Psichologinis smurtas – tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje. Teisiniame kontekste Lietuvoje psichologinio smurto apibrėžimas ir reglamentavimas yra itin svarbūs, nes jie leidžia aiškiau nustatyti, ką galima laikyti smurtu ir kokia atsakomybė už tai taikoma.
Psichologinio smurto sąvoka Lietuvos baudžiamajame kodekse
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Nors BK tiesiogiai nevartoja sąvokos „psichologinis smurtas“ atskirai, šis terminas yra įtrauktas į smurto artimoje aplinkoje ir kitų panašių veikų turinį.
Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos. Be to, pagal BK 145 straipsnį, grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą laikomi baudžiamais, jei tokie grasinimai sukelia realią baimę.
Kaip psichologinis smurtas atpažįstamas pagal įstatymą
Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Teismų praktikoje vertinama visa smurto situacijos dinamika ir kontekstas – nuo aukos parodymų iki liudytojų, medicininių ar psichologinių duomenų.
Pagal Lietuvos teisės aktus psichologinis smurtas gali būti pripažintas tuo atveju, kai smurtautojas:
- Nuolat žemina, menkina ar kontroluoja kitą asmenį;
- Izoliuoja jį nuo aplinkinių ar šeimos;
- Grasina, baugina ar emociniu spaudimu priverčia paklusti;
- Manipuliuoja kaltės jausmu ar baime;
- Verčia atsisakyti savo nuomonės, savarankiškumo ar sprendimų.
Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Tai yra svarbūs požymiai, pagal kuriuos galima identifikuoti psichologinio smurto atvejus.
Ką reiškia psichologinis smurtas nukentėjusiems asmenims
Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus. Jie gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais. Dėl to ilgainiui gali atsirasti sveikatos problemų – miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas.
Įstatymų požiūriu, nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą. Valstybė, per socialines paslaugas ir specializuotus pagalbos centrus, siekia užtikrinti, kad aukos neliktų vienos.
Teisinės pasekmės smurtautojui
Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nors įrodyti psichologinio smurto atvejus dažnai sunkiau nei fizinio, vis dėlto teismai remiasi įvairiais įrodymais – įrašais, susirašinėjimais, liudytojų parodymais, psichologų išvadomis.
Priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, už psichologinį smurtą gali būti taikomos šios sankcijos:
- Bausmė laisvės atėmimu (tam tikrais atvejais, kai padaryta didelė žala);
- Laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti programose ar nebendrauti su auka;
- Bauda arba viešieji darbai.
Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje. Teisme sprendžiama individualiai, įvertinus aplinkybes ir žalą.
Nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimas
Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma – kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Tokie centrai teikia ne tik psichologinę pagalbą, bet ir teisinę konsultaciją, padeda parengti pareiškimus policijai, dalyvauti teismo procesuose.
Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą – tiek moralinę, tiek materialinę. Teismai, priimdami sprendimus, vis dažniau atsižvelgia į psichologinės žalos mastą, todėl net ir be fizinių sužalojimų nukentėjusieji gali gauti teisingą atlyginimą už patirtą skausmą.
Prevencijos svarba ir visuomenės požiūrio kaita
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu – švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Prevencinės programos, mokymai mokyklose, darbo vietose ir šeimose padeda išvengti tokių situacijų atsiradimo.
Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu. Mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų. Kuo anksčiau pradedama kalbėti apie problemą, tuo lengviau ją spręsti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas konkrečiai laikoma psichologiniu smurtu pagal įstatymą?
Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį – grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas. Svarbiausia yra įrodyti, kad toks elgesys sukėlė realų psichologinį poveikį aukai.
Kur gali kreiptis žmogus, patiriantis psichologinį smurtą?
Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas. Esant pavojui, galima prašyti laikino apsaugos orderio, kuris įpareigoja smurtautoją nesiartinti.
Ar psichologinis smurtas taikomas tik santykiuose?
Ne, ši sąvoka apima įvairias aplinkybes. Psichologinis smurtas gali vykti darbe, mokykloje, šeimoje ar net viešoje erdvėje. Įstatymas saugo visus asmenis, nepriklausomai nuo jų santykių su smurtautoju.
Kokie įrodymai reikalingi įrodant psichologinį smurtą?
Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos. Kuo daugiau įrodymų surenkama, tuo lengviau teismui nustatyti smurto faktą.
Psichologinės pagalbos ir atsigavimo galimybės
Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiesiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Svarbu suvokti, kad išėjimas iš smurtinių santykių yra procesas, kuriame būtina kantrybė ir palaikymas.
Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai. Emocinis stiprinimas ir bendruomenės palaikymas padeda užkirsti kelią tolesniam smurtui bei kuria sąmoningesnę ir saugesnę visuomenę.
