Socialinė pašalpa yra viena iš svarbiausių valstybės teikiamų socialinės paramos formų, skirtų padėti žmonėms, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Ši parama suteikia galimybę užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, kai žmogaus ar šeimos pajamos yra per mažos. Norint tinkamai suprasti, kam priklauso socialinė pašalpa ir kokios sąlygos taikomos ją gaunant, svarbu susipažinti su reikalavimais, vertinimo tvarka bei atsakomybėmis, tenkančiomis gavėjui.
Kas gali gauti socialinę pašalpą?
Socialinė pašalpa priklauso tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyvena labai ribotomis pajamomis. Ji skiriama tiek pavieniams asmenims, tiek šeimoms, atsižvelgiant į jų bendras pajamas, turimą turtą bei socialinę padėtį. Pagrindinis kriterijus – tai, kad žmogaus ar šeimos vidutinės mėnesinės pajamos yra mažesnės nei valstybės nustatytas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis.
Galimi socialinės pašalpos gavėjai:
- Darbo neturintys asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje.
- Mažas pajamas gaunančios šeimos, auginančios vaiką ar kelis vaikus.
- Senjorai, kurių pensija yra labai maža.
- Neįgalūs asmenys ar buvę globotiniai, pradėję savarankišką gyvenimą.
- Asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų ir neturintys pragyvenimo šaltinio.
Kiekvienu atveju socialinė pašalpa skiriama individualiai, įvertinus gyvenimo sąlygas, pajamas ir turimą turtą. Sprendimą dėl pašalpos priima savivaldybė pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
Kaip apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis?
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek žmogaus ar šeimos pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą. Skaičiuojant pašalpą vertinamos visos šeimos gaunamos pajamos – tiek darbo užmokestis, tiek socialinės išmokos ar kitos pajamų rūšys. Tuomet nustatomas skirtumas tarp valstybės remiamų pajamų normos ir faktiškai turimų pajamų.
- Vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa siekia 100 % VRP skirtumo.
- Kiekvienam paskesniam šeimos nariui skiriama 80 % VRP skirtumo.
- Jei vienas iš šeimos narių neįgalus, pašalpos dydis gali būti didesnis.
Pažymėtina, kad socialinė pašalpa nėra vienodas dydis visiems – ji kinta priklausomai nuo pajamų, šeimos sudėties ir kituose įstatymuose nustatytų sąlygų. Tam tikrais atvejais savivaldybė gali skirti papildomą paramą būtiniausioms reikmėms užtikrinti.
Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos?
Socialinę pašalpą administruoja savivaldybių socialinės paramos skyriai. Norint ją gauti, reikia pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, įrodančius pajamas, šeimos sudėtį, turtą ir kitą aktualią informaciją. Prašymą galima pateikti:
- Savivaldybės administracijoje – tiesiogiai atvykus į socialinės paramos skyrių;
- Per informacinę sistemą SPIS (Socialinės paramos informacinė sistema);
- Garantuoto pašto siunta, jei asmuo negali kreiptis asmeniškai.
Gavus prašymą, socialiniai darbuotojai gali paprašyti papildomos informacijos, atlikti gyvenimo sąlygų patikrinimą. Sprendimas dėl pašalpos skyrimo paprastai priimamas per mėnesį nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Kokias pareigas turi socialinės pašalpos gavėjas?
Gavus socialinę pašalpą, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir pareigų. Pirmiausia – informuoti savivaldybę apie visus pasikeitimus, galinčius turėti įtakos pašalpai:
- Pajamų padidėjimas ar naujo darbo pradėjimas;
- Šeimos sudėties pokytis (pvz., gimimas, išsiskyrimas, mirtis);
- Turto įsigijimas ar pardavimas;
- Persikėlimas gyventi į kitą vietą.
Socialinė pašalpa gali būti sustabdyta arba nutraukta, jei nustatoma, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis arba slėpė informaciją apie turtą ir pajamas. Kai kuriais atvejais pašalpos gavėjui gali būti pasiūlyta dalyvauti savivaldybės organizuojamose viešųjų darbų ar socialinės integracijos programose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti socialinę pašalpą, jei dirbu?
Taip, galite, jeigu jūsų ar šeimos pajamos yra tokios mažos, kad neviršija nustatytos ribos. Svarbiausia – pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas ir leidžiamas išlaidas. Net dirbantys asmenys kartais turi teisę į dalinę socialinę pašalpą.
Ar reikia atnaujinti prašymą dėl pašalpos?
Taip, socialinė pašalpa paprastai skiriama tam tikram laikotarpiui, pvz., trims arba šešiems mėnesiams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, reikia iš naujo pateikti prašymą ir duomenis apie pajamas, jei situacija nesikeitė.
Kas nutiks, jei nepateiksiu teisingos informacijos?
Jei paaiškės, kad pašalpos gavėjas nuslėpė pajamas ar turtą, savivaldybė turi teisę ne tik sustabdyti paramą, bet ir pareikalauti grąžinti neteisėtai gautas sumas. Tokiais atvejais gali būti net taikoma administracinė atsakomybė.
Ar socialinė pašalpa skiriasi skirtingose savivaldybėse?
Bazinė pašalpos skyrimo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje, tačiau savivaldybės gali taikyti papildomas lengvatas ar paramos formas, priklausomai nuo turimų biudžeto galimybių. Tad visada verta pasiteirauti savo miesto ar rajono savivaldybėje apie galimas papildomas išmokas.
Ar socialinė pašalpa gali būti skiriama laikinai?
Taip, kai kuriais atvejais pašalpa teikiama trumpam laikotarpiui – pavyzdžiui, po darbo netekimo ar sunkių gyvenimo aplinkybių. Jei situacija nepasikeičia, paramos teikimo laikotarpis gali būti pratęstas.
Socialinės pašalpos reikšmė visuomenei
Socialinė pašalpa atlieka svarbų vaidmenį mažinant skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje. Ji suteikia galimybę kiekvienam žmogui išgyventi sunkesnį laikotarpį, kol pavyksta atsistoti ant kojų. Svarbu suprasti, kad tai nėra tik finansinė pagalba, bet ir priemonė, padedanti užtikrinti socialinį teisingumą bei orų gyvenimą kiekvienam šalies gyventojui. Savalaikis ir atsakingas pagalbos suteikimas gali padėti mažinti nelygybę, skatinti žmonių įsitraukimą į darbo rinką ir prisidėti prie tvarios visuomenės gerovės kūrimo.
