Netikėtai užklupusi liga gali sujaukti ne tik asmeninius ar profesinius planus, bet ir sukelti finansinį nerimą. Dažnas darbuotojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus ar patyręs traumą, pirmiausia galvoja ne tik apie sveikatą, bet ir apie tai, kiek kainuos „biuletenis“. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra sukurta taip, kad ligos atveju asmuo neprarastų visų savo pajamų, tačiau išmokų dydžiai, mokėjimo terminai ir apskaičiavimo metodika daugeliui vis dar išlieka paini. Suprasti, kas moka už pirmąsias dienas, kaip skaičiuojamas stažas ir kodėl į sąskaitą įkrenta būtent tokia suma, yra būtina kiekvienam dirbančiajam, norinčiam jaustis saugiai ir planuoti savo biudžetą net ir ligos pataluose.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant gilintis į skaičius, svarbu suprasti esminį principą: ligos išmoka nėra automatinė privilegija visiems Lietuvos gyventojams. Ji priklauso tiems, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jūs turite būti dirbantis asmuo (pagal darbo sutartį arba savarankiškai), mokantis valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Tačiau vien draudimo fakto nepakanka. Kad „Sodra“ pradėtų mokėti išmoką, turite atitikti vadinamąjį stažo reikalavimą. Pagrindinė taisyklė yra tokia: teisę į ligos išmoką įgyjate, jei iki laikinojo nedarbingumo pradžios sukaupėte ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Yra ir išimčių, kai stažas nėra būtinas. Pavyzdžiui, jei esate jaunas darbuotojas iki 26 metų amžiaus ir dar nespėjote sukaupti reikiamo stažo, nes tik baigėte mokslus, išmoka jums vis tiek gali būti skiriama. Svarbu, kad pertrauka po mokslų baigimo iki pirmojo darbo būtų ne ilgesnė nei nustatytas terminas (paprastai 3 mėnesiai). Taip pat stažo reikalavimas netaikomas, jei darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.
Pirmosios ligos dienos: atsakomybės padalijimas tarp darbdavio ir „Sodros“
Vienas dažniausių nesusipratimų kyla dėl to, kas moka už nedarbingumą. Lietuvoje galioja mišri sistema, kurioje finansinė našta dalijama tarp darbdavio ir valstybinio socialinio draudimo fondo.
Pirmosios dvi dienos
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Tai yra svarbus niuansas: jei susirgote savaitgalį, o jūsų darbo grafikas yra standartinis (pirmadienis–penktadienis), darbdavys už savaitgalio dienas nemokės, nes tomis dienomis jums ir taip nepriklausė dirbti. Tačiau jei susirgote antradienį, darbdavys apmokės už antradienį ir trečiadienį.
Išmokos dydis už šias dvi dienas priklauso nuo darbdavio, tačiau jis negali būti mažesnis nei 62,06 proc. ir ne didesnis nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Daugelis įmonių, norėdamos motyvuoti darbuotojus nesirgti darbe ir neplatinti infekcijų, moka didesnį procentą, dažnai net 80–100 proc., tačiau tai turi būti numatyta įmonės vidaus tvarkose ar kolektyvinėje sutartyje.
Nuo trečiosios dienos
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Nuo šios akimirkos darbdavys finansinių įsipareigojimų už jūsų ligą nebeturi (išskyrus darbo vietos išsaugojimą). „Sodra“ moka ligos išmoką už darbo dienas pagal penkių dienų darbo savaitės grafiką. Tai reiškia, kad savaitgaliai ir šventinės dienos, net jei sergate ilgai, „Sodros“ nėra apmokami, nebent jūsų individualus darbo grafikas ir draudžiamųjų pajamų skaičiavimas turi specifinių niuansų, tačiau standartiniu atveju apmokamos tik darbo dienos.
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Daugelis žmonių nustemba pamatę gautą sumą, nes ji dažnai skiriasi nuo įprasto atlyginimo. „Sodros“ mokama ligos išmoka sudaro 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Svarbu suprasti, kad šis procentas taikomas sumai „ant popieriaus“ (bruto), o nuo priskaičiuotos išmokos dar nuskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
Skaičiavimo mechanizmas yra toks:
- Laikotarpis: Jūsų kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal pajamas, gautas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki ligos pradžios. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, skaičiavimui bus imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos įtakos neturės.
- Vidurkis: Apskaičiuojamas tų trijų mėnesių darbo dienų vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis.
- Pritaikymas: Gautas dienos vidurkis dauginamas iš 62,06 proc. Tai yra jūsų vienos dienos ligos išmoka (neatskaičius mokesčių).
Šis metodas reiškia, kad jei prieš kelis mėnesius gavote dideles premijas ar priedus, jūsų ligos išmoka gali būti didesnė nei dabartinis atlyginimas. Ir atvirkščiai – jei tuo laikotarpiu dirbote ne pilnu etatu ar turėjote nemokamų atostogų, išmoka bus mažesnė.
Maksimalios ir minimalios ribos („Grindys“ ir „Lubos“)
Socialinio draudimo sistema turi saugiklius, kurie riboja tiek mažiausias, tiek didžiausias įmanomas išmokas. Tai svarbu žinoti tiek gaunantiems minimalų atlyginimą, tiek uždirbantiems labai daug.
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos. Tai apsaugo mažiausiai uždirbančius asmenis, garantuojant jiems tam tikrą pajamų lygį.
- Maksimali riba: Egzistuoja ir viršutinė riba. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies VDU dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra labai didelis (pvz., trys ar keturi tūkstančiai eurų „į rankas“), ligos atveju jūsų pajamų kritimas bus juntamesnis, nes išmoka bus skaičiuojama ne nuo jūsų realaus atlyginimo, o nuo nustatytų „lubų“.
Slaugant šeimos narį: esminiai skirtumai
Visiškai kitokia tvarka galioja, kai susergate ne jūs patys, o turite slaugyti sergantį šeimos narį (dažniausiai – vaiką). Šiuo atveju valstybė suteikia didesnes garantijas.
Pirmiausia, slaugant šeimos narį, ligos išmoka mokama nuo pat pirmosios dienos iš „Sodros“ lėšų. Darbdavys šiuo atveju nemoka nieko. Antra, išmokos dydis yra didesnis – jis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tai reiškia, kad finansiškai slaugyti vaiką dažnai yra šiek tiek naudingiau nei sirgti pačiam.
Tačiau čia yra griežtesni laiko apribojimai. Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais sunkiais atvejais terminai ilgesni). Slaugant suaugusį šeimos narį (pvz., sutuoktinį ar tėvus), terminas dar trumpesnis – paprastai iki 7 dienų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie nedarbingumą
Susirgus kyla daugybė praktinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius, padėsiantys greičiau susiorientuoti situacijoje.
1. Kada realiai gaunami pinigai į sąskaitą?
„Sodra“ sprendimą dėl išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo. Dažniausiai tai reiškia, kad duomenis turi pateikti ir darbdavys (NP-SD pranešimas). Pinigai į asmeninę sąskaitą pervedami per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Realybėje, jei darbdavys operatyviai pateikia duomenis pasibaigus nedarbingumui, pinigai jus pasieks maždaug per 2–3 savaites nuo ligos pabaigos (arba periodiškai, jei liga tęsiasi ilgai).
2. Ką daryti, jei gydytojas uždarė nedarbingumą, bet aš vis dar jaučiuosi blogai?
Nedarbingumo pažymėjimą išduoda ir tęsia tik gydytojas. Jei jaučiatės blogai, privalote kreiptis į gydymo įstaigą pakartotinai. „Sodra“ pati nedarbingumo nepratęsia. Be gydytojo sprendimo nedarbingumas negalioja, todėl neatvykimas į darbą gali būti traktuojamas kaip pravaikšta.
3. Ar galiu dirbti nuotoliniu būdu turėdamas nedarbingumą?
Griežtai ne. Jei turite nedarbingumo pažymėjimą, oficialiai dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį negalite. Jei „Sodra“ gaus duomenų, kad nedarbingumo laikotarpiu gavote darbo užmokestį už tą laiką, ligos išmoka jums bus nemokama arba ją reikės grąžinti. Turite pasirinkti: arba sergate ir gaunate išmoką, arba dirbate ir gaunate atlyginimą.
4. Ar ligos išmoka kaupia stažą pensijai?
Taip. Laikotarpis, kai gaunate ligos išmoką, yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Tačiau atostogų stažas šiuo laikotarpiu kaupiamas ne visais atvejais taip pat, kaip dirbant – tai priklauso nuo Darbo kodekso niuansų, tačiau paprastai laikas, praleistas nedarbingume, suteikia teisę kaupti kasmetines atostogas.
5. Kur kreiptis, norint gauti išmoką?
Jums reikia pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti. Gera žinia ta, kad tai padaryti reikia tik vieną kartą. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Pateikus prašymą vieną kartą, ateityje susirgus išmokos bus skiriamos automatiškai, gavus duomenis iš gydytojo ir darbdavio.
Nedarbingumo išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims
Atskro dėmesio reikalauja savarankiškai dirbantys asmenys – tie, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą arba turi verslo liudijimą. Jų socialinės garantijos tiesiogiai priklauso nuo mokamų mokesčių.
Savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmoką gali gauti tik tuo atveju, jei jie mokėjo VSD įmokas. Svarbus niuansas: dažnai savarankiškai dirbantieji mokesčius moka tik kartą per metus, deklaruodami pajamas. Tai gali sukelti problemų, nes susirgus metų viduryje, „Sodra“ gali nematyti sumokėtų įmokų ir nesuteikti išmokos iškart. Tokiu atveju išmoka gali būti paskirta tik po pajamų deklaravimo už praėjusius metus, kai „Sodra“ įsitikins, jog įmokos buvo sumokėtos.
Norint išvengti tokios situacijos, vykdantiems individualią veiklą rekomenduojama VSD įmokas mokėti kas mėnesį (avansu). Tai užtikrina, kad duomenys apie jūsų draustumą sistemoje atsinaujina nuolat. Išmokos dydis savarankiškai dirbantiems skaičiuojamas panašiai kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį – pagal sumokėtas įmokas ir deklaruotas pajamas, tačiau čia taip pat galioja stažo reikalavimai. Verslo liudijimų turėtojams išmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos, kadangi jų VSD įmokos yra fiksuotos ir rišamos prie minimalaus atlyginimo, todėl ir ligos išmokos dažniausiai būna minimalaus dydžio.
