Sulaukus pensinio amžiaus ar gaunant netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją, susidūrimas su antstoliais gali tapti didžiuliu finansiniu ir psichologiniu iššūkiu. Dažnas senjoras ar socialiai pažeidžiamas asmuo klaidingai mano, kad pensija yra neliečiama lėšų dalis, kurią valstybė garantuoja pragyvenimui, tačiau realybė yra kiek kitokia. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad skolos gali būti išieškomos ir iš pensijų, tačiau tam taikomi griežti apribojimai ir taisyklės, skirtos apsaugoti skolininko minimalius poreikius. Suprasti šiuos mechanizmus yra gyvybiškai svarbu, kad nenukentėtų jūsų galimybės įsigyti maisto, vaistų bei apmokėti būtiniausias komunalines paslaugas.
Pagrindinės taisyklės: kas reglamentuoja išskaitas?
Antstolių veiklą ir skolų išieškojimo tvarką Lietuvoje griežtai reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK). Būtent šiame teisės akte (konkrečiai 736 straipsnyje ir gretutiniuose punktuose) yra nurodyta, kokio dydžio išskaitos gali būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų. Svarbu įsidėmėti, kad senatvės pensija, netekto darbingumo pensija bei kitos panašios socialinio draudimo išmokos teisiškai yra laikomos pajamomis, prilygintomis darbo užmokesčiui.
Tai reiškia, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į šias lėšas, tačiau jis privalo vadovautis nustatytomis procentinėmis dalimis, kurios priklauso nuo keleto faktorių:
- Jūsų gaunamos pensijos dydžio (ar ji viršija Vyriausybės nustatytą Minimalią mėnesinę algą – MMA, ar ne);
- Turimų skolų skaičiaus (ar turite vieną vykdomąją bylą, ar kelias);
- Skolos pobūdžio (pvz., išlaikymas vaikams, žalos atlyginimas sveikatai ir kt.).
Išskaitų dydžiai: kaip skaičiuojama nuo MMA?
Vienas svarbiausių rodiklių, nulemiančių, kiek pinigų liks jūsų sąskaitoje, yra tuo metu galiojanti Minimali mėnesinė alga (MMA). Išskaičiavimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, ar jūsų pajamos viršija šią sumą, ar ne. Kadangi didžioji dalis pensijų Lietuvoje vis dar neviršija MMA dydžio, aptarsime abi situacijas.
Kai pensija neviršija MMA dydžio
Jeigu jūsų gaunama pensija yra lygi arba mažesnė už MMA, taikomi šie išskaitų dydžiai:
- 20 procentų – jeigu antstolis vykdo vieną bylą (pvz., esate skolingas už komunalines paslaugas ar greitųjų kreditų bendrovei);
- 30 procentų – jeigu yra vykdomos kelios bylos vienu metu arba išieškomas išlaikymas (alimentai), žala, padaryta nusikaltimu, ar žala sveikatai.
Svarbu paminėti, kad 30 proc. tarifas taikomas dažniau, nei manoma, nes antstoliai dažnai sujungia kelias bylas į vieną gamybą arba tiesiog skolininkas turi įsipareigojimų keliems kreditoriams.
Kai pensija viršija MMA dydžio
Jeigu esate vienas iš tų pensininkų, kurių pajamos (arba bendros pajamos, jei dirbate ir gaunate pensiją) viršija MMA, taisyklės keičiasi. Iš tos pajamų dalies, kuri viršija MMA, antstolis gali išskaičiuoti 50 procentų. Tai reiškia, kad „viršutinė“ pajamų dalis yra apmokestinama didesniu tarifu, kad skola būtų padengta greičiau, tačiau pagrindinė dalis (iki MMA) lieka labiau apsaugota pagal minėtus 20–30 proc. tarifus.
Kokios lėšos yra neliečiamos?
Nors antstoliai turi plačias galias, egzistuoja tam tikros pajamų rūšys, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas jokiomis aplinkybėmis. Tai yra itin svarbi informacija neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Pagal Civilinio proceso kodeksą, išieškojimas negalimas iš:
- Tikslinių kompensacijų: Tai pinigai, skirti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms dengti. Jeigu gaunate priedą prie pensijos už slaugą, antstolis neturi teisės liesti šios dalies.
- Išmokų už vaikus: Vaiko pinigai ir kitos išmokos vaikams yra skirtos vaiko interesams, todėl iš jų skolos tėvams negali būti dengiamos.
- Laidojimo pašalpų: Valstybės skiriama vienkartinė parama mirus artimajam.
- Vienkartinių socialinių išmokų: Parama skurdo atveju, stichinės nelaimės atveju ir pan.
Jeigu pastebėjote, kad antstolis nuskaičiavo lėšas nuo šių pajamų šaltinių, privalote nedelsiant reaguoti. Dažnai taip nutinka ne dėl piktavališkumo, o dėl informacijos trūkumo: antstolis mato įplaukas banko sąskaitoje, bet ne visada mato jų paskirtį (kodą), todėl automatiškai jas įtraukia į išieškojimą. Jūsų pareiga – pateikti antstoliui pažymą iš „Sodros“ ar savivaldybės apie lėšų kilmę.
Sąskaitos areštas ir laisvai disponuojama suma
Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria pensininkai – banko sąskaitos areštas. Net jei „Sodra“ teisingai atlieka išskaitas prieš pervesdama pensiją (pvz., nuskaičiuoja 20 proc.), likusią sumą pervedus į banko sąskaitą, ji gali tapti neprieinama, jei sąskaita yra areštuota.
Kad taip nenutiktų, antstolis bankui nurodo Laisvai disponuojamą sumą (LDS). Tai pinigų suma, kuria skolininkas gali naudotis per mėnesį, nepaisant arešto. Paprastai ši suma atitinka tą dalį pajamų, kuri lieka pritaikius teisėtas išskaitas. Tačiau čia kyla techninių nesklandumų:
- Jei gaunate pensiją ir dar papildomų pajamų, banko sistema gali „nesuprasti“, kuri dalis jau buvo apmokestinta.
- Jei pensiją gaunate į sąskaitą, bet nespėjate jos išsigryninti tą patį mėnesį, kitą mėnesį bankas šiuos pinigus gali traktuoti kaip taupyklę ir nurašyti skolai dengti.
Todėl rekomenduojama areštuotoje sąskaitoje pinigų nekaupti – gavus pensiją, ją reikėtų panaudoti būtiniausiems poreikiams arba išsigryninti.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar antstolis gali išskaičiuoti skolas iš našlių pensijos?
Taip, našlių pensija yra laikoma periodinėmis pajamomis, prilygintomis darbo užmokesčiui, todėl iš jos išskaitos daromos bendra tvarka (20 proc. arba 30 proc. nuo dalies, neviršijančios MMA).
Ką daryti, jei gaunu neįgalumo pensiją ir ji labai maža?
Net ir nuo mažos neįgalumo (netekto darbingumo) pensijos antstolis turi teisę daryti išskaitas, nebent tai yra tikslinė kompensacija slaugai ar priežiūrai. Jei pensija yra jūsų vienintelis pragyvenimo šaltinis ir išskaičiavus skolą jums nelieka pinigų pragyvenimui, galite raštu kreiptis į antstolį prašydami sumažinti išskaitų dydį, pateikdami įrodymus apie sunkią materialinę padėtį, tačiau tai yra antstolio gera valia, o ne pareiga.
Ar gali antstolis nurašyti visą pensiją?
Ne, visos pensijos nurašyti negalima. Įstatymas garantuoja, kad skolininkui turi likti tam tikra dalis pragyvenimui. Jei nuskaičiuota visa suma, greičiausiai įvyko techninė klaida banke arba antstolis nebuvo informuotas apie lėšų kilmę. Reikia nedelsiant susisiekti su antstoliu.
Ar skolos išieškomos iš vienkartinės pensijos priemokos?
Taip, jei tai nėra tikslinė socialinė parama. Vienkartinės išmokos, kurios mokamos iš „Sodros“ biudžeto kaip priedas prie pensijos, dažniausiai yra traktuojamos kaip pajamos, iš kurių galima išieškoti skolą.
Praktiniai patarimai bendraujant su antstoliais
Svarbiausia taisyklė susidūrus su skolų išieškojimu iš pensijos – nelikti pasyviam. Antstoliai tvarko tūkstančius bylų ir dažnai remiasi automatiniais registrais, kurie ne visada atspindi realią žmogaus situaciją (pvz., kad asmuo turi neįgalumą, reikalaujantį brangių vaistų). Tylėjimas dažniausiai veikia skolininko nenaudai.
Pirmiausia, visada informuokite antstolį apie savo pajamų šaltinius. Nusiųskite banko sąskaitos išrašus už paskutinius mėnesius ir „Sodros“ pažymas apie gaunamas išmokas (pensiją, kompensacijas). Tai padės antstoliui teisingai nustatyti laisvai disponuojamą sumą banke ir išvengti „neliečiamų“ pinigų nurašymo.
Antra, jei jūsų finansinė situacija yra kritinė, pavyzdžiui, sergate sunkia liga ir didžioji dalis likusios pensijos išleidžiama vaistams, rinkite čekius ir rašykite motyvuotą prašymą antstoliui. Nors CPK numato konkrečius procentus, antstolis, įvertinęs skolininko turtinę padėtį, turi teisę (bet ne pareigą) sumažinti išskaitų dydį. Tai nėra garantuota, bet pabandyti visada verta, ypač jei rodomas geranoriškumas dengti skolą bent minimaliomis dalimis.
Galiausiai, tikrinkite savo banko sąskaitą. Jei pastebėjote, kad bankas rezervavo didesnę sumą nei priklauso, nedelsdami kreipkitės į antstolio kontorą. Bankai patys negali panaikinti arešto ar pakeisti limitų be antstolio nurodymo, todėl problemos sprendimas visada prasideda nuo antstolio.
