Absoliutus skurdas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių socialinių temų, kuri pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Nors ekonominiai rodikliai rodo nuoseklų šalies augimą, vis dėlto nemaža visuomenės dalis susiduria su iššūkiais, susijusiais su mažomis pajamomis, nepakankamu prieigos prie paslaugų lygiu ir socialine atskirtimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas iš tiesų lemia absoliutų skurdą Lietuvoje, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką gyventojų finansiniam saugumui bei ką rekomenduoja ekspertai siekiant mažinti šį reiškinį.
Kas yra absoliutus skurdas ir kaip jis matuojamas?
Absoliutus skurdas apibūdinamas kaip būklė, kai žmogus neturi pakankamai pajamų patenkinti būtiniausius poreikius – maisto, būsto, drabužių, šildymo, sveikatos priežiūros ir švietimo. Skurdo riba nustatoma pagal minimalų pragyvenimo lygį, įvertinant valstybės vidutines kainas ir pragyvenimo sąnaudas.
Lietuvoje šis rodiklis skaičiuojamas remiantis Statistikos departamento duomenimis ir Europos Sąjungos metodika. Remiantis 2023 metų duomenimis, apie 6–7% gyventojų priskiriami absoliutiniu skurdu gyvenančių žmonių grupei. Tai reiškia, kad dalis Lietuvos gyventojų kasdien susiduria su išlikimo klausimais, o ne galimybėmis tobulėti ar kaupti santaupas.
Pagrindinės absoliutaus skurdo priežastys
1. Mažos darbo pajamos ir nelygybė darbo rinkoje
Didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar gauna per mažas pajamas, kad galėtų patogiai gyventi. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje kasmet kyla, realios gyventojų pajamos auga lėčiau dėl infliacijos ir kylančių kainų. Mažiausiai apmokamų darbo vietų turi žmonės, dirbantys paslaugų, prekybos, žemės ūkio sektoriuose bei atokiose vietovėse. Pajamų nelygybė tarp didžiųjų miestų ir regionų taip pat stiprina socialinę atskirtį.
2. Nepakankamas socialinės apsaugos tinklas
Nors Lietuva turi įvairių socialinių paramos priemonių, daugelis ekspertų pastebi, kad socialinė apsauga dar nepakankamai efektyvi. Socialinės išmokos dažnai yra per mažos, kad galėtų ištraukti žmones iš absoliutaus skurdo ribos. Be to, paramos gavimo procesai gali būti sudėtingi, o dalis žmonių nežino, kokios pagalbos gali tikėtis iš valstybės.
3. Regioninė atskirtis ir infrastruktūros stoka
Lietuvos regionuose dažnai trūksta patogaus viešojo transporto, darbo vietų bei švietimo galimybių. Dėl to žmonės, gyvenantys toliau nuo didžiųjų miestų, turi mažiau galimybių gauti gerai apmokamą darbą ar naudotis viešosiomis paslaugomis. Tai sukuria užburtą ratą – be darbo ir infrastruktūros regionai atsilieka dar labiau, o jų gyventojai dažniau susiduria su skurdu.
4. Švietimo ir kvalifikacijos trūkumai
Žemas išsilavinimo lygis yra tiesiogiai susijęs su absoliutaus skurdo rizika. Žmonės, kurie neturi profesinės kvalifikacijos ar aukštesnio išsilavinimo, dažniausiai dirba mažai apmokamus darbus. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikės strategijos turėtų apimti investicijas į mokymus, kvalifikacijos kėlimą, suaugusiųjų švietimą ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimą.
5. Skurdo ciklas ir socialinė nelygybė
Skurdas dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Vaikai, augantys neturtingose šeimose, patiria daugiau sunkumų mokykloje, turi ribotas galimybes toliau mokytis, o vėliau dažnai patys atsiduria panašioje padėtyje. Socialinė nelygybė tampa ne tik ekonominiu, bet ir psichologiniu barjeru, trukdančiu žmonėms tikėti savo galimybėmis.
Ekspertų įžvalgos ir siūlomi sprendimai
Ekonomistai, sociologai ir politikos ekspertai sutaria, kad skurdo mažinimas turi būti nuoseklus ir ilgalaikis procesas. Jie siūlo šias pagrindines kryptis:
- Didinti minimalią algą – ji turi atitikti realų pragyvenimo lygį, o ne būti tik simbolinis rodiklis.
- Investuoti į regionus – gerinant kelių, transporto, švietimo ir sveikatos infrastruktūrą.
- Sukurti efektyvesnę socialinės paramos sistemą – mažinti biurokratiją ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų labiausiai pažeidžiamus žmones.
- Skatinti mokymąsi visą gyvenimą – kvalifikacijos kėlimas padeda prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
- Mažinti kainų naštą mažas pajamas turintiems žmonėms – per kompensacijas, subsidijas ar mažesnius mokesčius už būtiniausias paslaugas.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad ekonominis augimas turi būti įtraukus, tai reiškia, kad jis turėtų pasiekti visus visuomenės sluoksnius. Kitaip tariant, turtas ir galimybės neturėtų kauptis tik didžiuosiuose miestuose ar tam tikrose grupėse.
Skurdo poveikis visuomenei ir valstybės raidai
Skurdas daro ilgalaikį poveikį ne tik atskiro žmogaus gyvenimo kokybei, bet ir visos visuomenės gerovei. Kai didelė dalis gyventojų gyvena arti skurdo ribos, mažėja socialinis solidarumas, kyla socialinės įtampos, prastėja visuomenės sveikatos būklė. Be to, valstybė praranda dalį ekonominio potencialo, nes ne visi gali dalyvauti darbo rinkoje ar kurti pridėtinę vertę.
Skurdo iššūkiai turi būti sprendžiami kompleksiškai, įtraukiant švietimą, darbo rinkos ir sveikatos politiką. Ilgainiui tai suteikia tvirtą pagrindą tvariai ekonominei plėtrai ir socialinei darnai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kuo absoliutus skurdas skiriasi nuo santykinio?
Absoliutus skurdas apibrėžia minimalų lygį, reikalingą išgyvenimui, o santykinis skurdas – kai žmogaus pajamos yra žymiai mažesnės nei vidutinės šalies gyventojo. Pavyzdžiui, jei visuomenės gyvenimo lygis kyla, bet dalies žmonių pajamos nesikeičia, jų padėtis gali būti laikoma santykiniu skurdu.
Kokios grupės Lietuvoje labiausiai pažeidžiamos?
Dažniausiai skurde atsiduria vyresnio amžiaus žmonės, vieniši tėvai, žmonės su negalia bei kaimo gyventojai. Regionuose, kur mažiau darbo vietų, ši problema dar labiau išryškėja.
Ar skurdas Lietuvoje mažėja?
Ilgalaikėje perspektyvoje – taip, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Pagrindiniai iššūkiai išlieka energijos kainos, būsto prieinamumas ir kvalifikuoto darbo trūkumas regionuose.
Ką gali padaryti kiekvienas žmogus?
Kiekvienas gali prisidėti – savanoriaudamas, remdamas paramos fondus ar tiesiog pasidalindamas informacija apie pagalbos galimybes. Svarbu skatinti empatiją ir supratimą, nes socialinės problemos – bendras visų rūpestis.
Lietuvos kelias į socialinį teisingumą
Lietuva turi potencialo mažinti absoliutų skurdą, jei bus priimami drąsūs ir strategiškai apgalvoti sprendimai. Tai apima ne tik ekonominę politiką, bet ir požiūrį į žmogų – socialinį teisingumą, orumą ir galimybę visiems turėti lygias starto pozicijas. Kai šie principai taps valstybės kasdienybės dalimi, skurdo problema galės tapti istorija, o ne realybe.
