2026 metai Lietuvoje žada nemažai pokyčių socialinės apsaugos srityje, o vienas iš labiausiai laukiamų ir aptariamų klausimų – tai, kaip keisis nedarbo išmokos sistema. Šis pokytis svarbus tiek darbuotojams, kurie nori suprasti, kokios garantijos jų laukia netekus darbo, tiek darbdaviams, siekiantiems suplanuoti personalo išlaidas ir socialines įmokas. Kadangi vyriausybė jau yra patvirtinusi preliminarią reformos kryptį, metas detaliau panagrinėti, kas konkrečiai pasikeis ir kaip tai paveiks šalies darbo rinką.
Nedarbo išmokos pokyčių tikslai ir priežastys
Pagrindinis būsimos reformos tikslas – padidinti socialinį saugumą, kartu išlaikant darbo rinkos lankstumą. Dabartinė nedarbo išmokų sistema buvo dažnai kritikuojama dėl nepakankamo paskatų dirbti bei riboto aprėpties masto. 2026 m. reforma siekia suderinti šiuos du aspektus – suteikti pakankamą finansinę paramą laikotarpiu, kai asmuo ieško naujo darbo, tačiau kartu skatinti aktyviai grįžti į darbo rinką.
Į šiuos pokyčius atsižvelgta remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rekomendacijomis bei šalies ekonomikos augimo prognozėmis. Esminė mintis – užtikrinti tvarų socialinio draudimo sistemos balansą, kad išmokos atitiktų tiek darbuotojų poreikius, tiek biudžeto galimybes.
Kokie bus pagrindiniai pokyčiai 2026 metais
Ilgesnis išmokų mokėjimo laikotarpis
Nuo 2026 m. bus ilginamas nedarbo išmokos mokėjimo terminas. Šiuo metu jis siekia 9 mėnesius, tačiau planuojama, kad nauja tvarka numatys iki 12 mėnesių trukmę tiems asmenims, kurie sukaupė ilgesnį draudimo stažą. Toks sprendimas ypač naudingas vyresnio amžiaus darbuotojams, kuriems darbo paieškos užtrunka ilgiau.
Didesnė pradinė išmoka ir laipsniškas mažėjimas
Naujoji sistema numato, kad pirmuosius tris mėnesius išmoka bus didesnė nei dabar – iki 60 % buvusio atlyginimo. Po šio laikotarpio išmoka mažės kas du mėnesius, kol pasieks minimalų nustatytą lygį – apie 40 % ankstesnio darbo užmokesčio. Tokiu būdu siekiama suteikti laikiną finansinį stabilumą pradžioje, bet kartu motyvuoti žmogų intensyviau ieškoti darbo.
Papildomi priedai ir socialinės garantijos
2026 metais taip pat numatyti papildomi priedai tam tikroms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui:
- Vienišiems tėvams bus taikomas 10 % priedas prie išmokos;
- Neįgaliesiems – 15 % priedas;
- Gyvenantiems regionuose su didesniu nedarbo lygiu – papildoma 5 % kompensacija.
Šie priedai turėtų mažinti socialinę nelygybę bei padėti labiau pažeidžiamoms gyventojų grupėms išlaikyti finansinį saugumą.
Ką turėtų žinoti darbuotojai
Darbuotojams svarbu suprasti, kad išmokos dydis ir trukmė tiesiogiai priklausys nuo jų darbo stažo ir socialinių įmokų istorijos. Taigi, stabilus ir deklaruotas darbo užmokestis taps dar svarbesnis nei anksčiau. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) duomenys bus naudojami automatiškai, todėl itin svarbu užtikrinti, kad visi įrašai būtų tvarkingi.
Taip pat planuojama, kad dalis išmokos – iki 10 % – galės būti skiriama darbuotojui į jo individualią sąskaitą, kurią galės panaudoti persikvalifikavimo ar mokymosi išlaidoms. Tokia naujovė atspindi siekį stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Kaip tai paveiks darbdavius
Darbdaviams pokyčiai reikš šiek tiek padidėjusias socialinio draudimo įmokas. Prognozuojama, kad „Sodros“ tarifo augimas sudarys apie 0,2–0,3 procentinio punkto, priklausomai nuo sektoriaus. Tai leis užtikrinti papildomą finansavimą išmokų sistemai.
Vis dėlto darbdaviai gali tikėtis teigiamo netiesioginio poveikio. Stabilesnė socialinė sistema reiškia mažesnį darbuotojų stresą, didesnį lojalumą bei motyvaciją. Be to, tikimasi, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pagreitins naujų darbuotojų įdarbinimą, o tai ypač aktualu sektoriams, susiduriantiems su darbo jėgos trūkumu.
Kaip reikės pateikti prašymą dėl išmokos
Nuo 2026 m. planuojama pilnai automatizuoti nedarbo išmokos skyrimo procesą. Tai reiškia, kad asmeniui bus pasiūlyta pateikti prašymą per elektroninę sistemą, o duomenys apie darbo sutarties nutraukimą, įmokas ir stažą bus automatiškai perduodami iš darbdavio ir „Sodros“ registrų. Tokia sistema padės sutrumpinti laukimo laikotarpį nuo vidutinių 10 dienų iki 3 darbo dienų.
Vis dėlto išliks galimybė prašymą pateikti ir fiziškai – atvykus į teritorinį Užimtumo tarnybos skyrių. Ši parinktis aktuali vyresniems žmonėms bei tiems, kurie neturi galimybės naudotis elektroninėmis paslaugomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada įsigalios naujoji tvarka?
Naujoji nedarbo išmokos sistema pradės galioti nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Iki tol galios dabartinė tvarka, o pereinamuoju laikotarpiu numatyta informacinė kampanija gyventojams.
Ar išmokos bus indeksuojamos?
Taip. Nedarbo išmokos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą ir infliacijos rodiklius. Tai leis išlaikyti išmokų perkamąją galią.
Ar žmogus, gavęs išeitinę kompensaciją, galės gauti nedarbo išmoką?
Taip, tačiau išmoka bus pradėta mokėti tik pasibaigus išeitinės kompensacijos laikotarpiui. Tokia tvarka galios, kad nebūtų dubliavimo tarp skirtingų pajamų šaltinių.
Ar darbdaviai turės papildomų prievolių?
Taip, darbdaviai privalės per 1 darbo dieną pateikti pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą elektroninėje sistemoje, kad darbuotojas galėtų pradėti gauti išmoką greičiau. Taip pat svarbu laiku sumokėti paskutines įmokas į „Sodros“ fondą.
Ką daryti, jei naują darbą pavyko susirasti anksčiau?
Tais atvejais, kai žmogus vėl įsidarbina per išmokos gavimo laikotarpį, jis turės pranešti Užimtumo tarnybai. Likusi neišmokėta suma bus proporcingai perskaičiuota, tačiau dalis jos gali būti kaupiama individualioje sąskaitoje, jei asmuo pageidauja dalyvauti tolesnėse mokymosi programose.
Ilgalaikės reformos pasekmės darbo rinkai
Nors 2026 metų pokyčiai dar tik bus įgyvendinami, prognozuojama, kad jie turės ilgalaikį poveikį šalies darbo rinkai. Ekspertai mano, kad padidėjusios išmokos suteiks daugiau saugumo jauniems specialistams, leis geriau planuoti karjeros pertraukas ir prisidės prie darbo rinkos mobilumo.
Darbdavių požiūriu, ši reforma ilgainiui gali padėti formuoti skaidresnius darbo santykius – daugiau deklaruotų pajamų, stabiliau mokamų įmokų bei sumažėjusių nelegalaus darbo atvejų. Visa tai prisidės prie sąžiningesnio konkurencingo verslo aplinkos kūrimo.
Darbo politikos ekspertai pažymi ir vieną svarbią tendenciją – stiprės darbuotojų pasitikėjimas valstybine socialinio draudimo sistema. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti, kad mokesčių surinkimas būtų tvarus, o parama nedarbo atveju išliktų veiksminga kiekvienam, kam jos prireiks.
