Psichologinis smurtas santykiuose dažnai būna nematomas, tačiau jo poveikis gali būti toks pat žalingas, kaip ir fizinis smurtas. Daugelis žmonių ilgai nesupranta, kad yra emocinės prievartos aukos, nes smurtautojas paprastai veikia subtiliai – manipuliuodamas jausmais, kaltindamas, gąsdindamas, ar kontroliuodamas kasdienius sprendimus. Norint atpažinti tokį elgesį ir apsisaugoti, svarbu žinoti, kaip jis pasireiškia, kokias pasekmes sukelia ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas yra elgesio modelis, kurio tikslas – pažeminti, sumenkinti, kontroliuoti ar įbauginti partnerį. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo atvirų įžeidimų iki pasyvaus ignoravimo. Tai nėra vienkartiniai susierzinimo protrūkiai – tai nuoseklūs veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti valdžią santykiuose.
Toks smurtas gali būti ypač pavojingas, nes jis dažnai pasireiškia palaipsniui. Partneris, kuris iš pradžių atrodo rūpestingas, ilgainiui gali pradėti rodyti vis daugiau kontrolės, pavydumo ar sarkazmo, kuris po truputį griauna pasitikėjimą savimi.
Kaip atpažinti psichologinio smurto požymius
Atpažinti psichologinį smurtą nėra paprasta, nes daugelis požymių gali atrodyti kaip „meilės ženklai” ar tiesiog konfliktai poroje. Štai keli dažniausi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Kontrolės bandymai. Partneris bando spręsti už jus, kaip turėtumėte atrodyti, ką dėvėti, su kuo bendrauti ar net kokį darbą dirbti.
- Izoliavimas nuo aplinkos. Jums ribojamas bendravimas su šeima ar draugais, nes esate kaltinami, kad jie jus blogai veikia arba „nuteikia prieš” partnerį.
- Nuolatinė kritika ir pažeminimas. Smurtautojas dažnai komentuoja jūsų išvaizdą, sugebėjimus ar priimtus sprendimus, menkindamas jūsų orumą.
- Manipuliacija ir kaltinimas. Kai bandote išreikšti savo jausmus, esate apkaltinamas pernelyg jautrumu ar tuo, kad „viską išgalvojate”.
- Baimės atmosfera. Jaučiatės nuolat įsitempę, nes bijote išprovokuoti konfliktą ar sulaukti partnerio pykčio.
Šie požymiai gali pasireikšti įvairiai – nuo žodinių pastabų iki nuolatinio emocinio spaudimo. Svarbu suvokti, kad psichologinis smurtas gali pasitaikyti tiek heteroseksualiuose, tiek homoseksualiuose santykiuose, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties.
Kodėl aukos dažnai lieka smurtiniuose santykiuose
Nepaisant akivaizdaus skausmo, daugelis žmonių ilgai negali ar nenori išeiti iš toksiškų santykių. Tam gali būti kelios priežastys:
- Psichologinė priklausomybė. Smurtautojas dažnai kaitalioja švelnumą su agresija, sukeldamas emocinį chaosą ir viltį, kad „jis (ji) pasikeis”.
- Baime būti vienam. Ilgalaikis menkinimas silpnina žmogaus savivertę ir sukuria įsitikinimą, kad niekam kitam jis nebereikalingas.
- Finansinė priklausomybė. Kai kuriais atvejais auka finansiškai priklauso nuo partnerio, todėl bijo prarasti stabilumą.
- Spaudimas iš aplinkos. Giminaičiai ar draugai gali nesuprasti problemos rimtumo ir skatinti „ištverti dėl vaikų” ar „neardyti šeimos”.
Šie veiksniai sukuria uždarą ratą, iš kurio sunku ištrūkti be pagalbos. Tačiau pirmas žingsnis visada yra suvokimas, kad toks elgesys nėra meilė ar rūpestis, o kontrolės forma.
Ką daryti, jei patiriate psichologinį smurtą
Jei atpažinote bent kelis iš anksčiau minėtų požymių, svarbu imtis veiksmų. Psichologinis smurtas nėra jūsų kaltė – atsakomybė visada tenka smurtautojui. Štai keli veiksmai, galintys padėti:
- Pasikalbėkite su patikimu žmogumi. Dalykitės savo patirtimi su draugu, šeimos nariu ar terapeutu. Išorinis požiūris gali padėti aiškiau pamatyti situaciją.
- Kreipkitės į pagalbos centrus. Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, teikiantys konfidencialią paramą smurto aukoms. Skambinkite pagalbos linijoms arba ieškokite informacijos internete.
- Užsirašykite savo jausmus ir patirtis. Rašymas gali padėti suprasti, kas vyksta, ir būti įrodymu, jei ateityje reikėtų teisinės pagalbos.
- Neignoruokite savo instinktų. Jei jaučiate, kad elgesys su jumis neteisingas – greičiausiai taip ir yra.
- Apibrėžkite ribas. Jei dar nesate pasirengę nutraukti santykių, aiškiai nustatykite, kas jums yra nepriimtina, ir laikykitės tų ribų.
Jeigu situacija tampa per daug pavojinga, svarbiausia – užtikrinti savo saugumą. Esant grėsmei, kreipkitės į policiją arba išeikite į saugią vietą, net jei tai reiškia laikiną atsitraukimą. Palaipsniui galima kurti naują, saugesnę aplinką.
Kaip padėti žmogui, patiriančiam psichologinį smurtą
Jei pastebite, kad jūsų draugas ar šeimos narys gali būti psichologinio smurto auka, elkitės jautriai ir be kaltinimų. Štai keletas rekomendacijų, kaip padėti:
- Klausykite be vertinimo. Leiskite žmogui kalbėti, nepertraukdami ir nebandydami iš karto pateikti sprendimų.
- Parodykite palaikymą. Patikinkite, kad jis ar ji nėra kalta dėl to, kas vyksta.
- Pasiūlykite praktinę pagalbą – transportą, laikinas pastoges, informaciją apie pagalbos centrus.
- Būkite kantrūs. Kartais žmonėms reikia laiko, kol jie pasiryžta išeiti iš smurtinių santykių.
Svarbiausia – parodyti, kad žmogus nėra vienišas ir jog pagalba yra prieinama. Jūsų empatija ir informuotumas gali tapti pirmu žingsniu link pokyčių jo gyvenime.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi konfliktas nuo psichologinio smurto?
Konfliktas – tai dviejų lygiaverčių asmenų nesutarimas, kai abu siekia rasti sprendimą. Psichologinis smurtas – tai vienos pusės bandymas dominuoti, menkinti ar kontroliuoti kitą. Konflikte abu turi balsą, o smurto situacijoje vienas asmuo bijo išreikšti savo nuomonę.
Ar psichologinis smurtas gali virsti fiziniu?
Dažnai taip. Emocinė prievarta gali būti pirmasis žingsnis link fizinio ar seksualinio smurto, todėl svarbu reaguoti ankstyvoje stadijoje ir nesitikėti, kad situacija savaime pagerės.
Kaip padėti vaikams, kurie mato psichologinį smurtą šeimoje?
Vaikai, stebintys smurtą, taip pat patiria emocinę žalą. Reikia su jais kalbėtis, paaiškinti, kad toks elgesys yra netinkamas, ir užtikrinti, jog jie jaustųsi saugūs. Prireikus verta kreiptis į psichologą ar mokyklos socialinį darbuotoją.
Kokie ištekliai prieinami Lietuvoje?
Lietuvoje veikia pagalbos linijos, tokios kaip „Moters linija“, „Pagalbos moterims linija“ bei specializuoti centrai smurto aukoms. Jie teikia nemokamas konsultacijas, teisinę pagalbą ir saugias prieglaudas. Informacijos galima rasti Socialinių paslaugų priežiūros departamento ar „Pagalbos moterims“ interneto svetainėse.
Psichologinio smurto prevencijos svarba
Psichologinio smurto prevencija prasideda nuo švietimo ir atviros diskusijos apie sveikus santykius. Kalbėjimas apie ribas, pagarbą ir emocinę atsakomybę padeda užkirsti kelią prievartiniam elgesiui dar prieš jam prasidedant. Svarbu, kad tiek mokyklose, tiek darbo vietose būtų skatinamas emocinis raštingumas ir parama tiems, kurie patiria sunkumus asmeniniuose santykiuose.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčių – pastebėdami, kalbėdami ir palaikydami. Juk sveiki santykiai remiasi ne baime ar kontrole, o pasitikėjimu, pagarba ir abipuse atsakomybe.
