?
Norint gauti šią išmoką, nereikia fiziškai vykti į „Sodros“ skyrių. Dažniausiai viskas vyksta automatiškai, kai gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (e. nedarbingumo pažymėjimą). „Sodra“ gauna informaciją elektroniniu būdu, o darbuotojas gali stebėti visus duomenis savo paskyroje paskyra.sodra.lt portale.
Jeigu reikalingi papildomi dokumentai (pavyzdžiui, savarankiškai dirbančiam asmeniui arba kai išmoka priklauso už kito šeimos nario slaugą), juos reikia pateikti per „Sodros“ sistemą arba registruotu paštu.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Kai kurie žmonės daro klaidų, kurios gali lemti išmokos vėlavimą arba net jos atmetimą. Kad to išvengtumėte, verta žinoti keletą dažniausių atvejų:
- Nepranešimas darbdaviui apie nedarbingumo pažymėjimą laiku. Darbdavys turi žinoti, kad darbuotojas ligos metu nedirbs.
- Nepakankamas socialinio draudimo stažas – prieš kreipiantis dėl išmokos, būtina įsitikinti, kad atitinkate stažo reikalavimus.
- Klaidos asmens duomenyse ar neteisingai užpildytos formos – tai gali stabdyti išmokos mokėjimą.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko reikia laukti, kol gausiu nedarbingumo išmoką?
Paprastai „Sodra“ perveda išmoką per 7 darbo dienas nuo tada, kai gauna visus reikiamus duomenis ir dokumentus. Tačiau kartais dėl papildomų patikrinimų procesas gali užtrukti ilgiau.
Ar galima dirbti, kol galioja nedarbingumo pažymėjimas?
Ne, kol galioja nedarbingumo pažymėjimas, dirbti draudžiama. Pažeidus šią taisyklę, išmoka gali būti sustabdyta, o asmeniui gali tekti grąžinti gautus pinigus.
Ar išmoka mokama, jei susirgau atostogų metu?
Taip, galima gauti nedarbingumo išmoką, jei susirgote atostogų metu, tačiau atostogas reikia nutraukti ir pateikti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
Kas nutinka, jei sergu ilgiau nei 120 dienų?
Tada gydytojas gali kreiptis į specialią medicininę komisiją, kuri įvertins, ar galima pratęsti nedarbingumą. Jei darbingumas neatsinaujina, gali būti sprendžiamas laikino ar nuolatinio nedarbingumo lygio nustatymo klausimas.
Patarimai, kad išmokos gavimas vyktų sklandžiai
Kad nedarbingumo išmokos gavimo procesas vyktų be trukdžių, rekomenduojama:
- Laiku kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo ir neleisti susidaryti pertraukoms.
- Nuolat sekti savo duomenis „Sodros“ elektroninėje sistemoje – taip išvengsite netikėtumų.
- Jei kyla klausimų, kreiptis į „Sodrą“ per e. sistemą ar telefonu – taip gausite tikslią asmeniškai pritaikytą informaciją.
- Jei dirbate savarankiškai, nepamirškite laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų – tik tada įgyjate teisę į išmoką.
Rūpinimasis sveikata ir finansiniu saugumu yra itin svarbūs kiekvienam dirbančiam žmogui. Žinodami, kaip veikia nedarbingumo išmokos sistema, galite ramiau žiūrėti į situacijas, kai dėl sveikatos ar šeimos aplinkybių tenka laikinai sustabdyti darbą.
