Saulės elektrinė dažniausiai vertinama kaip ilgalaikė investicija, galinti sumažinti namų ūkio išlaidas elektrai. Tačiau vieno visiems tinkamo atsakymo, kiek bus sutaupyta per metus, nėra. Rezultatas priklauso nuo suvartojamos elektros kiekio, elektrinės galios, modulių krypties, stogo nuolydžio, šešėliavimo ir pasirinkto atsiskaitymo už naudojimąsi elektros tinklais būdo.
Norint realistiškai įvertinti būsimą naudą, neužtenka elektrinės galios padauginti iš elektros kainos. Reikia apskaičiuoti, kiek energijos sistema iš tikrųjų pagamins, kokią jos dalį namų ūkis sunaudos iš karto ir kiek elektros teks perduoti į tinklą.
Skaičiavimą pradėkite nuo metinio elektros suvartojimo
Svarbiausias pradinis rodiklis – per metus suvartojamas elektros energijos kiekis. Jį galima rasti elektros tiekėjo sąskaitose arba savitarnos sistemoje. Vertinti vieno mėnesio duomenis nepakanka, nes elektros poreikis skirtingais metų laikais gali gerokai svyruoti.
Jeigu namų ūkis per metus sunaudoja apie 5 000 kWh elektros, dažniausiai svarstoma panašų energijos kiekį galinti pagaminti elektrinė. ViaSolis pateikiamuose skaičiavimuose nurodoma, kad Lietuvos klimato sąlygomis 1 kW galios saulės elektrinė per metus vidutiniškai gali pagaminti apie 1 000 kWh elektros. Taigi tinkamomis sąlygomis 5 kW sistema galėtų sugeneruoti maždaug 5 000 kWh.
Tai yra orientacinis rodiklis, o ne garantuotas rezultatas. Faktinė gamyba kiekvienais metais gali skirtis dėl saulėtų dienų skaičiaus, oro temperatūros, modulių užterštumo ir kitų aplinkybių.
Kaip apskaičiuoti galimą metinį sutaupymą?
Paprasčiausias preliminarus skaičiavimas atliekamas metinę elektrinės gamybą padauginus iš perkamos elektros kainos. Pavyzdžiui, jeigu elektrinė per metus pagamintų 5 000 kWh, o viena kilovatvalandė kainuotų 0,25 euro, bendra tokio energijos kiekio vertė siektų apie 1 250 eurų.
Vis dėlto tai būtų teorinė, o ne galutinė sutaupymo suma. Gaminantis vartotojas ir toliau gali mokėti už naudojimąsi elektros tinklais, perduotos energijos susigrąžinimą ar kitus pasirinkto atsiskaitymo plano komponentus. Todėl realios metinės santaupos būtų mažesnės.
Kuo daugiau pagamintos energijos suvartojama tuo metu, kai ji gaminama, tuo mažiau jos reikia perduoti į tinklą. Dėl šios priežasties didesnę naudą gali gauti namų ūkiai, kurie dieną naudoja buitinius prietaisus, šilumos siurblį, kondicionavimo sistemą arba krauna elektromobilį.
Montavimo vieta tiesiogiai veikia rezultatą
Saulės elektrinės našumas priklauso ne tik nuo jos galios. Svarbios modulių montavimo sąlygos, kryptis ir nuolydis. Efektyviu sprendimu laikomas į pietus orientuotas, maždaug 30–40 laipsnių nuolydžio šlaitinis stogas. Jei stogas plokščias, moduliai gali būti pakreipiami naudojant specialias konstrukcijas. Elektrinę taip pat galima įrengti ant žemės, kai stogas yra per mažas, netinkamos konstrukcijos ar stipriai šešėliuojamas.
Individualaus sprendimo galimybes, preliminarią galią ir planuojamą energijos gamybą galima įvertinti adresu https://viasolis.lt/saules-elektrines-namams/. Skaičiuojant atsižvelgiama į suvartojamą energijos kiekį arba dabartines išlaidas elektrai, montavimo būdą, modulių kryptį ir jų pasvirimo kampą.
Kiek gali sutaupyti skirtingi namų ūkiai?
Preliminariam palyginimui galima naudoti kelis paprastus pavyzdžius. Jeigu elektros kaina būtų 0,25 euro už kilovatvalandę, skirtingo dydžio elektrinių per metus pagamintos energijos vertė galėtų atrodyti taip:
- 3 kW elektrinė, pagaminanti apie 3 000 kWh, sukurtų iki 750 eurų vertės energijos;
- 5 kW elektrinė, pagaminanti apie 5 000 kWh, sukurtų iki 1 250 eurų vertės energijos;
- 8 kW elektrinė, pagaminanti apie 8 000 kWh, sukurtų iki 2 000 eurų vertės energijos;
- 10 kW elektrinė, pagaminanti apie 10 000 kWh, sukurtų iki 2 500 eurų vertės energijos.
Šie skaičiai rodo pagamintos energijos vertę pagal pasirinktą pavyzdinę kainą. Iš jos dar reikėtų atimti tinklo paslaugų išlaidas ir įvertinti galimus gamybos nuostolius. Pasikeitus elektros kainai, keistųsi ir finansinė elektrinės nauda.
Per didelė elektrinė nebūtinai padeda sutaupyti daugiau
Kartais manoma, kad apsimoka įsirengti kuo galingesnę sistemą. Tačiau elektrinės galia turėtų būti derinama prie realaus arba pagrįstai prognozuojamo suvartojimo. Jeigu pagaminama gerokai daugiau energijos, nei namų ūkiui reikia, investicija gali atsipirkti lėčiau.
Kartu verta numatyti būsimus pokyčius. Elektros poreikis gali padidėti pradėjus naudoti šilumos siurblį, elektromobilį, elektrinę vandens šildymo sistemą ar papildomą buitinę techniką. Tokiais atvejais šiandienos suvartojimo duomenys neparodo viso būsimo poreikio.
Valstybės parama sumažina pradinę investiciją
Saulės elektrinės atsipirkimą lemia ne tik metinės santaupos, bet ir suma, kurią reikia investuoti į jos įrengimą. Valstybės parama gali sumažinti pradines išlaidas ir sutrumpinti laiką, per kurį investicija atsiperka.
Prieš priimant sprendimą reikėtų patikrinti tuo metu galiojančias paramos sąlygas, reikalavimus įrangai ir paraiškų teikimo terminus. Taip pat svarbu įvertinti visą pasiūlymo kainą: modulius, inverterį, tvirtinimo konstrukcijas, projektavimą, montavimo darbus ir dokumentų tvarkymą.
Tiksliausią atsakymą pateikia individualus skaičiavimas
Metinis sutaupymas gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau jį lemia konkretaus namų ūkio elektros poreikis. Patikimam skaičiavimui reikia bent vienų metų suvartojimo duomenų, stogo arba sklypo įvertinimo, elektros kainos ir informacijos apie būsimus energijos poreikius.
Tinkamai parinkta saulės elektrinė gali padengti didelę dalį metinio elektros suvartojimo ir sumažinti priklausomybę nuo kainų pokyčių. Didžiausią finansinę naudą suteikia ne pati galingiausia sistema, o elektrinė, kurios galia, montavimo vieta ir gamybos profilis tiksliai pritaikyti konkrečiam namų ūkiui.
