Išeiti iš darbo savo noru gali būti svarbus žingsnis kiekvieno žmogaus profesinėje karjeroje. Tačiau ne visi darbuotojai tiksliai žino, kokios išmokos priklauso tokiais atvejais ir kokios teisinės taisyklės taikomos. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek priklauso išeitinė išmoka, kokiais atvejais ji iš viso mokama, bei kokias teises ir pareigas turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Tai naudinga informacija visiems, norintiems išvengti nesusipratimų ir tinkamai pasiruošti darbo santykių nutraukimui.
Išeitinių išmokų samprata
Išeitinė išmoka – tai piniginė kompensacija, kurią darbuotojas gali gauti pasibaigus darbo sutarčiai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, ši išmoka skirta siekiant kompensuoti galimą pajamų praradimą, kol asmuo susiras naują darbą ar prisitaikys prie naujos finansinės situacijos. Vis dėlto labai svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka ne visada mokama, ypač kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru.
Kada mokama išeitinė išmoka
Išeitinė išmoka dažniausiai mokama tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, dėl darbdavio kaltės, dėl įmonės bankroto ar panašių priežasčių. Tokiais atvejais kompensacija gali siekti vieną ar kelis vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius. Tačiau situacija skiriasi, jei žmogus iš darbo pasitraukia pats, nes tokiais atvejais įstatymas nenumato privalomos išeitinės išmokos.
Kiek priklauso išeitinė išmoka išeinant savo noru
Pagal galiojantį Lietuvos darbo kodeksą, darbuotojui, kuris pats nutraukia darbo sutartį savo noru, išeitinė išmoka paprastai nėra mokama. Tokia išmoka nėra privaloma, kadangi iniciatyva išeiti priklauso pačiam darbuotojui. Vis dėlto egzistuoja keli išskirtiniai atvejai, kai darbdavys gali būti įpareigotas ar nuspręsti sumokėti kompensaciją net ir darbuotojui išeinant savo noru:
- Kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl blogų darbo sąlygų ar darbdavio kaltės.
- Kai šalis suderina individualų susitarimą dėl kompensacijos.
- Kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu.
Pastaruoju atveju – kai nutraukiama sutartis šalių susitarimu – išeitinę gali mokėti darbdavys šalims taip susitarus. Tokia išmoka gali būti įvairaus dydžio, priklausomai nuo darbuotojo stažo, pareigų ar derybų rezultatų.
Darbo stažo įtaka
Darbo stažas tiesiogiai lemia daugelį su darbo santykiais susijusių išmokų. Nors išeitinė išmoka savo noru išeinančiam darbuotojui nepriklauso automatiškai, stažas vis tiek gali turėti įtakos deryboms dėl išmokos dydžio. Ilgiau įmonėje išdirbęs asmuo dažnai turi tvirtesnes derybines pozicijas, o darbdavys gali pasiūlyti tam tikrą kompensaciją, siekdamas išlaikyti gerus santykius ar palengvinti perėjimą.
Pagal įstatymą, kai išmoka visgi mokama, jos dydis dažnai skaičiuojamas pagal vidutinį darbuotojo mėnesinį atlyginimą. Pavyzdžiui:
- Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei vienerius metus – viena vidutinio mėnesio alga.
- Jeigu darbuotojas dirbo nuo vienerių iki trejų metų – dviejų mėnesių atlygio dydžio išmoka.
- Jei darbuotojas dirbo dešimt metų ir ilgiau – kompensacija gali siekti iki šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio.
Šie dydžiai gali būti taikomi, kai veiksmus inicijuoja darbdavys, tačiau jie naudingi kaip orientyras derantis dėl sąžiningų kompensacijos sąlygų ir išeinant savo noru.
Teisiniai niuansai išeinant iš darbo savo noru
Išeinant savo noru, darbuotojas turi laikytis įstatyme numatytų terminų. Jei darbo sutartis neterminuota, privaloma apie išėjimą pranešti darbdaviui prieš 20 kalendorinių dienų. Šis terminas gali būti sutrumpintas abipusiu susitarimu. Taip pat galima nutraukti darbo sutartį iš karto, jeigu darbdavys pažeidžia esmines darbo sąlygas, pavyzdžiui, nevykdo mokėjimų ar neužtikrina saugių darbo sąlygų.
Tokiais atvejais darbuotojas gali turėti teisę į kompensaciją, net jei formaliai išeina savo noru – nes priežastis yra darbdavio veiksmai ar neveikimas. Tokie atvejai dažnai sprendžiami pasitelkiant teisininkus arba Valstybinę darbo inspekciją.
Praktiniai patarimai darbuotojams
Norint sklandžiai ir be konfliktų išeiti iš darbo, rekomenduojama iš anksto pasiruošti ir laikytis kelių praktinių žingsnių:
- Visus susitarimus dėl kompensacijos ar papildomų išmokų užfiksuoti raštu.
- Iš anksto įsitikinti, kad atostogų likutis bus tinkamai išmokėtas.
- Patikrinti, ar nėra nepanaudotų kompensacijų, pavyzdžiui, už viršvalandžius ar projektinius darbus.
- Išėjimo dieną pasidomėti oficialiu pažymos apie darbo laikotarpį gavimu – ji gali būti reikalinga ateityje.
Šie žingsniai leidžia išvengti konfliktų ir užtikrina, kad visi atsiskaitymai būtų atlikti teisingai ir laiku.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar visada priklauso išeitinė išmoka išėjus savo noru?
Ne, išeitinė išmoka nepriklauso, jei darbuotojas pats inicijuoja sutarties nutraukimą be svarbių priežasčių. Ji mokama tik darbdavio sprendimu arba šalių susitarimu.
Ar darbdavys gali pasiūlyti kompensaciją savo nuožiūra?
Taip, darbdavys gali savanoriškai pasiūlyti išeitinę išmoką norėdamas išlaikyti gerą reputaciją ar pagerbti ištikimą darbuotoją. Tokį pasiūlymą galima įforminti raštišku susitarimu.
Kas nutinka, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų ir dėl to darbuotojas išeina?
Tokiu atveju darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį dėl darbdavio kaltės ir gauti išeitinę išmoką, kaip numatyta įstatyme. Svarbu turėti įrodymų – rašytinių skundų, mokėjimų istoriją, darbo užmokesčio pažymas.
Ar išėjimas šalių susitarimu reiškia tokį patį, kaip išeiti savo noru?
Ne, tai skirtingos situacijos. Išėjimas šalių susitarimu reiškia, kad abi pusės pritaria sutarties nutraukimui ir gali susitarti dėl papildomų sąlygų, įskaitant finansinę kompensaciją.
Kaip apskaičiuojama galutinė išmokos suma
Galutinė darbuotojui mokama suma priklauso nuo kelių veiksnių – darbo stažo, atlygio dydžio, nepanaudotų atostogų ir galimų kompensacijų. Apskaičiuojant galutinį atsiskaitymą, įtraukiami šie elementai:
- Neišmokėtas atlyginimas už paskutinį darbo laikotarpį.
- Kompensacija už nepanaudotas atostogas – proporcingai išdirbtam laikotarpiui.
- Galima išeitinė išmoka, jei ji numatyta susitarime ar įstatymu.
Tokiu būdu galima tiksliai suprasti, kokia suma priklauso ir įsitikinti, kad visi atsiskaitymai atlikti teisėtai.
Darbuotojų teisės ir kreipimosi galimybės
Jei kyla ginčas dėl išeitinės išmokos ar darbo santykių nutraukimo aplinkybių, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją. Šios institucijos nagrinėja skundus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu, ir gali įpareigoti darbdavį sumokėti priklausančias sumas. Skundą rekomenduojama pateikti per 3 mėnesius nuo ginčo atsiradimo dienos.
Kiekvienas atvejis unikalus, todėl prieš nutraukiant darbo santykius verta pasikonsultuoti su teisininku ar darbo teisės specialistu, kad būtų aiškiai suprastos visos pasekmės ir galimybės.
