Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinei apsaugai, o ypač – žmonėms su negalia. Nuo 2026 metų planuojami reikšmingi neįgalumo išmokų sistemos pokyčiai, kurie turėtų labiau atspindėti realius gyvenimo poreikius, skatinti socialinį įtrauktumą ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Daugelis žmonių domisi, kokių konkrečių permainų galima tikėtis ir kaip jos paveiks dabartinius bei būsimus išmokų gavėjus. Šis straipsnis padės suprasti esminius pokyčius, aiškins, kas keisis, kaip tai atsilieps kasdieniam gyvenimui, ir ką verta žinoti iš anksto.
Kodėl keičiasi neįgalumo išmokų sistema?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo 2026 m. planuojama keisti neįgalumo išmokų sistemą, yra noras sukurti modernesnį, lankstesnį ir teisingesnį kompensacijų modelį, atitinkantį šiandienos socialinius ir ekonominius iššūkius. Dabartinė sistema kai kuriems asmenims nėra pakankamai pritaikyta prie individualių poreikių, todėl reformos siekis – užtikrinti, kad kiekvienas žmogus su negalia gautų tinkamą paramą pagal savo gebėjimus ir realų dalyvavimą visuomenėje.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus planus, neįgalumo vertinimas bus grindžiamas ne vien medicinine diagnoze, bet ir gebėjimu dalyvauti darbo rinkoje, užsiimti kasdienine veikla, savarankiškai pasirūpinti savimi. Tai leis išmokas nukreipti tikslingiau, o jų dydžiai labiau atspindės individualias aplinkybes.
Numatomi pokyčiai nuo 2026 metų
Nors dar rengiami galutiniai teisės aktų pakeitimai, jau dabar aiškėja keli svarbūs aspektai, kurie turės įtakos gavėjams.
1. Naujas neįgalumo lygio vertinimo modelis
Vienas didžiausių pokyčių – naujas neįgalumo lygio vertinimo modelis, kuris remsis ne tik medicininiais dokumentais, bet ir funkcinio gebėjimo kriterijais. Tai reiškia, kad bus atsižvelgiama į tai, kaip žmogus sugeba atlikti kasdienes užduotis, dirbti ar mokytis, bendrauti ir judėti. Šis pokytis leis tiksliau nustatyti, kokio dydžio pagalba jam būtina.
2. Didesnės išmokos sunkiausią neįgalumą turintiems asmenims
Tikimasi, kad 2026 metais didžiausias išmokų padidėjimas palies asmenis, turinčius didžiausią neįgalumo lygį arba visiškai negalinčius dirbti dėl sveikatos būklės. Skaičiuojama, jog jų kompensacijos gali didėti apie 15–25 procentus, priklausomai nuo valstybės biudžeto galimybių. Tokiu būdu bus siekiama sumažinti skurdą tarp labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių.
3. Individualizuotas požiūris ir papildomos paslaugos
Naujovė – individualios pagalbos planai kiekvienam neįgalumo išmokos gavėjui. Tai ne tik piniginės išmokos, bet ir kompleksinė pagalba: psichologinė, socialinė, profesinė. Tikimasi, kad šis žingsnis paskatins žmones aktyviau dalyvauti visuomenėje, lengviau integruotis į darbo rinką ir palaipsniui mažins socialinę atskirtį.
4. Elektroninė neįgalumo vertinimo sistema
Dar viena svarbi naujovė – visiškai atnaujinta ir skaitmenizuota neįgalumo vertinimo sistema. Ji leis greičiau priimti sprendimus, pateikti prašymus internetu, sekti jų būklę realiu laiku. Tokiu būdu bus sumažinta biurokratija ir pagreitintas sprendimų priėmimo procesas.
Kaip bus apskaičiuojamos naujos išmokos?
Pagal numatomą modelį, nuo 2026 metų neįgalumo išmokos bus glaudžiai susietos su baziniu socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris kasmet indeksuojamas pagal infliaciją. Tai reiškia, kad išmokų dydžiai turėtų kilti kartu su bendru pragyvenimo lygio augimu Lietuvoje.
Skaičiavimo principai planuojami tokie:
- lengvo neįgalumo atveju – 1,2–1,5 BSI;
- vidutinio neįgalumo atveju – 1,6–2,5 BSI;
- sunkios negalios atveju – 2,6–3,5 BSI arba daugiau, jei reikalinga nuolatinė priežiūra.
Be to, numatoma, kad papildomos kompensacijos bus skiriamos už būsto pritaikymą, transporto paslaugas ar technines pagalbos priemones, pavyzdžiui, vežimėlius, klausos aparatus ar specializuotus kompiuterius.
Ką reikia žinoti iš anksto?
Tiems, kurie jau gauna neįgalumo išmokas, svarbu žinoti, kad esamos teisės nenustos galioti iš karto. Vyriausybė ketina įvesti pereinamąjį laikotarpį, kuris truks apie vienerius metus, kad niekas neprarastų savo pajamų. Asmenys bus kviečiami iš naujo įvertinti savo neįgalumo lygį pagal naująją tvarką, tačiau tik tada, kai baigsis senosios pažymos galiojimas.
Taip pat patariama nuolat sekti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Sodros“ oficialius pranešimus, nes būtent šios institucijos teiks informaciją apie praktinį pokyčių įgyvendinimą, terminus ir dokumentus, kuriuos reikės pateikti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada tiksliai įsigalios naujoji sistema?
Pasak planų, naujoji neįgalumo išmokų sistema turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau kai kurios priemonės gali būti pradėtos taikyti etapais dar 2025 metų pabaigoje, kad institucijos spėtų pasirengti.
Ar išmokos bus mažinamos?
Ne. Reformos tikslas nėra mažinti išmokas, o jas labiau pritaikyti prie individualių poreikių. Kai kurių asmenų atvejais išmokos gali net padidėti, ypač jei jų poreikiai iki šiol nebuvo tinkamai įvertinti.
Ar reikės iš naujo kreiptis dėl išmokų?
Taip, tačiau ne iš karto. Kai baigsis turimo neįgalumo pažymėjimo galiojimas, žmogus turės būti įvertintas pagal naująją sistemą. Tik tada bus nustatytas naujas išmokos dydis.
Kaip skaitmeninė sistema padės gavėjams?
Skaitmeninė sistema leis pateikti prašymus, dokumentus ir stebėti sprendimų eigą internetu be būtinybės fiziškai vykti į institucijas. Tai ypač svarbu tiems, kuriems judėjimas kelia sunkumų. Be to, sumažės klaidų ir žmogiškųjų resursų poreikis.
Ar šie pokyčiai turės įtakos nedarbingumo pažymėjimams?
Iš dalies. Nors nedarbingumo pažymėjimų tvarka iš esmės nesikeis, tačiau dėl naujo neįgalumo vertinimo gali būti atnaujintos kai kurios sąsajos tarp šių sistemų. Tai reiškia, kad bus siekiama aiškiau atskirti laikino nedarbingumo ir nuolatinės negalios atvejus.
Neįgalumo politika – žingsnis link stipresnės bendruomenės
Planuojami pokyčiai rodo, kad valstybė siekia stiprinti socialinio teisingumo principus ir užtikrinti, jog žmonės su negalia būtų traktuojami oriai ir lygiateisiškai. Naujoji sistema ne tik numato finansines priemones, bet ir skatina aktyvų dalyvavimą visuomenėje, švietime bei darbo rinkoje. Tai svarbus žingsnis link integruotos politikos, kur kiekvienas žmogus – nepaisant jo sveikatos būklės – gali jaustis visaverte visuomenės dalimi. Ilgainiui tai turėtų padėti kurti labiau empatišką, įtraukią ir socialiai atsakingą Lietuvą.
