Ligos išmoka yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo garantijų, užtikrinančių finansinį stabilumą tuo metu, kai darbuotojas dėl ligos ar traumos negali dirbti. Nors daugelis žino, kad tokia išmoka egzistuoja, ne visi yra susipažinę su tiksliomis jos mokėjimo sąlygomis, trukme ir tvarka. Šiame straipsnyje paaiškinama, kada mokama ligos išmoka, kiek ji siekia ir ką būtina žinoti kiekvienam darbuotojui, norint suprasti savo teises bei pareigas.
Kada mokama ligos išmoka?
Ligos išmoka darbuotojui skiriama tuomet, kai jis dėl ligos, traumos arba medicininių priežasčių negali atlikti savo darbo funkcijų. Išmokos tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas išliktų finansiškai saugus laikotarpiu, kai laikinai yra nedarbingas. Svarbu žinoti, kad ligos išmoka mokama ne nuo pirmosios nedarbingumo dienos, o pagal nustatytą tvarką.
Pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra kompensuojamos darbdavio lėšomis, o nuo trečiosios dienos išmoką moka „Sodra“. Tai reiškia, kad:
- 1–2 ligos dienas kompensuoja darbdavys;
- nuo 3 dienos išmoką moka Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“);
- išmoka mokama tol, kol tęsiasi nedarbingumo pažymėjimas, bet ne ilgiau nei įstatymuose nustatytas terminas.
Kokius reikalavimus turi atitikti darbuotojas?
Ligos išmokai gauti darbuotojas turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turėti tam tikrą draudimo stažą. Šiuo metu nustatyta, kad ligos pašalpai reikia bent 3 mėnesių nepertraukiamo ligos socialinio draudimo stažo per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažo per pastaruosius 24 mėnesius.
Norint gauti išmoką, būtina:
- Turėti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
- Būti draustam ligos socialiniu draudimu.
- Atitikti minimalų socialinio draudimo stažą.
- Nepiktnaudžiauti ligos išmokos galimybe – nustatytais atvejais, jei darbuotojas tuo laikotarpiu dirba ar gauna pajamų, išmoka gali būti sustabdyta.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo draudžiamųjų pajamų dydžio. Skaičiuojama pagal darbuotojo vidutines draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki ligos pradžios. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad ligos išmokos grynasis dydis dažniausiai siekia 62,06 % darbuotojo kompensuojamojo uždarbio.
Darbdavio mokama dalis per pirmąsias dvi dienas paprastai sudaro ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į įmonės vidaus tvarką ar kolektyvinę sutartį. Todėl kai kuriuose sektoriuose darbuotojai per pirmas ligos dienas gauna beveik visą savo atlyginimą, kitur – mažesnę dalį.
Kiek laiko galima gauti ligos išmoką?
Tinkamai išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali galioti iki tol, kol darbuotojas pasveiksta arba kol įvertinama, kad sveikata nebeatstatoma ir būtina kreiptis dėl invalidumo arba ilgalaikio nedarbingumo. „Sodra“ ligos išmoką moka tol, kol galioja nedarbingumo pažymėjimas, tačiau tam taikomos tam tikros ribos – paprastai ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 dienų per metus dėl tos pačios ligos.
Yra išimčių – kai darbuotojas serga sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, kai gydymo procesas ilgas. Tokiais atvejais išmoka gali būti pratęsiama, jei to reikalauja gydytojas ir patvirtina medicininė komisija.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims
Ne tik samdomi darbuotojai, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys gali gauti ligos pašalpą. Tam reikia, kad asmuo būtų draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir būtų sumokėjęs įmokas nuo deklaruotų pajamų. Skirtumas tas, kad savarankiškai dirbantys asmenys dažnai privalo patys pasirūpinti įmokomis, todėl praktikoje dalis jų lieka be galimybės gauti išmoką ligos atveju, jei nebuvo apdrausti.
Darbdavio pareigos ir atsakomybė
Darbdavys privalo tinkamai apskaityti darbuotojo nedarbingumo laikotarpį, pateikti duomenis „Sodrai“ ir per nustatytą laiką sumokėti darbdavio dalį išmokos už pirmąsias dvi dienas. Tinkamas dokumentų pateikimas lemia ne tik greitą išmokėjimo procesą, bet ir užtikrina, kad darbuotojas neliktų be pajamų laikotarpiu, kai jam labiausiai reikia finansinės pagalbos.
Tuo pačiu darbdavys negali versti darbuotojo dirbti esant nedarbingumui ar reikalauti dirbti nuotoliniu būdu, nebent pats darbuotojas to pageidauja ir gydytojas tam neprieštarauja. Tokie atvejai visada turi būti suderinti, kad būtų išvengta darbo teisės pažeidimų.
Ką svarbu žinoti darbuotojui?
Darbuotojas, norėdamas užtikrinti sklandų ligos išmokos gavimą, turėtų atkreipti dėmesį į šiuos svarbiausius aspektus:
- Laiku informuoti darbdavį apie nedarbingumą ir nedelsiant pateikti gydytojo išduotą pažymėjimą.
- Patikrinti draudimo stažą – jei trūksta mėnesių, verta pasidomėti savanorišku draudimu ar įmokų papildymu.
- Nedirbti ligos metu – išmoka skiriama už laikotarpį, kai darbuotojas nedirba. Jei nustatoma, kad jis vykdė veiklą ar gavo atlygį, išmoka gali būti sustabdyta.
- Patikrinti išmokos dydį – „Sodros“ sistema leidžia pasitikrinti, kaip apskaičiuota ligos pašalpa ir ar atitinka deklaruotas pajamas.
Be to, verta nepamiršti, kad ligos išmoka nėra pilnas atlyginimo atitikmuo, todėl ilgalaikio nedarbingumo metu gali tekti peržiūrėti asmeninius finansus ar planuoti sutaupymus nenumatytiems atvejams.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima gauti ligos išmoką, jei sergu vaiku?
Taip, jei darbuotojas turi prižiūrėti sergantį vaiką, jam taip pat gali būti suteikiamas nedarbingumas ir mokama ligos išmoka. Ši išmoka skiriama vienam iš tėvų arba globėjui ir paprastai mokama iki 14 kalendorinių dienų, o kai kuriais atvejais – ilgiau, jei vaikui reikalinga speciali priežiūra.
Ar gausiu išmoką, jei darbo sutartis pasibaigė ligos metu?
Jeigu nedarbingumas yra išduotas dar galiojant darbo sutarčiai, teisė į ligos išmoką išlieka net ir po jos nutraukimo. Visgi naujo nedarbingumo pažymėjimo po sutarties pabaigos atveju išmoka nebemokama, jei asmuo nebeapdraustas ligos socialiniu draudimu.
Kaip greitai „Sodra“ išmoka ligos pašalpą?
„Sodra“ paprastai išmoka pašalpą per 7–10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Vėlavimai gali pasitaikyti, jei nėra pateikta pakankamai duomenų arba darbdavys nepateikė ataskaitų laiku.
Ar galiu gauti išmoką, jei buvau išleistas neapmokamų atostogų metu?
Deja, neapmokamų atostogų metu ligos išmoka paprastai nemokama, nes per šį laikotarpį nėra mokamos ligos draudimo įmokos. Tad rekomenduojama planuojant atostogas atsižvelgti į šią aplinkybę.
Praktiniai patarimai dėl ligos išmokos
Norint išvengti nesusipratimų, verta iš anksto susipažinti su „Sodros“ informacine sistema, kurioje galima pasitikrinti savo draudimo laikotarpius, taikomus tarifus bei pateiktus dokumentus. Taip pat verta pasitarti su personalo skyriumi ar buhalteriu dėl darbdavio taikomų mokėjimo tvarkų.
Bendras principas paprastas – kuo aiškiau reglamentuotas darbdavio ir darbuotojo bendravimas ligos metu, tuo mažiau kyla ginčų ir vėlavimų. Atsakingas požiūris į nedarbingumą padeda ne tik apsaugoti sveikatą, bet ir išlaikyti finansinį stabilumą bei pasitikėjimą darbdaviu.
