Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai keičiasi įvairios socialinės garantijos ir su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbuotojai, susidūrę su laikinu nedarbingumu, dažnai susimąsto, kaip yra apskaičiuojamos ir mokamos ligos išmokos, kas jas moka ir kokios teisės bei pareigos tenka tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šios temos aktualumas ypač išauga situacijose, kai šalyje atnaujinami įstatymai ar keičiasi socialinio draudimo tvarka. Todėl labai svarbu suprasti, kokie pokyčiai įsigaliojo ir kaip jie gali paveikti kiekvieną dirbantį žmogų.
Ligos išmokos – kas tai ir kam ji priklauso?
Ligos išmoka – tai piniginė išmoka, kurią darbuotojas gauna laikino nedarbingumo laikotarpiu, kai dėl ligos ar traumos jis negali eiti į darbą. Ši išmoka yra socialinio draudimo garantija, suteikianti finansinį saugumą, kol žmogus sveiksta. Paprastai ligos išmoka gali būti mokama iš dviejų šaltinių: darbdavio ir „Sodros”.
Pirmąsias ligos dienas (paprastai dvi kalendorines dienas) išmokas moka darbdavys iš savo lėšų. Po šio laikotarpio išmoką darbuotojui moka „Sodra”. Tokia tvarka taikoma daugumai darbuotojų, tačiau priklausomai nuo darbo sutarties tipo ar statuso, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantiems asmenims, išmogos apskaičiavimas bei mokėjimas gali skirtis.
Naujausi pokyčiai ligos išmokų apskaičiavime
Nuo 2023 metų Lietuvoje buvo patobulinta ligos išmokų tvarka, siekiant užtikrinti teisingesnį ir skaidresnį išmokų apskaičiavimą. Vienas esminių pokyčių – bazinio kompensuojamojo uždarbio laikotarpio peržiūra. Anksčiau buvo skaičiuojamas vidutinis uždarbis per tris paskutinius mėnesius, tačiau dabar vertinamas ilgesnis laikotarpis – šeši mėnesiai. Tai leidžia išlyginti sezoniškumo svyravimus ir geriau atspindi realų darbuotojo uždarbį.
Kitas svarbus pokytis – didesnis dėmesys socialinio draudimo stažui. Norint gauti pilną ligos išmoką, asmuo turi būti apdraustas mažiausiai tris mėnesius per paskutinius dvylika mėnesių arba šešis mėnesius per pastaruosius dvejus metus. Jei šio reikalavimo nėra įvykdoma, išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio bei nustatyto kompensavimo procento. Paprastai ligos išmoka sudaro nuo 62 iki 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo to, kas išmoką moka ir kokios sąlygos taikomos.
- Darbdavio mokama dalis: už pirmas dvi kalendorines dienas darbdavys moka nuo 62,06 iki 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio.
- „Sodros” mokama dalis: už laikotarpį nuo trečios ligos dienos mokama 62 procentai kompensuojamojo uždarbio.
- Kompensuojamasis uždarbis: jis apskaičiuojamas pagal darbuotojo gautą vidutinį atlyginimą per paskutinius šešis mėnesius, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Ši sistema leidžia užtikrinti socialinį teisingumą ir kartu motyvuoja asmenis išlikti darbo rinkoje bei dalyvauti socialinio draudimo sistemoje nuosekliai.
Darbdavio atsakomybė ir pareigos
Darbdavys svariai prisideda prie tinkamo ligos išmokų proceso. Visų pirma, jis turi tinkamai pateikti duomenis apie darbuotojo darbo užmokestį ir laikino nedarbingumo laikotarpį. Be to, darbdavys atsako už tai, kad laiku ir teisingai būtų išmokėta jo dalis ligos pašalpos už pirmąsias dvi dienas.
Tinkamas apskaitos vedimas ir glaudus bendradarbiavimas su „Sodra” leidžia išvengti klaidų bei užtikrinti, kad darbuotojas gautų jam priklausančias išmokas be vėlavimų. Jei darbuotojas pastebi netikslumų, jis turi teisę kreiptis į darbdavį ar tiesiogiai į „Sodrą” dėl paaiškinimų ir išmokų perskaičiavimo.
Darbuotojo teisės ir pareigos
Darbuotojas, susirgęs ar patyręs traumą, turi teisę gauti laikiną nedarbingumo pažymėjimą. Tai yra būtinas dokumentas, leidžiantis kreiptis dėl ligos išmokos. Pažymėjimas išduodamas gydymo įstaigoje, kuri pateikia duomenis elektroniniu būdu tiesiai į „Sodros” sistemą.
Kai kuriuos veiksmus vis dėlto turi atlikti ir pats darbuotojas. Jis turi:
- Užtikrinti, kad jo duomenys „Sodros” sistemoje yra teisingi.
- Patikrinti, ar pateiktas nedarbingumo pažymėjimas atspindi realų laikotarpį.
- Stebėti mokėjimų būklę elektroninėje sistemoje.
- Jei yra keli darbdaviai – informuoti kiekvieną iš jų apie nedarbingumo laikotarpį.
Verta pabrėžti, kad nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas neturi teisės dirbti ar gauti papildomų pajamų, nebent tai aiškiai nurodyta gydytojo išvadoje. Pažeidus šią nuostatą, gali būti prarasta teisė į ligos išmoką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti ligos išmoką, jei dirbu pagal individualios veiklos pažymą?
Taip, galite, tačiau yra sąlyga – būtina būti savanoriškai prisijungus prie socialinio draudimo sistemos ir laiku mokėti įmokas. Tai leidžia gauti ligos išmokas analogiškai, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
Kada pradeda mokėti ligos išmoką?
Išmoka pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės dienos po susirgimo, kai baigiasi darbdavio mokamas laikotarpis. „Sodra” paprastai perveda išmoką per kelias darbo dienas nuo duomenų gavimo momento.
Ar galima gauti ligos išmoką, jei serga vaikas?
Taip, jei darbuotojas slaugo sergantį vaiką, jam taip pat gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tokiu atveju ligos išmoka mokama už faktinį slaugos laikotarpį, neviršijant nustatytų maksimalių dienų skaičiaus.
Kas nutinka, jei sirgdamas išvykstu iš Lietuvos?
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Jei gydytojas leidžia gydytis užsienyje, toks nedarbingumas gali būti pripažintas galiojančiu. Tačiau išvykstant būtina apie tai informuoti gydymo įstaigą ir „Sodrą”.
Kaip patikrinti, ar mano ligos išmoka jau pervesta?
Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės paskyros „Sodros” svetainėje. Sistemoje nurodoma, kada išmoka paskirta, kokia suma pervesta ir už kokį laikotarpį.
Kokios naudos suteikia atnaujinta tvarka?
Atnaujinta ligos išmokų tvarka siekia didesnio skaidrumo, teisingumo ir socialinio saugumo. Ilgesnis kompensuojamojo laikotarpio skaičiavimas padeda išvengti didelių skirtumų tarp skirtingų mėnesių pajamų, o aiškesnės taisyklės užtikrina, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai geriau suprastų savo atsakomybes. Be to, skaitmenizuotos sistemos leidžia greičiau apdoroti duomenis, kas tiesiogiai mažina biurokratiją ir spartina išmokėjimo procesus.
Naujoji tvarka taip pat skatino daugiau žmonių tapti oficialiais socialinio draudimo sistemos dalyviais, o tai ilgalaikėje perspektyvoje stiprina šalies socialinį saugumą.
