Darbo vieta turėtų būti saugi ir draugiška aplinka, kurioje kiekvienas darbuotojas gali jaustis vertinamas bei motyvuotas. Deja, realybėje ne visada taip būna – mobingas, arba psichologinis smurtas darbe, vis dar yra dažna ir rimta problema. Jis ne tik griauna asmenybės pasitikėjimą savimi, bet ir daro rimtą žalą organizacijos efektyvumui. Norint užkirsti kelią šiam reiškiniui, svarbu suprasti jo esmę, pasekmes ir būdus, kaip jo išvengti.
Kas yra mobingas?
Mobingas – tai sisteminga ir pasikartojanti psichologinio spaudimo, žeminimo, izoliavimo ar kito neigiamo elgesio forma, nukreipta prieš konkretų asmenį darbo vietoje. Šis elgesys gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo piktybiškų juokų, informacijos slėpimo, iki tiesioginių grasinimų ar viešo pažeminimo. Svarbiausia mobingo ypatybė – jo tęstinumas. Pavieniai nesutarimai darbe nėra mobingas, tačiau kai neigiami veiksmai tampa nuolatiniai, galima kalbėti apie psichologinį smurtą.
Pagrindinės mobingo priežastys
Mobingo priežastys gali būti įvairios ir susijusios tiek su organizacijos kultūra, tiek su asmeninėmis darbuotojų savybėmis. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Nesveika konkurencija – kai kolegos arba vadovai mato kitą darbuotoją kaip grėsmę savo pozicijai.
- Neefektyvus vadovavimas – vadovas nesugeba tinkamai spręsti konfliktų ar net pats juos provokuoja.
- Neaiškios atsakomybės ribos – kai nėra aišku, kas už ką atsakingas, kyla įtampa ir kaltinimai.
- Bloga organizacijos kultūra – kai įmonėje toleruojamas sarkazmas, pažeminimai ar kiti agresyvūs bendravimo būdai.
Mobingo formos
Psichologinis smurtas gali pasireikšti subtiliai ir būti sunkiai pastebimas. Įprastai skiriamos šios mobingo formos:
- Horizontalus mobingas – kai smurtą patiria vienodo lygio darbuotojai. Tai gali būti atsiradęs pavydas ar konkurencija tarp kolegų.
- Vertikalus mobingas – kai spaudimą daro vadovas pavaldiniui (arba atvirkščiai – pavaldiniai prieš vadovą).
- Institucinis mobingas – kai agresyvus elgesys tampa organizacijos normos dalimi ir yra toleruojamas struktūriškai.
Psichologinio smurto pasekmės
Mobingas palieka gilų pėdsaką tiek aukos, tiek organizacijos lygmeniu. Nuo šio reiškinio kenčia ne tik konkrečios asmenybės, bet ir visa įmonės atmosferą.
Pasekmės darbuotojui
- Emociniai sutrikimai – stiprus nerimas, stresas, depresija, savivertės praradimas.
- Kūno sveikatos problemos – nuovargis, miego sutrikimai, galvos skausmai, virškinimo problemos.
- Darbo motyvacijos praradimas – darbuotojas nebenori įsitraukti, dirbti ar tobulėti.
- Padidėjusi kaita – mobingo aukos dažnai pasirenka palikti darbovietę.
Pasekmės organizacijai
- Darbo našumo kritimas – darbuotojai, patiriantys stresą, dirba mažiau efektyviai.
- Blogo įvaizdžio formavimasis – uždarose rinkose apie mobingą greitai pasklinda kalbos, ir tai atgraso talentus.
- Padidėjusios išlaidos – dėl darbuotojų kaitos, gydymo išlaidų ir teisinių ginčų.
Kaip atpažinti mobingą?
Ne visada lengva suprasti, kad tampame mobingo auka. Svarbiausia – laiku atpažinti pirmuosius ženklus:
- Nuolatinis ignoravimas ar izoliavimas nuo kolektyvo veiklos.
- Viešas kritikos, pažeminimo ar sarkazmo naudojimas.
- Netikros informacijos skleidimas ar apkalbos.
- Perdėtas darbo krūvis, sąmoningas užduočių slėpimas.
- Nepagrįstas atleidimo ar nuobaudų grasindamas.
Jei šie požymiai kartojasi ilgesnį laiką, tai signalas imtis veiksmų.
Kaip išvengti ir sustabdyti mobingą?
Prevencija yra veiksmingiausias būdas kovoti su mobingu. Kiekviena įmonė turėtų turėti aiškią politiką prieš psichologinį smurtą. Svarbiausi žingsniai:
- Švietimas ir informavimas – darbuotojai turi suprasti, kas yra mobingas ir kaip jis pasireiškia.
- Aiškios elgesio taisyklės – įmonės viduje būtina nustatyti, kokio elgesio toleruojama ir kokio ne.
- Konfidencialūs skundų kanalai – suteikti galimybę darbuotojams pranešti apie pažeidimus be baimės dėl pasekmių.
- Vadovų mokymai – vadovai turi gebėti pastebėti ir spręsti konfliktus ankstyvoje stadijoje.
- Psichologinė parama – sukurti galimybę kreiptis į psichologą ar mentorystės programą.
Darbuotojo veiksmai, jei patiriamas mobingas
Kai psichologinis spaudimas jaučiamas asmeniškai, svarbu nelikti vienam. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:
- Užsirašyti konkrečius atvejus ir datas, kai patiriamas netinkamas elgesys.
- Kreiptis į tiesioginį vadovą ar žmogiškųjų išteklių skyrių.
- Neiti į konfliktą – išlikti profesionaliam ir vengti įžeidimų.
- Ieškoti pagalbos pas darbo inspekciją ar profesinę sąjungą.
- Pasirūpinti emocine sveikata – konsultacija su psichologu gali padėti atgauti pasitikėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas gali būti laikoma mobingu?
Mobingu laikomas bet koks sistemingas psichologinis spaudimas ar žeminantis elgesys darbe, kuris trunka ilgiau nei keletą savaičių ar mėnesių ir yra nukreiptas prieš konkretų asmenį.
Ar mobingas visada turi būti viešas?
Ne. Mobingas gali vykti tiek viešai, tiek už uždarų durų. Kartais mobingo formos yra labai subtilios, pvz., nuolatinis informacijos nesuteikimas ar ignoravimas.
Ką daryti, jei vadovas dalyvauja mobinge?
Jei situacija susijusi su vadovu, reikėtų kreiptis į aukštesnės grandies vadovybę, personalo skyrių arba darbo inspekciją. Įstatymai užtikrina darbuotojų apsaugą nuo psichologinio smurto.
Ar įmanoma įrodyti mobingą?
Taip, galima. Tam svarbu kaupti įrodymus – el. laiškus, pranešimus, liudininkų parodymus, fiksuoti konkrečias datas ir situacijas. Tai padeda įrodyti sistemingą elgesį.
Kaip darbdaviai gali užkirsti kelią mobingui?
Kurti atvirą ir pagarbą skatinančią kultūrą, vykdyti mokymus, skatinti bendravimą tarp komandų bei aiškiai apibrėžti elgesio standartus. Prevencija turi tapti nuolatine įmonės strategijos dalimi.
Mentalinės sveikatos ir pagarbos kultūros svarba
Kiekviena organizacija, norinti ilgalaikės sėkmės, privalo investuoti ne tik į darbuotojų kompetencijas, bet ir į jų emocinę gerovę. Darbo aplinka, kurioje vyrauja pagarba, palaikymas ir atviras dialogas, skatina kūrybiškumą, lojalumą ir produktyvumą. Psichologinio smurto prevencija nėra tik moralinė pareiga – tai ir strateginis verslo sprendimas, padedantis išlaikyti motyvuotą bei patikimą komandą.
