Išėjimas iš darbo dažnai kelia daug klausimų: kokios išmokos priklauso, kaip jas apskaičiuoti ir kokia tvarka jas galima gauti. Nesvarbu, ar darbuotojas atsisako darbo savo noru, ar yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva, Lietuvos darbo teisė numato tam tikras garantijas, kurios užtikrina teisingą atsiskaitymą tarp darbdavio ir darbuotojo. Toliau aptarsime, kokios išmokos priklauso išėjus iš darbo, kokie terminai ir sąlygos galioja bei kaip tinkamai pateikti prašymus, kad gautumėte viską, kas jums priklauso pagal įstatymą.
Išmokų rūšys išėjus iš darbo
Išmokos, priklausančios darbuotojui nutraukus darbo sutartį, priklauso nuo priežasties, dėl kurios sutartis nutraukiama. Svarbu atskirti kelis pagrindinius atvejus:
- Išėjimas iš darbo darbuotojo iniciatyva (savo noru) – kai darbuotojas pats pateikia prašymą nutraukti sutartį.
- Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – kai darbdavys priverstas nutraukti sutartį dėl ekonominių, struktūrinių ar kitų priežasčių.
- Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės – kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę ar darbo sutarties sąlygas.
- Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – kai abi pusės sutinka nutraukti santykius abipusiu sutarimu.
Pagrindinės išmokos darbuotojui
Nepanaudotų atostogų kompensacija
Pagal Darbo kodekso nuostatas, darbuotojui visada priklauso kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai reiškia, kad jei darbuotojas per darbo laiką nesuskubo pasinaudoti visomis jam priklausančiomis poilsio dienomis, darbdavys privalo už jas išmokėti piniginę kompensaciją. Skaičiuojant kompensaciją, atsižvelgiama į vidutinį darbo užmokestį per paskutinius tris mėnesius.
Išeitinė išmoka
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo ir nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą:
- Jei darbuotojo darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be jo kaltės, jam priklauso išeitinė išmoka nuo 0,5 iki 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, atsižvelgiant į darbo trukmę.
- Darbuotojui, išdirbusiam mažiau nei vienerius metus, priklauso 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- Jei darbuotojas įmonėje išdirbo ilgiau nei 5 metus – išmoka gali siekti net 2 mėnesių vidutinį atlyginimą.
Jei darbo sutartis nutraukiama abipusiu sutarimu arba darbuotojo noru, išeitinė išmoka paprastai nemokama, nebent kitaip sutariama raštiškai.
Kitos galimos išmokos
Be pagrindinių išmokų, gali būti taikomos ir kitos – pavyzdžiui, premijos, priedai ar kompensacijos už nepanaudotą darbo grafiką, jeigu tai numatyta vidiniuose įmonės nuostatuose. Tokios išmokos priklauso nuo įmonės politikos ir kolektyvinės sutarties sąlygų.
Kaip tinkamai išeiti iš darbo ir gauti priklausančias išmokas
Kad gautumėte viską, kas jums priklauso, būtina laikytis nustatytos tvarkos. Pirmiausia, darbuotojas privalo tinkamai pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo:
- Darbuotojo iniciatyva: reikia raštu įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų, nebent susitarta kitaip.
- Šalių susitarimu: prašymas ir darbdavio sutikimas turi būti įforminti raštu, nurodant datą, nuo kurios sutartis nutraukiama.
- Darbdavio iniciatyva: darbdavys privalo įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį (arba prieš 2 savaites, jei darbuotojo darbo stažas trumpesnis nei 1 metai).
Visos priklausančios išmokos – nepanaudotų atostogų kompensacija, išeitinė išmoka ir kitos – turi būti išmokėtos paskutinę darbo dieną. Jei darbdavys uždelsia atsiskaitymą, darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių pagal Darbo kodekso nustatytą tvarką.
Kada galima kreiptis į Užimtumo tarnybą?
Išėjęs iš darbo asmuo, kuris aktyviai ieško naujo darbo, turi galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje. Registracija leidžia gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (vadinamą nedarbo pašalpą). Pagrindinės sąlygos gauti šią išmoką yra:
- Per paskutinius 30 mėnesių turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo.
- Būti atleistam ne dėl savo kaltės (jei išėjote savo noru, pašalpa mokama tik išimtiniais atvejais).
Pašalpos dydis priklauso nuo buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Išmokos mokėjimo trukmė svyruoja nuo 4 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo darbo stažo ir amžiaus.
Kaip apskaičiuoti priklausančią išeitinę išmoką?
Norint apytiksliai paskaičiuoti savo išeitinę išmoką, galite pasiremti tokia formule:
Išeitinės išmokos suma = vidutinis mėnesinis darbo užmokestis × nustatytas koeficientas pagal darbo stažą.
Pavyzdžiui, jei vidutinis atlyginimas siekia 1200 eurų ir darbuotojas įmonėje išdirbo 6 metus, jam turėtų priklausyti 2 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė – tai yra apie 2400 eurų prieš mokesčius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko po išėjimo iš darbo turiu laukti išmokos?
Visi atsiskaitymai su darbuotoju privalo būti atlikti paskutinę jo darbo dieną. Jei darbdavys vėluoja, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ir reikalauti delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.
Ar galiu gauti išeitinę išmoką, jei išeinu savo noru?
Paprastai išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Išimtis taikoma tik tuomet, jei darbo sutarties šalys susitaria dėl papildomų sąlygų.
Ką daryti, jei darbdavys atsisako sumokėti kompensaciją?
Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis raštu į darbdavį ir pareikalauti atsiskaityti pagal įstatymo reikalavimus. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos – tai nemokama ir operatyvi procedūra, leidžianti išspręsti ginčą teisiniu keliu.
Ar turiu teisę į nedarbo pašalpą, jei išeinu iš darbo dėl sveikatos problemų?
Jei darbuotojas iš darbo pasitraukia dėl sveikatos būklės, patvirtintos gydytojo pažyma, jis turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tokiu atveju svarbu pateikti tinkamus medicininius dokumentus Užimtumo tarnybai.
Darbuotojo teisės ir praktiniai patarimai
Išėjus iš darbo, labai svarbu pasirūpinti visais dokumentais ir tinkamai fiksuoti visas finansines operacijas. Rekomenduojama pasilikti darbo sutarties kopiją, paskutinį darbo užmokesčio lapelį bei darbdavio įsakymą dėl atleidimo. Taip pat verta:
- Patikrinti, ar darbo sutartyje nėra papildomų sąlygų dėl kompensacijų.
- Pasidomėti, ar įmonė turi kolektyvinę sutartį – joje gali būti nustatytos didesnės garantijos.
- Laiku kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad neprarastumėte teisės į pašalpą.
Teisingas atsiskaitymas su darbuotoju yra ne tik darbdavio pareiga, bet ir darbuotojo teisė, todėl žinodami savo teises ir tvarką, galite užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį į kitą profesinį etapą.
