Darbdavio mokama ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti darbuotojui finansinį stabilumą laikinais nedarbingumo atvejais. Daugelis darbuotojų žino, kad susirgus galima gauti kompensaciją, tačiau ne visiems aišku, iš kur ši išmoka gaunama, kokia jos dalį dengia darbdavys ir kokią – „Sodra“. Kadangi ligos atvejai gali nutikti netikėtai, svarbu žinoti pagrindinius principus ir taisykles, kurias taiko darbdaviai, vykdydami savo pareigą mokėti ligos išmoką.
Kada darbuotojui priklauso darbdavio mokama ligos išmoka?
Darbuotojui, kuris pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, ligos išmoka paprastai skiriama tada, kai jis tampa laikinai nedarbingas dėl ligos, traumos, slaugos ar kito mediciniškai pagrįsto nedarbingumo. Pirmiausia darbuotojas gauna laikino nedarbingumo pažymėjimą, kuris yra pagrindimas darbdaviui mokėti išmoką ir ją vėliau perimti iš „Sodros“, jei nedarbingumas tęsiasi ilgesnį laiką.
Svarbu paminėti, kad pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas išmoką moka būtent darbdavys. Nuo trečios dienos išmokų mokėjimą perima „Sodra“. Tokia sistema užtikrina, kad darbuotojas neliktų be pajamų jau pačioje ligos pradžioje.
Kokia yra darbdavio mokamos ligos išmokos dydžio tvarka
Darbdavio mokamos ligos išmokos dydis nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio bei įmonės politikos. Pagal nustatytas taisykles darbdavys turi mokėti nuo 62,06% iki 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už pirmąsias dvi ligos dienas. Įmonė gali nuspręsti dėl didesnio procento, jei tai nurodyta vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje. Todėl vienur darbuotojai liga sirgdami gali gauti beveik identišką atlyginimą, o kitur – tik kiek mažesnę sumą.
Kaip apskaičiuojama darbdavio išmokama suma
Ligos išmokos apskaičiavimas remiasi darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris nustatomas pagal paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkį prieš ligos pradžią. Skaičiavimo formulė yra gana aiški, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Į VDU skaičiavimą įtraukiamos tik apmokestinamos pajamos, t. y. atlyginimas, priedai ir kitos nuolatinės išmokos.
- Prieš pradedant taikyti procentinį dydį, nustatomas vienos dienos vidurkis – vidutinis dieninis atlygis.
- Tuomet šis vidurkis padauginamas iš darbdavio taikomo kompensacijos procento (pvz., 80% ar 100%).
Toks principas leidžia sąžiningai ir proporcingai atlyginti darbuotojui, remiantis jo faktiniu darbo užmokesčiu, o ne fiksuota suma. Praktikoje darbdaviai dažnai pasirenka 80% išmokos dydį, siekdami išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės atsakomybės ir įmonės išlaidų kontrolės.
Kas nutinka, jei darbuotojas turi kelis darbdavius
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse tuo pačiu metu. Tokiu atveju kiekvienas darbdavys turi mokėti savo dalį ligos išmokos už tas dienas, kurias darbuotojas būtų dirbęs pas jį, jei nebūtų susirgęs. Tai reiškia, kad darbuotojas iš esmės gauna kelias ligos išmokas, proporcingas jo darbo santykiams. Ligos pažymėjime tokiu atveju nurodoma, kad asmuo nedarbingas visose darbovietėse.
Kokie yra reikalavimai darbuotojui
Norėdamas gauti darbdavio mokamą ligos išmoką, darbuotojas turi laikytis tam tikrų taisyklių ir procedūrų. Svarbiausi reikalavimai:
- Apie nedarbingumą informuoti darbdavį nedelsiant – geriausia tą pačią dieną, kai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
- Pateikti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, išduotą gydytojo, kuris automatiškai matomas bendroje sistemoje.
- Ligą išgyventi sąžiningai, nepažeisti gydytojo nurodymų bei nedirbti kitur, kol galioja nedarbingumas.
Nepaisant to, ar darbuotojas serga kelias dienas, ar ilgesnį laiką, darbdavio išmoka taikoma tik pirmosioms dviem dienoms. Toliau išmoka skaičiuojama pagal „Sodros“ nustatytas taisykles, kurios remiasi draudžiamosiomis pajamomis ir vidutiniu uždarbiu.
Dažniausios klaidos skaičiuojant arba gaunant išmoką
Skaičiuojant ligos išmoką, dažnai pasitaiko netikslumų dėl neteisingai nustatyto VDU, neteisingų darbo dienų įvertinimo ar per mažo procento. Taip pat kartais darbuotojai nesupranta, kodėl išmoka yra mažesnė nei įprastas atlyginimas – tai dažniausiai lemia būtent taikomas procentinis dydis. Be to, svarbu įsitikinti, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo tinkamai užregistruotas ir perduotas darbdaviui.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kiek dienų darbdavys moka ligos išmoką?
Darbdavys moka už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas. Nuo trečios dienos mokėjimą perima „Sodra“.
Ar galima gauti 100% atlyginimo už ligos dienas?
Taip, įmonė gali nuspręsti mokėti 100% darbuotojo VDU, jei tai numatyta jos vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje. Tačiau įstatymas leidžia mokėti nuo 62,06% iki 100%.
Ar darbdavys gali atsisakyti mokėti ligos išmoką?
Ne, jei darbuotojas turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą ir atitinka visus reikalavimus, darbdavys privalo sumokėti išmoką pagal nustatytą tvarką. Atsisakymas būtų Darbo kodekso pažeidimas.
Ką daryti, jei darbdavys vėluoja sumokėti?
Jei darbdavys ilgai nevykdo savo įsipareigojimų, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba pateikti skundą. Dažniausiai pakanka priminimo, nes išmoka yra privaloma darbdavio pareiga.
Kodėl svarbu išmanyti savo teises dėl ligos išmokos
Žinojimas apie darbdavio mokamą ligos išmoką suteikia darbuotojui pasitikėjimo ir aiškumo. Net ir laikinas finansinis stabilumas sergant ar prižiūrint sergantį šeimos narį turi didelę reikšmę. Be to, tai leidžia išvengti nesusipratimų su darbdaviu bei užtikrinti skaidrų abipusį bendravimą. Todėl verta susipažinti su įmonės vidaus taisyklėmis ir pasitikrinti, kokį procentą kompensacijos taiko Jūsų darbdavys.
