Artimojo netektis yra vienas sudėtingiausių išgyvenimų žmogaus gyvenime, lydimas ne tik didelio emocinio skausmo, bet ir staigių finansinių iššūkių. Laidotuvių organizavimas reikalauja greitų sprendimų ir nemenkų išlaidų, kurios gali tapti sunkia našta šeimos biudžetui. Lietuvos valstybė, siekdama palengvinti šią naštą, yra numačiusi specialias socialines priemones, skirtas padėti mirusiojo artimiesiems ar asmenims, organizuojantiems laidotuves. Viena svarbiausių paramos formų – vienkartinė laidojimo pašalpa bei kitos su mirtimi susijusios išmokos. Nors pinigai negali sumažinti netekties skausmo, jie suteikia būtiną finansinį stabilumą oriam atsisveikinimui. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kam priklauso ši parama, kokio ji dydžio, kaip ji apskaičiuojama ir kokių veiksmų reikia imtis norint ją gauti.
Kas yra vienkartinė laidojimo pašalpa ir kam ji skiriama?
Vienkartinė laidojimo pašalpa yra valstybės skiriama tikslinė išmoka, kurios pagrindinė paskirtis – padengti bent dalį laidojimo išlaidų. Svarbu suprasti, kad ši parama nėra automatiškai pervedama į mirusiojo sąskaitą; ji skiriama konkrečiam asmeniui, kuris faktiškai organizuoja laidotuves.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, laidojimo pašalpa mokama mirus:
- Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
- Lietuvoje gyvenusiam užsieniečiui, turėjusiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Asmeniui, kuriam Lietuvoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
- Asmeniui, mirusiam užsienyje, jei jis buvo Lietuvos nuolatinis gyventojas (tam tikromis sąlygomis).
- Gimus negyvam vaikui (nuo 22 nėštumo savaitės).
Kam konkrečiai išmokama pašalpa? Įstatymas numato, kad laidojimo pašalpa skiriama laidojančiam asmeniui. Tai reiškia, kad gavėjas nebūtinai turi būti tiesioginis kraujo giminaitis (sutuoktinis, vaikas ar tėvai). Jei laidotuves organizuoja tolimas giminaitis, kaimynas ar net draugas, ir jis gali įrodyti, kad prisiėmė laidojimo atsakomybę, jis turi teisę gauti šią išmoką. Tačiau dažniausiai dėl išmokos kreipiasi šeimos nariai.
Išmokos dydis: kaip jis apskaičiuojamas 2024 metais?
Vienkartinės laidojimo pašalpos dydis nėra fiksuotas skaičius, kuris nesikeistų dešimtmečiais. Jis yra tiesiogiai susietas su Bazine socialine išmoka (BSI). Tai yra valstybės nustatytas rodiklis, kuris kasmet gali būti indeksuojamas atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje.
Standartinė laidojimo pašalpa sudaro 8 BSI dydžius. Norint sužinoti tikslią sumą, reikia žinoti einamųjų metų BSI rodiklį:
- 2024 metais BSI dydis yra 55 eurai.
- Atitinkamai, laidojimo pašalpos dydis yra: 8 × 55 EUR = 440 eurų.
Ši suma yra neapmokestinama, todėl laidojantis asmuo gauna visą priskaičiuotą dydį. Svarbu paminėti, kad savivaldybės turi teisę (bet ne pareigą) skirti papildomą pašalpą iš savo biudžeto lėšų, jei mirusiojo šeima yra itin sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės tvarkos.
Papildomos išmokos mirus pensijos gavėjui ar dirbančiajam
Nors laidojimo pašalpa yra pagrindinė parama, egzistuoja ir kitos išmokos, kurios priklauso nuo mirusiojo socialinio statuso (ar jis buvo pensininkas, ar dirbantis asmuo).
Mirus pensininkui (SoDra išmokos)
Jeigu miręs asmuo gavo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, jo artimiesiems priklauso papildomos lėšos. Mirties atveju išmokama:
- Mirusiojo pensija už mirties mėnesį: Jei pensija už einamąjį mėnesį dar nebuvo išmokėta, ji visa išmokama paveldėtojams.
- Vienos pensijos dydžio išmoka: Papildomai išmokama dar viena viso mėnesio pensijos dydžio suma. Tai yra vienkartinė išmoka mirus pensijos gavėjui.
Pavyzdžiui, jei asmens pensija buvo 600 eurų, artimieji gali tikėtis gauti nesumokėtą dalį už einamąjį mėnesį plius papildomus 600 eurų.
Mirus dirbančiajam
Jei miršta dirbantis asmuo, Darbo kodeksas numato tam tikras garantijas. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su mirusiu darbuotoju (išmokėti atlyginimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ir šias lėšas pervesti mirusiojo šeimos nariams arba paveldėtojams. Be to, kai kurios įmonės kolektyvinėse sutartyse numato papildomas materialines pašalpas darbuotojo mirties atveju.
Kaip ir kur kreiptis dėl vienkartinės mirties išmokos?
Biurokratiniai procesai netekties akimirką gali atrodyti varginantys, tačiau šiais laikais jie yra maksimaliai supaprastinti. Dėl laidojimo pašalpos (tos, kuri lygi 8 BSI) reikia kreiptis į savivaldybę pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą arba ten, kur deklaruota laidojančio asmens gyvenamoji vieta. Patogiausia tai daryti šiais būdais:
- Elektroniniu būdu: Per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Tai greičiausias būdas, nereikalaujantis fizinio vykimo į įstaigą.
- Fiziškai: Atvykus į savivaldybės administraciją ar seniūniją.
Reikalingi dokumentai:
Kreipiantis dėl išmokos, dažniausiai reikia pateikti:
- Prašymą (pildomas vietoje arba sistemoje).
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Mirties liudijimą (jei mirties faktas dar nėra įregistruotas Gyventojų registre, nors dažniausiai duomenys jau būna matomi automatiškai).
- Banko sąskaitos, į kurią bus pervesti pinigai, numerį.
Svarbu žinoti, kad dėl laidojimo pašalpos būtina kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo mirties fakto atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą, teisė į pašalpą prarandama.
Parama palaikų pargabenimui iš užsienio
Atskira ir labai svarbi tema – artimojo mirtis užsienyje. Palaikų pargabenimas (repatriacija) yra itin brangus procesas, galintis kainuoti tūkstančius eurų. Jei mirusiojo šeima turi mažas pajamas, valstybė gali kompensuoti dalį arba visas pargabenimo išlaidas.
Ši parama skiriama, jei mirusiojo (arba jo šeimos) pajamos neviršija tam tikro nustatyto dydžio vienam asmeniui. Kompensuojamos faktinės pargabenimo išlaidos, tačiau jos negali viršyti 54 BSI dydžių (2024 metais tai būtų 2970 EUR). Dėl šios paramos taip pat reikia kreiptis į savivaldybę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su mirties išmokomis, kad informacija būtų kuo aiškesnė.
Ar laidojimo pašalpa yra apmokestinama?
Ne, vienkartinė laidojimo pašalpa nėra laikoma pajamomis, todėl nuo jos nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir jos nereikia deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.
Per kiek laiko išmokami pinigai?
Sprendimas dėl pašalpos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Pinigai į nurodytą sąskaitą paprastai pervedami per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo.
Ar galiu gauti pašalpą, jei mirusysis turėjo skolų?
Taip. Laidojimo pašalpa yra tikslinė išmoka, skirta laidotuvėms, ir ji nėra paveldimas turtas. Todėl antstoliai ar kreditoriai negali nusavinti šios pašalpos mirusiojo skoloms padengti.
Ar našlių pensija yra tas pats kas laidojimo pašalpa?
Ne. Laidojimo pašalpa yra vienkartinė 8 BSI dydžio išmoka. Našlių pensija yra periodinė (kas mėnesį mokama) išmoka, skiriama mirusiojo sutuoktiniui, jei šis yra sulaukęs pensinio amžiaus arba pripažintas nedarbingu. Tai yra dvi skirtingos socialinės garantijos.
Kas nutinka su „Sodros” išmoka, jei niekas nesikreipia?
Mirus pensininkui priklausanti pensija ir vienkartinė išmoka yra paveldimos. Jei niekas nesikreipia dėl jų išmokėjimo, šios lėšos įtraukiamos į paveldimo turto masę. Tačiau geriausia kreiptis į „Sodrą” tiesiogiai ir kuo greičiau.
Svarbūs aspektai planuojant laidotuvių biudžetą
Gedulo metu sunku galvoti apie pragmatiškus dalykus, tačiau tinkamas finansų planavimas padeda išvengti papildomo streso. Valstybės skiriama 440 eurų (2024 m. duomenimis) išmoka dažniausiai padengia tik nedidelę dalį realių laidotuvių kaštų. Vidutinės laidotuvės Lietuvoje, įskaitant laidojimo paslaugų biuro paslaugas, karstą, duobės kasimą ir gedulingus pietus, gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų ir daugiau.
Todėl labai svarbu iš karto pasidomėti visomis galimomis kompensacijomis:
- Visada kreipkitės dėl laidojimo pašalpos (savivaldybė/SPIS).
- Jei mirusysis buvo pensininkas – nedelsdami kreipkitės į „Sodrą“ dėl pensijos išmokos.
- Patikrinkite, ar mirusysis neturėjo gyvybės draudimo ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties – jose dažnai numatytos išmokos mirties atveju.
- Jei asmuo priklausė profesinei sąjungai ar dirbo socialiai atsakingoje įmonėje, pasiteiraukite darbovietėje dėl galimos paramos.
Žinodami savo teises ir valstybės teikiamas garantijas, galite užtikrinti, kad atsisveikinimas su artimuoju vyktų oriai, o finansinė našta būtų kiek įmanoma mažesnė. Atminkite, kad valstybės institucijų darbuotojai yra įpareigoti suteikti jums visą reikiamą informaciją, tad kilus neaiškumams, visada drąsiai klauskite socialinės rūpybos skyriaus specialistų.
