Netektis šeimoje ar artimųjų rate visada sukelia didelį emocinį sukrėtimą, kurį, deja, dažnai lydi ir nenumatyti finansiniai rūpesčiai. Laidotuvių organizavimas reikalauja ne tik skubių sprendimų, bet ir nemenkų piniginių išlaidų, kurios gali tapti našta, ypač jei mirtis buvo staigi. Siekdama palengvinti šią naštą, valstybė numato vienkartinę laidojimo išmoką, kuri skiriama mirusiojo artimiesiems arba asmenims, realiai organizuojantiems laidotuves. Nors piniginė parama negali sumažinti netekties skausmo, ji suteikia būtiną finansinį pagrindą oriam atsisveikinimui su velioniu. Svarbu žinoti, kad ši parama nėra skiriama automatiškai – norint ją gauti, reikia atlikti tam tikrus administracinius veiksmus, laikytis nustatytų terminų ir žinoti, į kurią instituciją kreiptis.
Koks yra laidojimo išmokos dydis ir kaip ji apskaičiuojama?
Laidojimo išmoka Lietuvoje yra fiksuoto dydžio vienkartinė parama, kurios suma priklauso nuo Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio. BSI rodiklis yra tvirtinamas kiekvienais metais, todėl ir laidojimo išmoka gali kisti priklausomai nuo ekonominės situacijos šalyje ir vyriausybės nutarimų.
Pagal galiojančius įstatymus, laidojimo išmokos dydis sudaro 8 bazines socialines išmokas. Tai reiškia, kad norint sužinoti tikslią sumą, reikia padauginti einamųjų metų BSI rodiklį iš aštuonių. Pavyzdžiui, jei BSI didėja, atitinkamai didėja ir išmokama suma. Svarbu pabrėžti, kad išmokos dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną, kada atsirado teisė į išmoką (tai yra mirties dieną), galiojusį BSI dydį. Tai reiškia, kad jei mirtis įvyko metų pabaigoje, o dėl išmokos kreipiamasi kitų metų pradžioje (kai BSI jau padidėjęs), išmoka vis tiek bus skaičiuojama pagal mirties dieną galiojusius rodiklius.
Ši išmoka yra neapmokestinama, nuo jos nuskaičiuojami jokie mokesčiai, todėl pareiškėjas gauna visą apskaičiuotą sumą į savo nurodytą asmeninę sąskaitą.
Kas turi teisę gauti laidojimo išmoką?
Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų – ar tik tiesioginiai giminaičiai gali gauti šią paramą? Įstatymai šiuo atveju yra gana lankstūs ir orientuoti į faktinę situaciją, o ne tik į kraujo ryšį. Laidojimo išmoka mokama laidojančiam asmeniui.
Laidojančiu asmeniu gali būti:
- Mirusiojo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai, tėvai);
- Kiti giminaičiai;
- Kaimynai, draugai ar bendradarbiai;
- Juridiniai asmenys (pavyzdžiui, globos namai, jei mirusysis neturėjo artimųjų ir gyveno globos įstaigoje).
Svarbiausia sąlyga – asmuo turi faktiškai organizuoti laidotuves. Savivaldybė ar kita atsakinga institucija gali paprašyti įrodyti, kad būtent jūs esate tas asmuo, kuris rūpinasi laidojimo procesu. Tačiau dažniausiai užtenka pateikti prašymą ir mirties faktą patvirtinančius duomenis, matant, kad duomenys apie mirtį jau yra Gyventojų registre. Jei dėl išmokos kreipiasi keli asmenys, ji išmokama tam, kuris kreipėsi pirmas ir pateikė reikiamus duomenis, arba tam, kuris įrodo, jog realiai patiria laidojimo išlaidas.
Už kokius asmenis mokama laidojimo išmoka?
Valstybės parama skiriama ne už visus mirusiuosius, o tik už tuos, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, susijusius su jų gyvenamąja vieta ir statusu Lietuvoje. Laidojimo išmoka skiriama, kai miršta:
- Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje.
- Užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
- Asmuo, kurio gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, tačiau jis faktiškai gyveno tam tikroje savivaldybėje (tokiu atveju gali tekti įrodyti faktinį gyvenimą).
- Kūdikis, miręs dar negimęs (nuo 22 nėštumo savaitės). Tokiu atveju taip pat priklauso pilna laidojimo išmoka.
Svarbu paminėti, kad jei asmuo buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir nuolat gyveno užsienyje, laidojimo išmoka iš Lietuvos biudžeto jam gali nepriklausyti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip.
Papildomos išmokos mirus pensininkui arba neįgaliajam
Daugelis žmonių painioja savivaldybės mokamą laidojimo išmoką su „Sodros“ mokamomis išmokomis. Tai yra du skirtingi dalykai, ir dažnu atveju mirusiojo artimiesiems priklauso abi išmokos.
Jei mirusysis gavo senatvės arba netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją, jį laidojantiems asmenims priklauso laidojimo pensija. Jos dydis paprastai yra lygus dviejų mėnesių mirusiojo gautos pensijos dydžiui. Tai yra reikšminga finansinė paspirtis.
Svarbūs niuansai dėl „Sodros“ išmokų:
- Mirus pensininkui, išmokama ne tik laidojimo pensija (2 mėnesių dydžio), bet ir pensija už tą mėnesį, kurį asmuo mirė, jei ji dar nebuvo išmokėta.
- Jei asmuo gavo šalpos pensiją, taip pat mokama laidojimo šalpos išmoka.
- Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams taikomos atskiros taisyklės, kurios taip pat numato tam tikras išmokas mirties atveju.
Norint gauti šias išmokas, reikia kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“. Patogiausia tai padaryti internetu per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.
Kur kreiptis ir kokių dokumentų reikia?
Šiais laikais biurokratiniai procesai yra gerokai supaprastinti. Dėl pagrindinės laidojimo išmokos (tos, kurią sudaro 8 BSI) reikia kreiptis į tą savivaldybę, kurioje mirusysis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jei asmuo neturėjo gyvenamosios vietos, kreipiamasi į savivaldybę, kurioje jis faktiškai gyveno, arba į tą, kurios teritorijoje asmuo mirė.
Būdai pateikti prašymą:
- Elektroniniu būdu: Tai greičiausias ir patogiausias būdas. Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS.lt). Prisijungus per elektroninius valdžios vartus, sistema automatiškai užpildo daugelį duomenų.
- Fiziškai: Atvykus į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių arba seniūniją.
- Paštu: Siunčiant registruotą laišką su notaro patvirtintomis dokumentų kopijomis (šis būdas naudojamas rečiausiai dėl laiko sąnaudų).
Reikalingi dokumentai paprastai yra minimalūs, nes dauguma duomenų jau yra valstybiniuose registruose. Jums reikės:
1. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės).
2. Prašymo (pildomas vietoje arba sistemoje).
3. Banko sąskaitos numerio, į kurią bus pervesti pinigai.
4. Retesniais atvejais – mirties liudijimo (jei duomenų dar nėra registre, nors tai pasitaiko retai, kadangi medicininiai mirties liudijimai dabar yra elektroniniai).
Terminai: kada būtina susitvarkyti dokumentus?
Gedulo metu lengva pamiršti formalumus, tačiau svarbu žinoti, kad teisė į laidojimo išmoką nėra amžina. Įstatymai numato griežtą terminą – dėl laidojimo išmokos būtina kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo asmens mirties dienos.
Praleidus šį terminą, teisė į išmoką prarandama ir ji nebegali būti atkurta, nebent teismas pripažintų, kad terminas praleistas dėl itin svarbių priežasčių. Tačiau praktika rodo, kad tokie atvejai yra išimtiniai, todėl geriausia dokumentus sutvarkyti per pirmąsias savaites ar mėnesius po laidotuvių.
Sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per 24 valandas nuo kreipimosi ir visų dokumentų pateikimo (jei kreipiamasi darbo dieną). Pinigai į nurodytą sąskaitą paprastai pervedami per kelias darbo dienas, priklausomai nuo savivaldybės finansų skyriaus darbo spartos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo.
Mirtis užsienyje: parama palaikų parvežimui
Jei Lietuvos pilietis mirė užsienyje, situacija tampa sudėtingesnė. Be standartinės laidojimo išmokos, artimieji gali pretenduoti į paramą palaikų parvežimui į Lietuvą.
Ši parama skiriama ne visiems, o atsižvelgiant į šeimos pajamas. Valstybė gali padengti faktines palaikų parvežimo išlaidas, tačiau ši suma negali viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžio. Norint gauti šią paramą, mirusiojo šeimos (ar vieno gyvenančio asmens) pajamos neturi viršyti tam tikro nustatyto dydžio vienam asmeniui. Tai yra socialinė parama, skirta tiems, kurie patys nepajėgia apmokėti brangiai kainuojančio tarptautinio palaikų pervežimo.
Svarbu: norint gauti šią kompensaciją, būtina išsaugoti visus sąskaitas faktūras ir čekius, įrodančius parvežimo išlaidas, ir pateikti juos savivaldybei.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie laidojimo išmokas
Ar galiu gauti laidojimo išmoką grynaisiais pinigais?
Dauguma savivaldybių išmokas perveda į banko sąskaitą. Tačiau išimtiniais atvejais, jei asmuo neturi banko sąskaitos, išmoka gali būti išmokama grynaisiais pinigais savivaldybės kasoje arba per pašto skyrių, priklausomai nuo konkrečios savivaldybės tvarkos.
Ar laidojimo išmoka priklauso, jei mirusysis nusižudė?
Taip, mirties priežastis neturi jokios įtakos laidojimo išmokos skyrimui. Išmoka skiriama visiems, atitinkantiems gyvenamosios vietos ir pilietybės kriterijus, nepriklausomai nuo mirties aplinkybių.
Ką daryti, jei mirusysis turėjo skolų? Ar antstoliai gali nuskaityti laidojimo išmoką?
Laidojimo išmoka yra tikslinė pašalpa, skirta laidotuvių išlaidoms padengti. Pagal Civilinio proceso kodeksą, iš laidojimo išmokos išieškojimas negali būti vykdomas. Jei pinigai pervedami į areštuotą sąskaitą, būtina nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti banko išrašą, įrodantį lėšų kilmę, kad šios lėšos būtų atlaisvintos arba išmokėtos grynaisiais.
Ar galiu gauti išmoką, jei laidoju tolimą giminaitį, su kuriuo nebendravau?
Taip, svarbiausia yra ne bendravimo faktas, o tai, kad jūs organizuojate laidotuves. Jei turite mirties faktą patvirtinančius dokumentus ir prisiimate laidojimo atsakomybę, išmoka jums priklauso.
Per kiek laiko „Sodra“ išmoka laidojimo pensiją?
„Sodra“ sprendimą dėl laidojimo pensijos skyrimo priima paprastai labai greitai, o pinigai pervedami per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Tačiau bendras terminas, numatytas teisės aktuose, gali būti ir ilgesnis, todėl visada rekomenduojama kreiptis kuo skubiau.
Finansinė pagalba nepasiturintiems gyventojams
Pasitaiko atvejų, kai net ir gavus laidojimo išmoką bei, jei priklauso, „Sodros“ išmokas, lėšų oriam palaidojimui nepakanka. Tokiu atveju verta pasidomėti savivaldybės teikiama vienkartine pašalpa. Kiekviena savivaldybė turi savo tarybos patvirtintą tvarką dėl papildomos materialinės paramos skyrimo išimties tvarka.
Jei laidojantis asmuo yra sunkioje materialinėje padėtyje, jis gali rašyti prašymą savivaldybės socialinės paramos skyriui dėl papildomos pašalpos skyrimo. Tokie prašymai nagrinėjami individualiai, vertinant asmens pajamas ir turimą turtą. Nors tai nėra garantuota išmoka kaip pagrindinė laidojimo pašalpa, kritinėse situacijose tai gali būti papildomas finansinis šaltinis padengti duobkasio paslaugas, karsto įsigijimą ar kitas būtinas ritualines paslaugas.
Apibendrinant visus veiksmus, svarbiausia mirties atveju yra nepasimesti dokumentuose. Pirmiausia kreipkitės į laidojimo namus, kurie dažnai padeda sutvarkyti dalį dokumentų arba bent jau pakonsultuoja, o tuomet nedelsiant pateikite paraiškas per SPIS sistemą savivaldybės išmokai gauti bei per „Sodros“ asmeninę paskyrą – pensinėms išmokoms gauti. Laiku atlikti veiksmai užtikrins, kad finansinė parama pasieks jus tada, kai ji labiausiai reikalinga.
