Ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos dalis, padedanti darbuotojams išgyventi laikotarpį, kai dėl sveikatos problemų jie negali dirbti. Daugelis žmonių žino, kad gali gauti kompensaciją sirgdami, tačiau ne visiems aišku, kaip tiksliai apskaičiuojama išmoka, kas turi į ją teisę ir nuo kokių veiksnių priklauso jos dydis. Šiame straipsnyje paaiškinsime visas pagrindines taisykles ir pateiksime praktinių pavyzdžių, kad kiekvienas galėtų suprasti, ko tikėtis susirgus.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką
Ligos išmoką Lietuvoje gali gauti kiekvienas apdraustasis asmuo, mokantis ar už kurį yra mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai gali būti samdomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat ir kai kurie nedirbantys, tačiau savanoriškai draudžiasi socialiniu draudimu žmonės. Svarbiausia sąlyga – turėti reikiamą socialinio draudimo stažą, kuris leidžia pasinaudoti išmokos teise.
Darbuotojai, susirgę ir pateikę gydytojo pažymą („nedarbingumo lapelį“), turi teisę gauti kompensaciją už prarastas pajamas. Išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos, tačiau priklausomai nuo laikotarpio, ją iš pradžių gali mokėti darbdavys, o po to – „Sodra“.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka
Ligos išmokos dydžio apskaičiavimas remiasi asmens draudžiamosiomis pajamomis, kurios vidutiniškai buvo gautos per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinė formulė yra tokia:
- Skaičiuojamas vidutinis dienos uždarbis iš paskutinių 12 mėnesių, už kuriuos sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
- Apskaičiuojamas atitinkamas procentas nuo šio vidurkio, priklausomai nuo to, kas moka – darbdavys ar „Sodra“.
Pavyzdžiui, pirmas dvi ligos dienas kompensuoja darbdavys – nuo 62 iki 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“ – paprastai 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio. Šis tarifas yra standartinis, tačiau gali keistis priklausomai nuo teisės aktų pakeitimų.
Kokie veiksniai lemia išmokos dydį
Ligos išmokos dydis nėra vienodas visiems darbuotojams – jis priklauso nuo kelių svarbių aspektų:
- Socialinio draudimo stažas. Norint gauti išmoką, būtina turėti bent 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius socialinio draudimo stažą. Jeigu šio stažo trūksta, „Sodra“ gali atsisakyti mokėti išmoką.
- Darbo užmokestis. Nuo asmens draudžiamųjų pajamų priklauso, kiek bus mokama už kiekvieną nedarbingumo dieną. Kuo didesnis darbo užmokestis, tuo didesnė ligos išmoka.
- Nedarbingumo priežastis. Jeigu asmuo serga dėl darbo metu patirtos nelaimės ar profesinės ligos, išmoka gali būti didesnė ir siekti net iki 100 procentų vidutinio uždarbio.
- Darbdavio politika. Kai kurios įmonės darbuotojams moka didesnę kompensaciją už pirmas dvi nedarbingumo dienas nei minimaliai numato įstatymas.
Kada išmoka gali būti sumažinta arba nemokama
Yra tam tikrų atvejų, kai ligos išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama. Tai atsitinka, kai:
- Asmuo sirgo, tačiau nedeklaravo savo nedarbingumo laiku arba nepateikė gydytojo pažymėjimo.
- Gydymasis nebuvo laikomasi gydytojo nurodymų, o tai nustato medicininė priežiūra.
- Liga atsirado dėl alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
- Asmuo sirgdamas dirbo arba gavo pajamas nepaisydamas nedarbingumo pažymėjimo.
Kokius žingsnius reikia atlikti norint gauti ligos išmoką
Norint, kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu žinoti, kokių veiksmų reikia imtis.
- Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ir gauti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Šiuo metu visa informacija automatiškai perduodama „Sodrai“.
- Darbdavys savo ruožtu gauna pranešimą apie nedarbingumo pradžią ir pabaigą.
- Po ligos pabaigos „Sodra“ apskaičiuoja ir perveda priklausančią išmoką į asmens banko sąskaitą.
Visas procesas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo dokumentų tvarkymo eigos ir duomenų patikslinimo.
Naudingos rekomendacijos dirbantiesiems
Kad ligos išmokos klausimai nekeltų streso, verta imtis kelių prevencinių veiksmų dar iki susirgimo:
- Reguliariai tikrinkite, ar „Sodros“ sistemoje matomas jūsų darbo stažas ir įmokos.
- Saugokite informaciją apie atlyginimo pokyčius, nes jie įtakoja išmokos dydį.
- Jei dirbate keliose darbovietėse, įsitikinkite, kad visose sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
- Pasidomėkite, ar jūsų darbdavys taiko papildomas išmokų sistemas – kai kurios įmonės turi savas sveikatos draudimo programas.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ligos išmoka mokama nuo pirmos sirgimo dienos?
Pirmas dvi dienas mokėjimą atlieka darbdavys, o nuo trečios dienos – „Sodra“. Tad, techniškai, išmoka pradeda galioti nuo pirmos dienos, bet jos mokėtojas keičiasi.
Kiek ilgai galima gauti ligos išmoką?
Išmoka mokama tol, kol tęsiasi nedarbingumas, tačiau ne ilgiau nei nustatyta įstatymuose – dažniausiai iki 120 dienų per metus. Kai kuriais atvejais terminas gali būti pratęstas.
Ar galima gauti ligos išmoką, jei esu savarankiškai dirbantis?
Taip, galite, tačiau tik tuo atveju, jei mokate savanoriškas socialinio draudimo įmokas už ligos riziką. Jei tokių įmokų nėra – išmoka nepriklauso.
Ar ligos išmoka apmokestinama?
Ligos išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau kiti mokesčiai, tokie kaip „Sodros“ įmokos, paprastai netaikomi.
Ką daryti, jei nesutinku su gauta suma?
Jei manote, kad gavote per mažą išmoką, turite teisę kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos perskaičiavimo. Paprastai reikia pateikti papildomus įrodymus apie pajamas arba prašymą dėl klaidų ištaisymo.
Ką verta žinoti apie išmokas ateityje
Ligos išmokų sistema nuolat tobulinama ir atnaujinama. Nauji teisės aktai gali keisti kompensacijos procentus, reikalavimus dėl stažo ar terminus. Todėl verta sekti informaciją oficialiame „Sodros“ tinklapyje, kad visuomet būtumėte pasiruošę galimiems pokyčiams. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu rūpintis ne tik ligos išmokomis, bet ir savo sveikata, kad ligos nebūtų dažnos, o prarastos pajamos – kuo mažesnės.
