Artimo žmogaus netektis yra vienas didžiausių emocinių sukrėtimų, kurį lydi ne tik skausmas, bet ir būtinybė greitai priimti svarbius sprendimus bei pasirūpinti laidotuvių organizavimu. Šiuo sunkiu laikotarpiu finansinė našta gali tapti papildomu rūpesčiu, ypač jei mirtis buvo staigi ir šeima neturėjo santaupų nenumatytiems atvejams. Lietuvoje valstybė garantuoja finansinę paramą mirusiojo artimiesiems arba asmenims, kurie faktiškai organizuoja laidotuves. Vienkartinė laidojimo pašalpa yra pagrindinė socialinė išmoka, skirta bent iš dalies padengti būtinąsias laidojimo išlaidas. Nors piniginė suma negali kompensuoti netekties, ji suteikia tam tikrą stabilumą ir leidžia oriai atsisveikinti su velioniu. Svarbu žinoti, kad ši parama nėra skiriama automatiškai – norint ją gauti, reikia atlikti tam tikrus administracinius veiksmus ir laikytis nustatytų terminų.
Kas yra vienkartinė laidojimo pašalpa ir koks jos dydis?
Vienkartinė laidojimo pašalpa – tai valstybės skiriama tikslinė išmoka, mokama mirus Lietuvos Respublikos gyventojui ar tam tikrą statusą turinčiam asmeniui. Šios pašalpos tikslas yra padėti padengti laidojimo išlaidas asmeniui, kuris jas realiai patiria. Svarbu suprasti, kad ši išmoka nepriklauso nuo mirusiojo ar jį laidojančio asmens pajamų bei turto. Ji yra fiksuoto dydžio ir garantuojama įstatymu.
Pašalpos dydis yra tiesiogiai susietas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris yra tvirtinamas kiekvienais metais. Pagal galiojančius teisės aktus, laidojimo pašalpos dydis sudaro 8 bazinės socialinės išmokos dydžius. Kadangi BSI yra indeksuojamas atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje, pašalpos suma kiekvienais metais šiek tiek didėja. Tai užtikrina, kad parama bent iš dalies atitiktų kylančias paslaugų kainas.
Konkrečią sumą eurais galima sužinoti padauginus einamųjų metų BSI rodiklį iš aštuonių. Pavyzdžiui, jei BSI didėja, automatiškai perskaičiuojama ir laidojimo pašalpa. Pinigai išmokami vienu pavedimu į asmens nurodytą sąskaitą. Verta paminėti, kad jei asmuo mirė vienais metais, o dėl pašalpos kreipiamasi kitais (bet nepraleidus termino), išmoka mokama pagal mirties dieną galiojusį BSI dydį.
Už kokius asmenis mokama laidojimo pašalpa?
Teisė į laidojimo pašalpą atsiranda ne visais mirties atvejais, o tik tuomet, kai mirusysis atitinka tam tikrus kriterijus, susijusius su jo teisiniu statusu Lietuvoje. Įstatymas numato, kad laidojimo pašalpa skiriama, kai miršta:
- Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Tai pati dažniausia situacija.
- Užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje.
- Asmuo, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai (pvz., asmuo dirbo Lietuvoje, nors buvo kitos ES šalies pilietis).
- Asmuo, kuris mirė būdamas darbingo amžiaus, bet nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir nebuvo draustas, tačiau faktiškai gyveno Lietuvoje (tam tikrais atvejais taikomos išimtys).
Ypatingas dėmesys skiriamas ir negimusiems kūdikiams. Įstatymas numato, kad laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai gimsta negyvas kūdikis (nuo 22-osios nėštumo savaitės). Tokiu atveju tėvai patiria ne tik didžiulį skausmą, bet ir laidojimo išlaidas, todėl valstybė suteikia analogiško dydžio paramą, kaip ir suaugusio žmogaus mirties atveju.
Kas turi teisę kreiptis ir gauti išmoką?
Dažnai kyla klaidingas įsitikinimas, kad laidojimo pašalpa priklauso tik tiesioginiams giminaičiams. Iš tiesų, pagrindinis kriterijus yra ne giminystės ryšys, o faktas, kas organizuoja laidotuves. Įstatymas numato, kad laidojimo pašalpa mokama laidojančiam asmeniui.
Laidojančiu asmeniu gali būti:
- Šeimos narys (sutuoktinis, vaikai, tėvai).
- Kitas giminaitis, prisiėmęs atsakomybę už laidotuves.
- Bet kuris kitas fizinis asmuo (kaimynas, draugas, globėjas), kuris faktiškai organizuoja laidotuves, jei mirusysis neturėjo artimųjų arba jie atsisakė laidoti.
- Juridinis asmuo (pvz., laidojimo paslaugų įmonė, globos namai), jei jie organizuoja laidotuves nesant artimųjų.
Svarbu pabrėžti, kad pašalpa mokama tik vienam asmeniui. Jei laidotuves organizuoja keli žmonės, jie turi tarpusavyje susitarti, kas pateiks prašymą ir gaus lėšas. Kilus ginčui, savivaldybė gali reikalauti įrodymų (sąskaitų faktūrų už laidojimo paslaugas), patvirtinančių, kas iš tiesų patyrė išlaidas.
Kaip ir kur pateikti prašymą?
Norint gauti vienkartinę laidojimo pašalpą, būtina aktyviai kreiptis – ji nėra pervedama automatiškai po mirties fakto registravimo. Procesas yra maksimaliai supaprastintas, kad gedintiems artimiesiems kiltų kuo mažiau biurokratinių kliūčių. Kreiptis galima keliais būdais:
1. Elektroniniu būdu (SPIS)
Tai greičiausias ir patogiausias būdas. Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus (naudojant el. bankininkystę ar mobilųjį parašą), reikia užpildyti standartizuotą formą. Sistema automatiškai patikrina duomenis Gyventojų registre, todėl dažnai nereikia prisegti papildomų dokumentų kopijų.
2. Tiesiogiai savivaldybėje arba seniūnijoje
Asmuo gali fiziškai nuvykti į mirusiojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba seniūniją. Taip pat galima kreiptis į savo (pareiškėjo) gyvenamosios vietos savivaldybę, jei mirusysis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Priimantis specialistas padės užpildyti prašymą ir patikrins dokumentus.
3. Paštu
Prašymą galima siųsti ir registruotu laišku savivaldybės administracijai. Tokiu atveju prie prašymo turi būti pridėtos notaro ar kita įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos asmens tapatybės dokumento kopijos.
Svarbūs terminai ir reikalingi dokumentai
Laikas yra svarbus faktorius. Dėl laidojimo pašalpos būtina kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo asmens mirties dienos. Praleidus šį terminą, teisė į pašalpą prarandama, nebent terminas praleistas dėl labai svarbių priežasčių, kurias pateisintų teismas ar savivaldybės administracija (nors praktikoje tai pasitaiko retai).
Kreipiantis dėl pašalpos, paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
- Prašymą gauti laidojimo pašalpą (pildomas vietoje arba sistemoje).
- Mirties liudijimą (nuo 2017 m. popieriniai liudijimai nebeišduodami, todėl užtenka, kad mirties faktas būtų registruotas e. sveikatos sistemoje ir Gyventojų registre; tačiau jei mirtis registruota seniau arba užsienyje, popierinis dokumentas būtinas).
- Banko sąskaitos, į kurią bus pervedami pinigai, rekvizitus.
Jei laidojamas negyvas gimęs kūdikis, papildomai reikia pateikti medicininį mirties liudijimą.
Laidojimo pašalpa mirus užsienyje
Globalizacijos laikais neretai pasitaiko atvejų, kai Lietuvos pilietis miršta užsienyje. Tokiu atveju teisė į laidojimo pašalpą išlieka, tačiau procedūra šiek tiek sudėtingesnė. Jei asmuo mirė užsienyje, laidojantis asmuo savivaldybei turi pateikti užsienio valstybės išduotą mirties liudijimą arba jo lygiavertį dokumentą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dokumentai, išduoti užsienio valstybėse, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir, priklausomai nuo šalies, legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille). Tai negalioja dokumentams, išduotiems pagal 1976 m. Vienos konvenciją (daugiakalbiai išrašai) arba tam tikrais atvejais ES viduje, tačiau vertimas dažniausiai yra būtinas. Tokiu atveju 12 mėnesių terminas vis tiek galioja, todėl dokumentų tvarkymo nereikėtų atidėlioti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrus su mirtimi, kyla daug praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius neaiškumus, susijusius su laidojimo pašalpa.
Per kiek laiko išmokami pinigai?
Savivaldybės administracija sprendimą dėl pašalpos skyrimo turi priimti ir pinigus išmokėti per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (jei kreipiamasi darbo dienomis). Jei prašymas pateikiamas penktadienį po pietų arba savaitgalį per SPIS, pinigai paprastai pasiekia sąskaitą artimiausią darbo dieną arba per kelias darbo dienas, priklausomai nuo banko operacijų greičio.
Ar laidojimo pašalpa mokama, jei asmuo laidojamas valstybės lėšomis?
Ne. Jei mirusysis neturėjo artimųjų ir jį laidoja savivaldybė (vadinamosios „valdiškos laidotuvės”), vienkartinė laidojimo pašalpa nėra mokama, nes valstybė jau padengė laidojimo kaštus natūra.
Ar laidojimo namai gali tiesiogiai gauti šią išmoką?
Taip, tai dažna praktika. Laidojantis asmuo gali įgalioti laidojimo paslaugų įmonę sutvarkyti dokumentus ir gauti laidojimo pašalpą. Tokiu atveju pašalpos suma yra išminusuojama iš bendros laidotuvių paslaugų sąskaitos, o klientui reikia mokėti tik likusią dalį. Tai palengvina finansinę naštą laidotuvių dieną.
Ar ši išmoka apmokestinama?
Ne, vienkartinė laidojimo pašalpa nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir ji neturi būti deklaruojama kaip pajamos metinėje deklaracijoje. Taip pat nuo jos nuskaičiuojami jokie kiti mokesčiai.
Ką daryti, jei mirusysis gavo pensiją?
Jei mirė pensininkas ar neįgalumo išmokos gavėjas, laidojantis asmuo turi teisę ne tik į laidojimo pašalpą iš savivaldybės, bet ir į „Sodros” išmoką. Tai yra mirusiojo asmens pensija už mirties mėnesį (jei ji dar nebuvo išmokėta) bei dar viena viso mėnesio dydžio pensijos suma. Dėl šios dalies reikia kreiptis tiesiogiai į „Sodrą”, o ne į savivaldybę.
Papildoma parama nepasiturintiems gyventojams
Be standartinės, visiems vienodos laidojimo pašalpos, egzistuoja galimybė gauti papildomą finansinę pagalbą, jei mirusysis arba jį laidojantis asmuo gyveno labai sunkiai. Daugelis savivaldybių savo biudžeto lėšomis yra patvirtinusios tvarkas dėl papildomos materialinės paramos skyrimo mirties atveju.
Teisę į tokią papildomą paramą paprastai turi asmenys, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija tam tikros nustatytos ribos (dažniausiai susietos su valstybės remiamų pajamų dydžiu). Pavyzdžiui, jei laidojantis asmuo gauna socialinę pašalpą arba jo pajamos yra labai mažos, jis gali kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių su prašymu padengti dalį laidotuvių išlaidų, kurios viršija valstybinę 8 BSI dydžio pašalpą. Tam reikės pateikti ne tik mirties faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir visas sąskaitas faktūras, įrodančias realias laidotuvių išlaidas, bei pažymas apie šeimos gaunamas pajamas.
Ši parama yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl jos dydis ir skyrimo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvenate (Vilniuje, Kaune ar mažesniame rajone). Visuomet rekomenduojama pasiteirauti socialinio darbuotojo seniūnijoje apie galimybę gauti tokią paramą, ypač jei finansinė situacija yra kritinė.
