Teisės aktų rengimas yra viena iš svarbiausių valstybės valdymo sričių, reikalaujanti ne tik gilaus teisinio išmanymo, bet ir kruopštaus formaliųjų taisyklių laikymosi. Kiekvienas įstatymas, nutarimas ar įsakymas turi būti suformuluotas taip, kad jo turinys būtų aiškus, nedviprasmiškas ir logiškas, o taikymas praktikoje nesukeltų interpretacijos problemų. Pastaruoju metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas teisėkūros kokybei, todėl Teisingumo ministerija ir kitos institucijos nuolat atnaujina teisės aktų rengimo rekomendacijas. Šie atnaujinimai siekia modernizuoti teisinę kalbą, atsisakyti perteklinio biurokratizmo ir užtikrinti sklandesnį teisės aktų integravimąsi į bendrą šalies teisinę sistemą. Norint parengti kokybišką teisės akto projektą, būtina išmanyti ne tik Teisėkūros pagrindų įstatymą, bet ir specifines teisinės technikos taisykles, kurios lemia dokumento struktūrą, sąvokų vartojimą bei nuorodų pateikimą.
Teisės akto struktūros formavimo principai
Vienas esminių teisės akto rengimo aspektų yra taisyklinga struktūra. Teisės aktų rengimo rekomendacijos griežtai reglamentuoja, kaip turi būti dėstoma informacija, kad dokumentas būtų lengvai skaitomas ir sisteminamas. Pagrindinis principas – loginis nuoseklumas: nuo bendrųjų nuostatų einama prie specialiųjų, o pabaigoje pateikiamos baigiamosios nuostatos.
Teisės aktas paprastai skirstomas į šias sudedamąsias dalis:
- Skyriai ir skirsniai: Didelės apimties teisės aktai (pavyzdžiui, kodeksai ar įstatymai) skirstomi į skyrius, o šie – į skirsnius. Tai padeda grupuoti susijusias normas.
- Straipsniai arba punktai: Įstatymai dėstomi straipsniais, o poįstatyminiai aktai (nutarimai, įsakymai) – punktais.
- Dalys ir papunkčiai: Straipsniai gali būti skirstomi į dalis (numeruojamos arabiškais skaitmenimis), o dalys – į punktus.
Rengiant projektą svarbu atsiminti, kad kiekviena struktūrinė dalis turi turėti savo unikalų numerį arba žymėjimą. Pastarųjų metų pokyčiai rekomendacijose pabrėžia, kad struktūra neturi būti pernelyg smulki be svarbios priežasties. Jei straipsnis susideda tik iš vieno sakinio, jo nereikėtų dirbtinai skaidyti į dalis. Taip pat reikalaujama, kad straipsnių pavadinimai tiksliai atspindėtų jų turinį, o ne būtų abstraktūs.
Kalbos stilius ir terminijos vartojimas
Teisinė kalba Lietuvoje turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, tačiau jai būdingas specifinis tikslumas ir oficialumas. Naujausios rekomendacijos vis dažniau akcentuoja „aiškios kalbos“ (angl. *plain language*) principą. Tai reiškia, kad teisės aktų rengėjai yra skatinami vengti sudėtingų, daugiareikšmių žodžių, ilgų ir painių sakinių konstrukcijų, kurios apsunkina teksto suvokimą ne teisininkams.
Pagrindinės kalbinės taisyklės, kurių privalu laikytis:
- Sąvokų vienodumas: Tame pačiame teisės akte ta pati sąvoka privalo reikšti tą patį dalyką. Negalima to paties reiškinio vadinti skirtingais terminais (sinonimais), nes teisėje tai gali sukelti skirtingas interpretacijas.
- Esamasis laikas: Teisės normos dažniausiai formuluojamos esamuoju laiku, nes jos nustato nuolat galiojančias taisykles (pvz., „Asmuo turi teisę“, o ne „Asmuo turės teisę“).
- Apibrėžtumas: Vengiama tokių žodžių kaip „maždaug“, „apie“, „pilnas“, „pakankamas“, nebent šie kriterijai yra detalizuoti kitur.
Ypatingas dėmesys skiriamas naujų terminų įvedimui. Jei teisės akte vartojama specifinė sąvoka, ji turi būti apibrėžta pirmuosiuose straipsniuose. Tačiau rekomendacijos draudžia iš naujo apibrėžti sąvokas, kurios jau yra įtvirtintos aukštesnės galios teisės aktuose (pavyzdžiui, Civiliniame kodekse), nebent tai būtina specifiniams to įstatymo tikslams.
Nuorodų į kitus teisės aktus pateikimo taisyklės
Nuorodos teisės aktuose padeda išvengti tų pačių normų kartojimo ir užtikrina teisės sistemos vientisumą. Tačiau neteisingas nuorodų vartojimas yra viena dažniausių klaidų rengiant projektus. Pagrindinis pokytis ir griežtėjanti taisyklė – nuorodos turi būti kuo tikslesnės ir, jei įmanoma, statiškos, tačiau tam tikrais atvejais leidžiamos ir dinaminės nuorodos.
Rengiant nuorodas, būtina vadovautis šiais principais:
- Pirmą kartą minint įstatymą tekste, nurodomas pilnas jo pavadinimas.
- Jei nurodomas kitas to paties teisės akto straipsnis, rašoma „šio įstatymo X straipsnis“.
- Negalima daryti „nuorodų į nuorodas“ (blaškančių nuorodų), kai nurodomas straipsnis, kuriame yra tik dar viena nuoroda į kitą šaltinį. Tai apsunkina teisės akto taikymą.
- Rekomenduojama vengti nuorodų į žemesnės galios teisės aktus įstatymuose (pvz., įstatyme nurodyti konkretaus ministro įsakymą), nes pasikeitus poįstatyminiam aktui, įstatymo nuostata gali tapti negyvybinga.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos teisės aktų citavimą. Čia galioja specifinės taisyklės, reikalaujančios nurodyti ne tik akto numerį, bet ir pilną pavadinimą bei priėmimo datą pagal nustatytus standartus.
Teisės aktų keitimo ypatumai
Teisės aktų pakeitimai sudaro didžiąją dalį teisėkūros proceso. Rengiant pakeitimo projektą, būtina laikytis taisyklės, kad keičiamas tik tas straipsnis ar jo dalis, kurios turinys yra koreguojamas. Tačiau jei straipsnyje keičiama daugiau nei pusė teksto arba keičiama jo esmė, rekomendacijos siūlo straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Tai palengvina teisės akto skaitymą ir suvokimą.
Pagrindiniai reikalavimai keitimo projektams:
- Keičiamo teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinių nurodyti nebereikia (tai vienas iš naujesnių palengvinimų, atsiradusių dėl Teisės aktų registro (TAR) funkcionalumo), tačiau būtina tiksliai nurodyti keičiamo akto pavadinimą.
- Jei keičiamas tik vienas žodis visame tekste (pvz., institucijos pavadinimas), galima naudoti formuluotę, kad tam tikras žodis keičiamas visame tekste atitinkamu linksniu.
- Būtina nurodyti įsigaliojimo datą, jei ji skiriasi nuo bendrosios tvarkos.
Aiškinamojo rašto svarba ir turinys
Prie kiekvieno teisės akto projekto (išskyrus tam tikras išimtis) turi būti pridedamas aiškinamasis raštas. Tai nėra tik formalumas – tai dokumentas, pagrindžiantis poreikį keisti teisinį reguliavimą. Naujausios tendencijos rodo, kad aiškinamieji raštai turi būti vis išsamesni, ypač vertinant poveikį.
Aiškinamajame rašte privaloma nurodyti:
- Projekto tikslus ir uždavinius: Kodėl rengiamas šis projektas? Kokią problemą jis sprendžia?
- Dabartinį teisinį reglamentavimą: Kaip situacija reguliuojama dabar ir kodėl tai yra blogai?
- Siūlomas naujas nuostatas: Kaip keisis reguliavimas?
- Poveikio vertinimą: Tai viena svarbiausių dalių. Būtina įvertinti poveikį ekonomikai, socialinei aplinkai, korupcijos pasireiškimo tikimybei ir administracinei naštai.
Prastai parengtas aiškinamasis raštas dažnai tampa priežastimi, kodėl teisės akto projektas yra grąžinamas tobulinti dar pirminėse derinimo stadijose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su teisės aktų rengimo technika ir naujausiais reikalavimais.
Ar būtina teisės akto pavadinime rašyti žodį „Lietuvos Respublika“?
Įstatymų pavadinimuose žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašomi visada. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose (pvz., Vyriausybės nutarimuose, ministrų įsakymais) šie žodžiai pavadinime paprastai nerašomi, nebent tai tarptautinės sutarties ratifikavimo ar kito specifinio pobūdžio dokumentas.
Kada reikia naudoti preambulę?
Preambulė yra teisės akto įžanginė dalis, kurioje nurodomi akto tikslai ir principai. Ji nėra privaloma. Rekomendacijos nurodo, kad preambulė dažniausiai naudojama iškilminguose aktuose, deklaracijose arba konstituciniuose įstatymuose. Paprastuose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose preambulės dažniausiai vengiama, nes tikslai aprašomi aiškinamajame rašte.
Kaip teisingai nurodyti datas teisės akto tekste?
Datos teisės aktuose turi būti rašomos pilnai, naudojant raidinius mėnesių pavadinimus (pvz., 2023 m. spalio 1 d.), o ne vien skaitmenimis. Tai padeda išvengti klaidų ir dviprasmybių. Lentelėse ar prieduose, taupant vietą, leidžiama naudoti ir skaitmeninį formatą (YYYY-MM-DD).
Ką daryti, jei keičiamas teisės aktas turi seną, nebegaliojančią terminiją?
Jei keičiate seną teisės aktą, kuriame vartojamos pasenusios sąvokos (pvz., „apskritis“ vietoj „savivaldybė“ tam tikrame kontekste), rekomenduojama kartu su esminiais pakeitimais atnaujinti ir terminiją visame teisės akte arba bent jau keičiamuose straipsniuose, kad būtų užtikrintas teksto aktualumas.
Teisėkūros procesų optimizavimas ir skaitmeniniai įrankiai
Šiuolaikinė teisėkūra neatsiejama nuo technologijų. Teisės aktų informacinė sistema (TAIS) yra pagrindinis įrankis, kuriame vyksta visas teisės aktų projektų registravimo, derinimo ir pasirašymo procesas. Naujausios rekomendacijos vis labiau orientuojasi į skaitmeninį formatą – reikalaujama, kad projektai būtų rengiami taip, jog juos būtų lengva apdoroti automatinėmis priemonėmis. Tai reiškia griežtą formatavimo taisyklių laikymąsi: negalima naudoti rankinio numeravimo (būtina naudoti automatinius sąrašus), paslėptų simbolių ar nestandartinių šriftų.
Ateityje numatoma dar didesnė integracija su duomenų bazėmis, leidžianti automatiškai tikrinti nuorodų galiojimą ir terminijos atitiktį. Todėl teisės aktų rengėjams svarbu ne tik išmanyti juridinę techniką, bet ir gebėti tinkamai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Tvarkingai parengtas, techniškai teisingas dokumentas užtikrina, kad jis bus greičiau suderintas su suinteresuotomis institucijomis, lengviau įtrauktas į Teisės aktų registrą ir, svarbiausia, aiškus bei prieinamas kiekvienam Lietuvos piliečiui. Kokybiška teisėkūra yra tiesioginis kelias į skaidresnę ir efektyvesnę valstybę.
