Darbo biržos siūlomos išmokos gali tapti svarbia finansine pagalba netekus darbo ar ieškant naujų galimybių. Daugelis žmonių pasimetę nežino, kaip tiksliai galima gauti šią išmoką, kokias sąlygas reikia atitikti ir kokie dokumentai būtini. Šiais metais Lietuvoje galioja keli svarbūs pokyčiai, susiję su nedarbo draudimo išmokomis, todėl verta susipažinti su jų gavimo tvarka bei reikalavimais, kad procesas būtų kuo sklandesnis ir efektyvesnis.
Kas gali pretenduoti į išmoką iš darbo biržos?
Išmoką iš darbo biržos Lietuvoje gali gauti asmenys, kurie neteko darbo ne savo noru ir yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Svarbu pabrėžti, kad ne visiems besikreipiantiems priklauso tokio tipo parama. Ji skiriama tiems, kurie anksčiau dirbo ir buvo apdrausti nedarbo socialiniu draudimu.
Pagrindinės sąlygos, kurias turi atitikti asmuo:
- Būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Per pastaruosius 30 mėnesių būti sukaupusiam bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Nebūti sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus.
- Nedirbti pagal darbo sutartį ar savarankiškai.
Kaip registruotis Užimtumo tarnyboje?
Registracija Užimtumo tarnyboje yra pirmasis žingsnis norint gauti išmoką. Tai galima padaryti keliais būdais – atvykti į artimiausią Užimtumo tarnybą arba užsiregistruoti internetu, naudojantis oficialia svetainės sistema. Elektroninė registracija pastaruoju metu tapo ypač populiari, nes leidžia tai padaryti patogiai iš namų.
Registruojantis reikia pateikti asmens duomenis, informaciją apie ankstesnį darbą, darbo pobūdį, kvalifikaciją ir, jei yra, papildomus dokumentus. Užimtumo tarnybos specialistai įvertina pateiktus duomenis ir priskiria bedarbio statusą. Tik šį statusą turint galima kreiptis dėl nedarbo išmokos.
Kokie dokumentai reikalingi norint gauti išmoką?
Kai bedarbio statusas jau suteiktas, galima pateikti prašymą dėl nedarbo draudimo išmokos. Norint tai padaryti, būtina surinkti kelis svarbius dokumentus:
- Asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
- Darbo sutarties nutraukimo dokumentus – darbo knygelės įrašą, darbdavio pažymą ar kitus įrodymus.
- Pažymą iš „Sodros“ apie nedarbo draudimo stažą ir įmokas.
- Prašymą dėl išmokos skyrimo (pildomas Užimtumo tarnybos skyriuje arba elektroninėje sistemoje).
Užimtumo tarnyba, gavusi visus dokumentus, perduoda informaciją „Sodrai“, kuri ir apskaičiuoja bei skiria išmoką.
Kaip apskaičiuojama išmokos suma?
Išmokos dydis priklauso nuo asmens buvusių pajamų bei darbo stažo. Šiais metais išmokos skaičiavimo tvarka išlieka panaši: pirmaisiais mėnesiais mokama didesnė suma, kuri palaipsniui mažėja, kad paskatintų greičiau sugrįžti į darbo rinką.
Pagrindiniai principai, pagal kuriuos nustatoma išmokos suma:
- Nustatoma bazinė ir kintamoji išmokos dalis (pastaroji priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio).
- Pirmaisiais nedarbo mėnesiais išmokos dydis siekia iki 58% buvusių draudžiamųjų pajamų.
- Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 9 mėnesius.
- Minimalus išmokos dydis negali būti mažesnis nei nustatyta valstybės bazinė socialinė išmoka.
Ši tvarka užtikrina, kad asmenys, netekę darbo, galėtų išlaikyti finansinį stabilumą tuo laikotarpiu, kol ieško naujos darbo vietos.
Kaip ilgai mokama išmoka?
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo asmens nedarbo draudimo stažo. Kuo ilgesnis laikotarpis, kai asmuo dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, tuo ilgiau jis gali gauti išmoką. Standartiškai ji mokama iki 9 mėnesių, tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu asmuo prieš tai dirbo ilgą laiką ir turi nemažai draudimo stažo, šis laikotarpis gali būti pratęstas.
Taip pat verta paminėti, kad išmokų mokėjimas gali būti sustabdytas, jei asmuo atsisako pasiūlyto tinkamo darbo arba nesilaiko Užimtumo tarnybos nustatytų reikalavimų.
Ką svarbu žinoti apie naujausius pokyčius 2024 metais?
Šiais metais Lietuvoje įsigaliojo keli pakeitimai, kurių tikslas – gerinti socialinę apsaugą netekus darbo ir motyvuoti aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Vienas svarbiausių pokyčių – didėjanti bazinė nedarbo išmoka, kuri padidina mažiausiai uždirbusiųjų finansinį saugumą. Taip pat buvo supaprastinta dalies dokumentų pateikimo tvarka – viena dalis duomenų automatiškai perduodama iš „Sodros“ į Užimtumo tarnybos sistemą.
Be to, keičiasi kai kurios taisyklės, susijusios su savarankiškai dirbančiais asmenimis. Jie, mokėję nedarbo socialinio draudimo įmokas, dabar taip pat gali pretenduoti į išmoką, jei sustabdė veiklą ir atitinka kitus reikalavimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas gali gauti nedarbo išmoką, jei dirbo trumpiau nei metus?
Tokiu atveju išmoka neskiriama, nes būtina sąlyga – mažiausiai 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per pastaruosius 30 mėnesių. Tačiau asmenys vis tiek gali naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis ir dalyvauti remiamo įdarbinimo ar mokymo programose.
Ar galima dirbti ir gauti išmoką tuo pačiu metu?
Išmokos gavimo laikotarpiu dirbti negalima – jei asmuo pasirašo naują darbo sutartį arba pradeda savarankišką veiklą, išmokos mokėjimas sustabdomas. Jei darbą praranda pakartotinai, reikia iš naujo registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kada pradeda mokėti išmoką po registracijos?
Paprastai išmoka pradedama mokėti po 7 kalendorinių dienų nuo bedarbio statuso suteikimo. Tiksli data gali skirtis priklausomai nuo dokumentų pateikimo bei duomenų apdorojimo terminų.
Ar galima skųsti sprendimą, jei išmoka neskirta?
Taip, jei asmuo mano, kad sprendimas nepagrįstas, jis gali pateikti skundą „Sodrai“ arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Svarbu išsaugoti visus pateiktus dokumentus bei Užimtumo tarnybos raštus.
Praktiniai patarimai besikreipiantiems dėl išmokos
Kad procesas vyktų sklandžiai, verta pasiruošti iš anksto. Prieš pateikiant prašymą rekomenduojama:
- Patikrinti, ar sumokėtos visos socialinio draudimo įmokos.
- Surinkti visus dokumentus, įrodančius darbo santykių nutraukimą.
- Pateikti tikslius kontaktinius duomenis, kad Užimtumo tarnybos specialistai galėtų greitai susisiekti.
- Stebėti Užimtumo tarnybos paskyrimą ir aktyviai dalyvauti siūlomose programose.
Laiku ir atsakingai atlikus visus veiksmus, išmokos gavimas tampa paprastas ir aiškus procesas, suteikiantis laikiną finansinę paramą bei galimybę ramiai planuoti tolimesnius karjeros žingsnius.
