Darbo biržos išmokos yra svarbi socialinė garantija žmonėms, netekusiems darbo. Nepaisant to, daugeliui kyla klausimų, kada ir kokiomis sąlygomis galima gauti šias išmokas, kokia yra jų trukmė, kokie reikalavimai taikomi bedarbio statusui ir kokių dokumentų prireiks norint užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su išmokomis iš darbo biržos, kad kiekvienas suprastų savo teises ir pareigas.
Kas yra išmokos iš darbo biržos?
Išmokos iš darbo biržos – tai piniginė parama, skirta asmenims, netekusiems darbo ir įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiams. Šios išmokos padeda kompensuoti prarastas pajamas iki tol, kol žmogus susiranda naują darbą ar pradeda vykdyti savarankišką veiklą. Lietuvoje šias išmokas administruoja „Sodra“ bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba.
Kada atsiranda teisė gauti nedarbo išmoką?
Teisė į nedarbo išmoką atsiranda, kai asmuo turi sukaupęs pakankamą socialinio draudimo stažą. Pagal galiojančius teisės aktus, nedarbo socialinio draudimo išmoką gali gauti tas, kas per paskutinius 30 mėnesių buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu mažiausiai 12 mėnesių. Tai reiškia, kad žmogus turi būti dirbęs arba vykdęs veiklą, kuriai buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.
Kitos būtinės sąlygos
- Asmuo turi būti įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis.
- Negali turėti aktyvios darbo sutarties ar vykdyti veiklos, už kurią gaunamas darbo užmokestis.
- Bedarbis turi būti pasirengęs priimti siūlomą darbą ar dalyvauti užimtumo programose.
Išmokos dydis ir trukmė
Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sukaupto stažo. Išmoka susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Pastovioji dalis
Pastovioji dalis yra vienoda visiems gavėjams ir priklauso nuo valstybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio ar bazinės socialinės išmokos dydžio.
Kintamoji dalis
Kintamoji dalis nustatoma pagal buvusio asmens darbo užmokesčio vidurkį. Kuo didesnis buvęs atlyginimas, tuo didesnė bus dalis nuo jo. Vis dėlto, nustatytas maksimalus limitas, nuo kurio skaičiuojamos išmokos, kad būtų išlaikytas socialinis teisingumas.
Trukmė
Nedarbo išmoka paprastai mokama 6 mėnesius, tačiau kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojams ar ilgą draudimo stažą turintiems asmenims – šis laikotarpis gali būti prailgintas iki 9 mėnesių. Jei per tą laiką bedarbis susiranda darbą, išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo kitos dienos po įsidarbinimo.
Kaip užsiregistruoti darbo biržoje?
Norint gauti išmoką, pirmiausia reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tai galima padaryti dviem būdais: apsilankius teritoriniame Užimtumo tarnybos skyriuje arba internetu per užimtumotarnyba.lt. Registracijos metu reikės patvirtinti savo asmens tapatybę bei pateikti informaciją apie paskutinį darbą ar veiklą.
- Turėkite galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
- Paruoškite dokumentus, įrodančius darbo santykių pabaigą (pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimo įsakymą).
- Jei darbo santykiai buvo nutraukti savo noru, reikėtų įvertinti, ar tokiais atvejais priklauso išmoka – dažnai tai daroma tik po specifinio laukimo laikotarpio.
Kada išmoka nepriklauso?
Yra tam tikros situacijos, kai nedarbo išmoka neskiriama arba skyrimas atidedamas. Pavyzdžiui:
- Jei asmuo pats savo noru nutraukė darbo sutartį be svarbių priežasčių.
- Jei asmuo dirbo nelegaliai ir nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos.
- Jei bedarbis atsisako dalyvauti valstybės siūlomose užimtumo priemonėse arba mokymuose.
Papildomos galimybės bedarbiams
Be pagrindinių išmokų, Užimtumo tarnyba siūlo ir papildomas priemones, skirtas padėti žmonėms greičiau sugrįžti į darbo rinką. Tai gali būti kvalifikacijos kėlimo kursai, profesinio mokymo programos ar laikino įdarbinimo projektai. Tokiose programose dalyvaujantys asmenys gali gauti stipendijas, kompensacijas už kelionės išlaidas arba net paramą įsigyjant darbo priemones.
Kaip elgtis gavus darbą ar pradėjus veiklą?
Jei asmuo įsidarbina ar pradeda savarankišką veiklą, jis privalo informuoti Užimtumo tarnybą. Tai svarbu, nes nuo šio momento išmokos nutraukiamos. Tais atvejais, kai bedarbis pradeda dirbti nedidelės apimties darbą arba gauna pajamų iš sezoninio darbo, „Sodra“ gali perskaičiuoti išmokos dydį arba laikinai sustabdyti jos mokėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima gauti išmoką, jei dirbau užsienyje?
Taip, tačiau būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad už jus buvo mokamos socialinio draudimo įmokos kitoje Europos Sąjungos šalyje. Išmokos mokėjimas priklausys nuo susitarimų tarp šalių dėl socialinės apsaugos.
Kas nutinka, jei per išmokos laikotarpį atsisakau siūlomo darbo?
Jei be pagrįstos priežasties atsisakoma siūlomo tinkamo darbo, Užimtumo tarnyba gali nutraukti nedarbo išmokos mokėjimą. Todėl visada svarbu argumentuoti, kodėl siūlomas darbas netinka, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar šeimyninių aplinkybių.
Ar galima gauti išmoką po vaiko priežiūros atostogų?
Jei po vaiko priežiūros atostogų neturite galimybės grįžti į ankstesnę darbovietę ir turite reikiamą stažą, teisę į nedarbo išmoką turėsite. Reikės oficialiai įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti visus reikalingus dokumentus.
Per kiek laiko pradedama mokėti išmoka?
Įprastai nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus 7 dienoms nuo įregistravimo Užimtumo tarnyboje, tačiau tiksli data gali skirtis priklausomai nuo asmens situacijos ir pateiktų dokumentų.
Naudingi patarimai bedarbiams
Tiems, kurie šiuo metu yra be darbo, svarbu neprarasti motyvacijos ir aktyviai dalyvauti Užimtumo tarnybos siūlomose programose. Dalyvavimas mokymuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ar karjeros konsultacijose gali padėti greičiau atrasti naujas galimybes. Be to, verta nuolat tikrinti darbo pasiūlymus ir priimti laikinus užimtumo pasiūlymus, nes jie padidina šansus gauti pastovų darbą ateityje.
