Netikėtai užklupusi liga dažniausiai sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nerimą dėl finansinio stabilumo. Kai sveikatos būklė neleidžia eiti į darbą, pagrindiniu pajamų šaltiniu tampa ligos išmoka, kurią Lietuvoje administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“). Nors dauguma darbuotojų žino, kad turi teisę į vadinamąjį „biuletenį“, tikslus pinigų gavimo laikas ir jų apskaičiavimo mechanizmas dažnai lieka neaiškus. Finansinis planavimas ligos metu yra itin svarbus, todėl būtina suprasti, kaip veikia sistema, kiek laiko gali tekti laukti pervedimo ir kokie veiksmai, atlikti laiku, gali pagreitinti šį procesą.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant skaičiuoti dienas iki išmokos gavimo, svarbu įsitikinti, ar apskritai atitinkate kriterijus jai gauti. Ligos išmoka nėra automatiškai skiriama kiekvienam susirgusiam gyventojui – ji priklauso nuo jūsų socialinio draudimo statuso ir sukaupto stažo. Pagrindinės sąlygos yra šios:
- Draudimo statusas: Susirgimo dieną turite būti draudžiamas ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jūs turite būti dirbantis pagal darbo sutartį, vykdantis individualią veiklą (ir mokantis atitinkamus mokesčius) arba būti valstybės tarnautojas.
- Ligos socialinio draudimo stažas: Tai vienas svarbiausių kriterijų. Norint gauti išmoką, reikia būti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Yra tam tikrų išimčių, kuomet stažo reikalavimas netaikomas. Pavyzdžiui, asmenims iki 26 metų, kurie tik pradėjo dirbti po studijų, arba tais atvejais, kai nedarbingumas atsiranda dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Visgi, standartiniu atveju stažas yra būtinas.
Pirmosios ligos dienos: kas moka ir kiek?
Dažnai kyla painiava dėl to, kas moka už pirmąsias ligos dienas. Šis laikotarpis yra atskirtas nuo „Sodros“ mokėjimų ir priklauso tiesiogiai nuo darbdavio. Tai svarbu žinoti, nes darbdavio mokėjimo terminai sutampa su įmonės atlyginimų mokėjimo tvarka, o ne su „Sodros“ grafikais.
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir didesnė nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretų dydį nustato įmonės vidaus taisyklės ar kolektyvinė sutartis. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“, kuri moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką.
Per kiek laiko „Sodra“ išmoka pinigus?
Tai yra pagrindinis klausimas, kuris rūpi sergantiesiems. Teisės aktuose numatytas konkretus terminas, tačiau realybėje jis priklauso nuo kelių kintamųjų. Oficiali taisyklė skamba taip: ligos išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į formuluotę „nuo visų dokumentų gavimo“. Tai nereiškia 17 dienų nuo ligos pradžios. Procesas atrodo taip:
- Gydytojas uždaro nedarbingumo pažymėjimą (arba išduoda jį ilgesniam laikui ir baigiasi 14 dienų periodas).
- Duomenys apie nedarbingumą automatiškai patenka į „Sodros“ sistemą.
- Darbdavys privalo pateikti NP-SD2 pranešimą (apie priskaičiuotą atlyginimą ir darbo grafiką).
- Jūs turite būti pateikęs neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką.
Tik tada, kai „Sodra“ turi visus šiuos tris komponentus (gydytojo pažymą, darbdavio pranešimą ir jūsų prašymą), pradedamas skaičiuoti 17 darbo dienų terminas. Praktikoje, jei visi dokumentai pateikti tvarkingai, pinigai dažniausiai sąskaitą pasiekia greičiau – neretai per 10–12 darbo dienų, tačiau planuojant finansus rekomenduojama orientuotis į maksimalų terminą.
Ilgalaikė liga: kaip mokama tuomet?
Jei liga užsitęsia ilgiau nei porą savaičių, jums nereikia laukti pasveikimo, kad gautumėte pinigus. Ilgalaikio nedarbingumo atveju gydytojas periodiškai (dažniausiai kas 14 dienų ar rečiau, priklausomai nuo gydymo eigos) tęsia nedarbingumo pažymėjimą.
Tokiais atvejais „Sodra“ išmokas moka periodiškai. Pasibaigus kiekvienam tarpiniam nedarbingumo epizodui ir gydytojui jį patvirtinus sistemoje, pradedamas vertinimo procesas už tą konkretų laikotarpį. Tai užtikrina, kad sergantis žmogus neliktų be pajamų kelis mėnesius. Svarbu priminti gydytojui, kad laiku „uždarytų“ tarpinius epizodus elektroninėje sistemoje, nes tik tada generuojamas mokėjimas.
Kodėl išmoka gali vėluoti?
Kartais pasitaiko situacijų, kai 17 darbo dienų praeina, o pinigų sąskaitoje vis dar nėra. Dažniausiai taip nutinka ne dėl „Sodros“ sistemos klaidų, bet dėl trūkstamų duomenų. Štai dažniausios vėlavimo priežastys:
- Darbdavio aplaidumas: Tai viena dažniausių priežasčių. Kol darbdavys nepateikia NP-SD2 formos, „Sodra“ negali apskaičiuoti išmokos dydžio. Jei buhalterija vėluoja, vėluos ir jūsų išmoka.
- Nepateiktas prašymas: Nors gyvename skaitmeniniame amžiuje, išmoka nėra skiriama visiškai automatiškai be žmogaus valios išraiškos. Jūs privalote būti pateikęs neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Gera žinia ta, kad užtenka tokį prašymą pateikti vieną kartą gyvenime, ir jis galios visiems ateities susirgimams.
- Netikslūs duomenys: Jei pasikeitė jūsų banko sąskaita ir nenaujinate duomenų „Sodros“ sistemoje, pinigai gali būti grąžinti atgal.
Kaip apskaičiuojamas išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis yra individualus ir priklauso nuo jūsų turėtų draudžiamųjų pajamų. „Sodra“ skaičiuoja vidutinį jūsų dienos kompensuojamąjį uždarbį. Skaičiavimui imamos jūsų pajamos, gautos per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai susirgote.
Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, skaičiavimui bus imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnuo yra praleidžiamas. Iš gauto vidurkio mokama 62,06 proc. dydžio išmoka. Taip pat egzistuoja minimalios ir maksimalios ribos („grindys“ ir „lubos“), kurios nustatomos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį, tad net ir labai daug uždirbantys asmenys negali gauti neriboto dydžio išmokos, o mažai uždirbantys yra apsaugoti minimalia riba.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar ligos išmoka apmokestinama mokesčiais?
Taip, ligos išmoka yra laikoma pajamomis, todėl nuo jos nuskaičiuojamas 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 proc. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Į jūsų sąskaitą pervedama suma jau yra „į rankas“, t. y. atskaičius mokesčius.
Ar mokama už savaitgalius ir šventines dienas?
„Sodra“ ligos išmoką moka tik už darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitės grafiką. Tai reiškia, kad už savaitgalius (šeštadienį ir sekmadienį) bei šventines dienas išmoka nėra skaičiuojama, nebent jūsų nedarbingumas prasidėjo būtent tomis dienomis ir už jas (pirmas dvi) moka darbdavys pagal jūsų darbo grafiką. Tačiau nuo trečios dienos „Sodra“ moka tik už darbo dienas.
Ką daryti, jei susirgau atostogų metu?
Jei susirgote kasmetinių atostogų metu ir turite nedarbingumo pažymėjimą, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laikotarpį. Už ligos laikotarpį mokama ligos išmoka įprasta tvarka, o atostoginiai už tas dienas perskaičiuojami.
Ar galiu būti atleistas iš darbo, kol turiu nedarbingumo pažymėjimą?
Darbo kodeksas draudžia darbdaviui įspėti apie atleidimą ir atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, pvz., įmonės bankrotas ar darbuotojo kaltė). Tačiau, jei nedarbingumas tęsiasi labai ilgai, gali galioti kitos taisyklės dėl darbo vietos išsaugojimo, priklausomai nuo situacijos.
Kiek ilgai galima gauti ligos išmoką?
Paprastai ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Tačiau yra ribos: nepertraukiamo nedarbingumo atveju išmoka mokama ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, o jei sergama su pertraukomis – ne daugiau kaip 153 dienas per metus. Sergant sunkiomis ligomis (pvz., tuberkulioze), šie terminai yra ilgesni.
Kaip savarankiškai stebėti prašymo būseną
Norint išvengti nežinomybės ir tiksliai žinoti, kurioje stadijoje yra jūsų išmokos nagrinėjimas, rekomenduojama naudotis elektronine bankininkyste arba prisijungti tiesiogiai prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Prisijungę galite matyti visus išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei jų statusą (pvz., „Užbaigtas“, „Tęsiamas“).
Skiltyje „Suvestinės“ arba „Išmokų peržiūra“ galite matyti informaciją apie paskirtas išmokas. Jei matote, kad sprendimas priimtas, ten pat bus nurodyta ir tiksli pinigų pervedimo data ar bent jau sprendimo priėmimo faktas. Jei matote, kad trūksta darbdavio pranešimo (NP-SD2), tai yra signalas jums susisiekti su savo darbovietės buhalterija ir priminti apie pareigą pateikti duomenis. Aktyvus savo duomenų stebėjimas padeda išvengti nemalonių staigmenų ir leidžia greičiau reaguoti į galimus trikdžius.
