Išeitinė išmoka – tai finansinė kompensacija, kurią darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, kai darbo santykiai nutraukiami tam tikrais įstatymo numatytais atvejais. Ši tema yra svarbi tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, nes ji susijusi ne tik su finansiniais įsipareigojimais, bet ir su teisinėmis pareigomis bei darbuotojų socialine apsauga. Norint išvengti nesusipratimų ir užtikrinti teisingą atsiskaitymą, svarbu suprasti, kada mokama išeitinė išmoka, kaip ji apskaičiuojama ir kokiomis sąlygomis ji priklauso.
Kada mokama išeitinė išmoka pagal Lietuvos darbo teisę
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą išeitinė išmoka mokama darbuotojui, kai darbo santykiai nutraukiami ne dėl jo kaltės. Tai dažniausiai yra tokie atvejai kaip įmonės veiklos nutraukimas, struktūriniai pokyčiai, darbuotojo funkcijos panaikinimas ar kitokie darbdavio sprendimai, dėl kurių darbuotojas netenka darbo. Taip pat išeitinė išmoka gali būti mokama darbuotojui, kai jis atleidžiamas dėl sveikatos problemų, trukdančių toliau dirbti pagal turimą darbo sutartį.
Dažniausi atleidimo pagrindai
- Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;
- Darbo vietos panaikinimas dėl restruktūrizavimo ar ekonominių priežasčių;
- Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl esminių darbdavio pažeidimų;
- Darbuotojo sveikatos būklės pokyčiai, dėl kurių jis nebegali dirbti pagal turimą profesiją.
Visais šiais atvejais darbdavys privalo laikytis Darbo kodekse nustatytų terminų, įspėjimo tvarkos ir atsiskaityti visiškai iki paskutinės darbo dienos.
Išeitinės išmokos dydis ir apskaičiavimo tvarka
Išeitinės išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo darbo stažo įmonėje. Kuo ilgiau žmogus dirbo pas tą patį darbdavį, tuo didesnė išeitinė išmoka jam priklauso. Lietuvos darbo kodeksas nustato tam tikras ribas, kurios padeda apskaičiuoti teisingą sumą abiem pusėms.
- Jeigu darbuotojas įmonėje išdirbo mažiau nei vienerius metus – jam priklauso 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka;
- Jeigu darbo santykiai truko nuo 1 iki 3 metų – išmoka sudaro vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį;
- Jeigu darbuotojas išdirbo 3–5 metus – skiriami 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitiniai;
- 5–10 metų stažas suteikia teisę į 3 mėnesių atlygio išeitinę;
- Daugiau nei 10 metų išdirbę darbuotojai gauna 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių gautas pajamas, įskaitant priedus, premijas ir kitus teisėtus priedus prie atlyginimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais darbuotojui gali priklausyti papildomos kompensacijos, pavyzdžiui, už nepanaudotas atostogas.
Kokiais atvejais išeitinė išmoka nėra mokama
Nors dažniausiai išeitinė išmoka yra darbuotojo teisė, yra situacijų, kai ji nėra skiriama. Tai svarbu žinoti, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių ar ginčų su darbdaviu.
- Atleidimas darbuotojo prašymu be svarbios priežasties – tokiu atveju darbuotojas pats inicijuoja darbo santykių nutraukimą, todėl kompensacija jam nepriklauso;
- Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, pažeidžiant darbo drausmę, atvykus neblaiviam ar padarius reikšmingą žalą darbdaviui);
- Pabaiga terminuotai darbo sutarčiai, jei ji baigiasi numatytą dieną – išeitinė priklauso tik tuo atveju, jei darbo kodekse tai aiškiai numatyta;
- Nepratęsiama laikina sutartis ar pameistrystės sutartis – paprastai išeitinė netaikoma.
Darbuotojo teisės ir praktiniai patarimai
Kiekvienas darbuotojas turi teisę gauti aiškią informaciją apie jam priklausančias kompensacijas. Jei kyla abejonių dėl išeitinės išmokos dydžio ar pagrįstumo, verta:
- Pasitikrinti darbo sutartį ir jos sąlygas;
- Kreiptis į įmonės personalo skyrių raštu, prašant pateikti išeitinės išmokos skaičiavimą;
- Esant nesutarimams, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar Darbo ginčų komisiją.
Patarimas darbuotojams – visada saugokite dokumentus, patvirtinančius jūsų darbo patirtį, darbo užmokestį ir kitus su darbo santykiais susijusius duomenis. Tai padeda išvengti ginčų ir įrodo jūsų teisę į priklausančią išmoką.
Kada išmokama išeitinė išmoka
Išeitinė išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Darbdavys taip pat privalo atsiskaityti už nepanaudotas atostogas ir kitas finansines prievoles. Pavėluotai išmokėta išeitinė laikoma darbo užmokesčio dalimi, todėl už kiekvieną pavėluotą dieną gali būti skaičiuojami delspinigiai.
Kai darbo sutartis nutraukiama skubiai arba dėl ypatingų aplinkybių (pavyzdžiui, įmonės bankroto), atsiskaitymas gali būti atliktas bankroto administratoriaus. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę į valstybės garantijų fondo išmokas.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie išeitinę išmoką
Kiek laiko darbdavys turi sumokėti išeitinę išmoką?
Išeitinė išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Pavėlavimas gali būti traktuojamas kaip darbo teisės pažeidimas.
Ar galima gauti išeitinę išmoką, jei darbuotojas pats išeina iš darbo?
Ne visais atvejais. Jei darbuotojas išeina savo noru be svarbios priežasties, išeitinė jam nepriklauso. Tačiau jei jis nutraukia darbo sutartį dėl darbdavio pažeidimų, tokia išmoka gali būti taikoma.
Kaip sužinoti, kokia išeitinė išmoka priklauso konkrečiu atveju?
Visų pirma reikėtų peržiūrėti savo darbo sutartį ir darbo stažą. Pagal tai galima įvertinti, kiek mėnesių vidutinio atlygio priklauso. Kilus neaiškumams, galima kreiptis į Darbo inspekciją.
Kas nutinka, jei įmonė bankrutuoja?
Bankroto atveju išeitinių išmokų mokėjimą perima Garantinis fondas, kuris užtikrina, kad darbuotojai laiku gautų jiems priklausančias sumas net ir likviduojant įmonę.
Darbuotojų psichologinis pasirengimas darbo netekimui
Nors išeitinė išmoka padeda laikinai stabilizuoti finansinę padėtį, darbuotojo emocinė būsena taip pat yra itin svarbi. Netikėtas darbo praradimas gali sukelti nerimą, stresą bei nesaugumo jausmą. Todėl labai svarbu ne tik susitelkti į finansinius klausimus, bet ir pasirūpinti savimi, planuoti tolesnius veiksmus bei galimybes grįžti į darbo rinką.
Rekomenduojama skirti laiko kvalifikacijos kėlimui, ieškoti naujų mokymosi galimybių, o prireikus – pasinaudoti Užimtumo tarnybos siūlomomis programomis. Svarbiausia – nepamiršti, kad teisingai apskaičiuota išeitinė išmoka gali būti reikšminga pagalba pereinamuoju laikotarpiu, kol bus surastas naujas darbas.
