Lietuvoje nedarbingumo išmoka yra vienas svarbiausių socialinių garantijų mechanizmų, kuris padeda darbuotojui išlaikyti finansinį stabilumą ligos ar nelaimės atveju. Pastaraisiais metais šios išmokos skaičiavimo ir mokėjimo tvarka keitėsi, todėl svarbu žinoti, kokie pokyčiai įsigaliojo, ką jie reiškia ir kaip elgtis susirgus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip pasikeitė nedarbingumo išmoka, nuo ko ji priklauso ir ką svarbiausia žinoti darbuotojams, kad išmokos gautų visą priklausančią sumą be nesklandumų.
Kas yra nedarbingumo išmoka ir kam ji skiriama?
Nedarbingumo išmoka – tai piniginė kompensacija, mokama darbuotojui, kuris dėl ligos, traumos ar kitos priežasties (pavyzdžiui, kai reikia slaugyti šeimos narį) laikinai negali atlikti savo darbo funkcijų. Ši išmoka kompensuoja negautas pajamas laikotarpiu, kai asmuo turi gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
Išmoką gali gauti darbuotojai, kurie yra drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad prie „Sodros“ draudžiamųjų įmokų prisidedantys asmenys – tiek dirbantys pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai dirbantys – turi teisę į šią paramą, jei atitinka tam tikras sąlygas.
Pagrindiniai pokyčiai nuo 2024 metų
2024 metais įsigaliojo keli svarbūs pakeitimai, susiję su nedarbingumo išmokų apskaičiavimu ir mokėjimu. Šie pokyčiai buvo įtraukti siekiant užtikrinti didesnį socialinį teisingumą ir efektyvumą, taip pat prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir ekonominių sąlygų.
1. Padidėjo kompensuojamojo uždarbio dalis
Anksčiau darbuotojas gaudavo 62 procentus kompensuojamojo darbo užmokesčio, tačiau nuo 2024 metų ši dalis padidėjo iki 65 procentų. Tai reiškia, kad sergantis asmuo gauna šiek tiek didesnę išmoką, todėl sumažėja finansiniai praradimai dėl ligos.
2. Ilgėja darbdavio mokamos dienos
Darbdavys dabar moka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas (anksčiau galėjo mokėti nuo vienos iki trijų). Mokėjimo procentas išlieka panašus – jis gali svyruoti tarp 62 ir 100 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo įmonės politikos ar kolektyvinės sutarties. Tokiu būdu darbdavio atsakomybė išlieka svarbi, tačiau sistema tampa aiškesnė.
3. Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo peržiūros
Nuo 2024 m. „Sodra“ bendradarbiaudama su gydymo įstaigomis pradėjo griežčiau tikrinti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų priklauso. Tuo pačiu ši sistema leidžia greičiau gauti išmoką, nes duomenys perduodami automatiškai, be papildomo rankinio pateikimo.
Nedarbingumo išmokos skaičiavimas
Nedarbingumo išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į kompensuojamąjį uždarbį, kuris nustatomas pagal paskutinių 3 mėnesių draudžiamąsias pajamas. Kai „Sodra“ nustato vidutinį jūsų uždarbį per šį laikotarpį, taikomas procentinis dydis, kuris priklauso nuo nedarbingumo priežasties.
- Už savo ligą darbuotojas gauna 65 procentus vidutinio atlyginimo.
- Už sergančio šeimos nario priežiūrą – 65 procentus.
- Už nelaimę darbe ar profesinę ligą – net 100 procentų kompensuojamojo uždarbio.
Skaičiuojant išmoką svarbu žinoti, kad egzistuoja minimali ir maksimali nedarbingumo išmokos riba. Pavyzdžiui, 2024 m. maksimali mėnesinė išmoka negali viršyti 3 vidutinių šalies darbo užmokesčių ribos, todėl didesnius atlyginimus gaunantys asmenys gali gauti tik tam tikrą kompensacijos dalį.
Ką reikia žinoti darbuotojams?
Darbuotojams svarbu žinoti ne tik procentus, bet ir praktinius dalykus. Klaidos ar neapsižiūrėjimas gali atidėti išmokos gavimą arba sumažinti jos dydį.
- Praneškite darbdaviui laiku. Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, būtina informuoti darbdavį kuo greičiau, kad jis galėtų tinkamai suformuoti duomenis sistemose.
- Patikrinkite, ar jūsų draudimo įmokos mokamos. Jeigu esate savarankiškai dirbantis, įsitikinkite, kad jūsų „Sodros“ įmokos sumokėtos laiku. Tik tada turėsite teisę į išmoką.
- Sekite informaciją „Sodros“ paskyroje. Čia pateikiama visa aktuali informacija apie jūsų nedarbingumo pažymėjimą, išmokos dydį ir mokėjimo datą.
Kaip pateikti prašymą dėl nedarbingumo išmokos?
Išmoka paprastai skiriama automatiškai, tačiau kai kuriais atvejais darbuotojas turi pateikti prašymą. Tai ypač aktualu, jei buvo pakeisti banko duomenys, pasikeitė pavardė arba išmokos gavėjas turi kelias darbo vietas.
Prašymą galima pateikti keliais būdais:
- Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui;
- Užpildžius elektroninę formą ir pateikus ją per e. valdžios vartus;
- Asmeniškai atvykus į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko mokama nedarbingumo išmoka?
Nedarbingumo išmoka mokama tol, kol galioja gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kai jis nutraukiamas, išmoka taip pat nebeskaičiuojama.
Ar galima gauti nedarbingumo išmoką, jei dirbu pagal individualios veiklos pažymą?
Taip, galima. Svarbu, kad būtų mokamos ligos socialinio draudimo įmokos ir būtų sukauptas minimalus stažas – bent 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius.
Per kiek laiko išmokama nedarbingumo išmoka?
Paprastai „Sodra“ išmoka pinigus per 7 darbo dienas nuo visų reikiamų duomenų gavimo. Jei kyla neatitikimų, procesas gali užtrukti ilgiau.
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją ligos metu?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su darbuotoju jo ligos metu, išskyrus ypatingas aplinkybes, numatytas įstatyme, pavyzdžiui, kai įmonė likviduojama.
Kas nutinka, jei darbuotojas serga ilgą laiką?
Jeigu darbuotojas serga ilgiau nei 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per metus, gali būti inicijuojamas papildomas sveikatos patikrinimas. Tokiu atveju sprendžiama, ar asmuo gali toliau dirbti pagal turimą kvalifikaciją, ar būtina laikino ar nuolatinio darbingumo peržiūra.
Ateities perspektyvos ir galimi pokyčiai
Nedarbingumo išmokų sistema ir toliau tobulinama, siekiant ją padaryti dar skaidresne ir patogesne. Artimiausiais metais planuojama didinti kompensuojamojo uždarbio procentą iki 70 proc., ypač tais atvejais, kai darbuotojas ilgą laiką serga ir grįžta į darbą po reabilitacijos. Taip pat svarstoma galimybė supaprastinti nedarbingumo pratęsimo tvarką bei išmokų peržiūros procesą, kad darbuotojai išvengtų biurokratinių kliūčių.
Visiems darbuotojams rekomenduojama sekti „Sodros“ naujienas bei savo duomenis asmeninėje paskyroje. Tik taip galima užtikrinti, kad ligos atveju finansinė parama būtų suteikta greitai, skaidriai ir be papildomų rūpesčių.
