Darbo santykių nutraukimas pagal šalių susitarimą dažnai vertinamas kaip civilizuotas ir abiem pusėms naudingas būdas užbaigti darbo santykius. Toks susitarimas leidžia darbdaviui ir darbuotojui išvengti konflikto ar ilgų ginčų, o kartu suteikia galimybę susitarti dėl sąlygų, kurios tenkintų abi puses. Vienas svarbiausių aspektų derantis dėl tokio susitarimo yra išeitinės išmokos dydis ir jos mokėjimo tvarka.
Ką reiškia darbo sutarties nutraukimas pagal šalių susitarimą
Darbo kodekso nuostatos nurodo, kad darbo sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių susitarimu, jeigu darbuotojas ir darbdavys dėl to susitaria raštu. Tai iš esmės reiškia, kad nei viena pusė nėra priversta nutraukti santykių – sprendimas priimamas bendru sutarimu, kuris turi būti įformintas sutartimi arba atskiru susitarimu.
Šis būdas patrauklus, nes suteikia lankstumo. Šalys gali pačios nustatyti išėjimo datą, kompensacijų dydį, papildomas garantijas ar kitus svarbius aspektus. Tokia tvarka ypač aktuali tuomet, kai darbdavys nori išlaikyti gerą reputaciją, o darbuotojas siekia užsitikrinti kokybišką pereinamąjį laikotarpį iki kito darbo.
Išeitinės išmokos reikšmė ir teisinis pagrindas
Išeitinė išmoka pagal šalių susitarimą nėra detaliai reglamentuota taip griežtai kaip išeitinės išmokos, mokamos kitais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tai reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti dėl jos dydžio, trukmės ir mokėjimo terminų. Tačiau praktikoje vadovaujamasi tam tikromis rekomendacijomis bei teisingumo principu.
Paprastai išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo, pareigų, jo indėlio į įmonę bei ekonominių sąlygų. Darbdaviai dažnai siūlo tokį atlyginimą, kuris prilygsta kelių mėnesių darbo užmokesčiui – taip užtikrinama finansinė apsauga darbuotojui iki jis suras naują darbą.
Teisiniai ypatumai
- Susitarimas turi būti pasirašytas raštu ir aiškiai apibrėžti nutraukimo datą.
- Jame būtina nurodyti, kokia suma bus išmokėta kaip išeitinė išmoka ir iki kada ji bus pervesta.
- Abiejų pusių sutikimas turi būti laisvas, be spaudimo ar prievartos.
- Darbuotojui turi būti suteiktas laikas susipažinti su sąlygomis ir apsvarstyti pasiūlymą.
Kaip apskaičiuoti išeitinės išmokos dydį
Nors šalių susitarimas leidžia laisvai nustatyti sumą, išeitinės išmokos dydis dažnai remiasi tam tikrais objektyviais kriterijais. Šie kriterijai padeda užtikrinti, kad susitarimas būtų teisingas ir skaidrus. Svarbiausi iš jų:
- Darbo stažas. Kuo ilgiau darbuotojas dirbo, tuo didesnės sumos gali būti pagrįstai tikimasi. Dažnai taikoma praktika – vienas mėnesinis atlyginimas už kiekvienus dvejus ar trejus darbo metus.
- Pareigų lygis ir atsakomybė. Aukštesnių pareigų darbuotojams, vadovams ar specialistams neretai mokamos didesnės išmokos dėl jų įnašo į organizacijos veiklą.
- Darbuotojo rezultatai. Įmonės gali įvertinti darbuotojo pasiekimus, lojalumą ir papildomas atsakomybes, nustatydamos išeitinės išmokos dydį.
- Įmonės finansinė padėtis. Ekonominiai sunkumai ar restruktūrizavimo procesai taip pat gali turėti įtakos susitarimo sąlygoms.
Derantis verta pasitelkti dialogą ir siekti abiem pusėms naudingų sąlygų. Jei darbdavys siūlo mažesnę sumą, darbuotojas gali pagrįstai prašyti kompensacijos, remdamasis savo darbo rezultatais ar ilgalaikiu indėliu.
Mokestiniai aspektai
Išeitinės išmokos pagal šalių susitarimą yra laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl jos paprastai apmokestinamos taip pat kaip ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokas, nebent atitinkama suma neviršija tam tikrų teisės aktuose nustatytų ribų.
Svarbu įsitikinti, kad susitarime būtų aiškiai nurodyta „mokėtina suma po mokesčių“ arba „prieš mokesčius“, kad nekiltų nesusipratimų dėl galutinai gaunamos sumos.
Darbo santykių dokumentavimas
Tinkamas dokumentavimas yra esminė dalis. Patartina parengti rašytinį susitarimą, kuriame būtų nurodyta:
- Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – šalių susitarimas (Darbo kodekso straipsnis).
- Nutraukimo data ir paskutinė darbo diena.
- Išeitinės išmokos dydis, mokėjimo terminas ir būdas.
- Galimybė pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis ar gauti kompensaciją už jas.
Toks rašytinis susitarimas yra teisiškai privalomas ir apsaugo tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus ateityje, jei kiltų klausimų dėl mokėjimų ar kitų įsipareigojimų.
Darbuotojo teisės ir pareigos
Darbuotojas, sutikdamas nutraukti darbo sutartį pagal šalių susitarimą, turi teisę:
- Gauti visus priklausančius atlyginimus ir kompensacijas;
- Reikalauti aiškaus išeitinės išmokos apskaičiavimo pagrindo;
- Būti supažindintas su visomis sutarties sąlygomis iki pasirašymo;
- Pasinaudoti nepanaudotų atostogų kompensavimu.
Tuo pačiu jis turi pareigą laikytis konfidencialumo, nepažeisti įmonės interesų ir grąžinti visą jai priklausančią nuosavybę – darbo priemones, dokumentus ar kitus daiktus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar darbdavys privalo mokėti išeitinę išmoką pagal šalių susitarimą?
Ne, teisės aktai nenustato privalomo dydžio ar būtinumo ją mokėti. Tai yra derybų klausimas. Vis dėlto, daugeliu atvejų darbdaviai siūlo išeitinę išmoką kaip geros valios gestą, siekdami išlaikyti gerus santykius.
Kiek laiko trunka toks procesas?
Viskas priklauso nuo derybų. Kai tik abi pusės sutaria dėl sąlygų ir pasirašo dokumentą, darbo sutartis gali būti nutraukta net tą pačią dieną. Dažnai pasirenkamas trumpas pereinamasis laikotarpis – pavyzdžiui, dvi savaitės.
Ar galima atsisakyti pasirašyti siūlomą susitarimą?
Taip, darbuotojas neprivalo sutikti su siūlomomis sąlygomis. Susitarimas galioja tik tuo atveju, jei abi pusės savanoriškai sutinka. Jei sąlygos netenkina, galima prašyti jas pakeisti arba palikti derybų procesą.
Kaip įrodyti, kad išmoka buvo sumokėta?
Mokėjimo faktą patvirtina banko pervedimo dokumentai ar kiti rašytiniai įrodymai. Patartina, kad susitarime būtų nurodyta mokėjimo data ir gavėjo informacija.
Ar tokia išeitinė išmoka turi įtakos bedarbio pašalpai?
Taip, kai kuriuose atvejuose socialinės apsaugos institucijos gali atsižvelgti į datą, kada baigėsi darbo santykiai, ir į sumas, gautas nutraukiant sutartį. Todėl reikėtų tai įvertinti, planuojant finansus po išėjimo iš darbo.
Ką dar verta apsvarstyti derantis dėl išeitinės išmokos
Be finansinių aspektų, šalių susitarime galima aptarti ir kitus punktus, kurie gali būti reikšmingi darbuotojui ateityje. Pavyzdžiui, galimybė gauti rekomendaciją, išvengti konkurencijos apribojimų ar susitarti dėl laisvo atleidimo nuo darbo pareigų per paskutinį laikotarpį. Tokie punktai padeda sklandžiai peržengti į naują karjeros etapą ir išlaikyti gerus profesinius santykius su buvusiu darbdaviu.
Išeitinės išmokos pagal šalių susitarimą klausimas, nors ir nėra griežtai reglamentuotas, reikalauja atidumo ir atsakomybės. Tinkamai suformuluotas susitarimas užtikrina aiškumą, teisingumą bei pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo, o kartu leidžia abiem pusėms oriai užbaigti bendradarbiavimą.
