Sprendimas pakeisti darbovietę dažniausiai priimamas ne per vieną dieną, tačiau kai parašas ant naujos darbo sutarties jau beveik padėtas, kyla vienas pagrindinis klausimas – kaip greitai galiu palikti senąjį darbą? Nors liaudyje plačiai paplitęs terminas „atidirbimas“, teisiškai tai vadinama įspėjimo terminu. Tai laiko tarpas, kurį darbuotojas privalo dirbti po to, kai praneša darbdaviui apie savo išėjimą. Šis procesas neretai apipintas mitais ir pasenusia informacija, todėl darbuotojai dažnai sutrinka skaičiuodami dienas arba nežino savo teisių derantis dėl greitesnio išėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato gana aiškias taisykles, tačiau jos turi nemažai išimčių, priklausomai nuo jūsų darbo stažo, sveikatos būklės, bandomojo laikotarpio ar net priežasties, kodėl nusprendėte nutraukti darbo santykius.
Pagrindinė taisyklė: 20 kalendorinių dienų
Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą (DK 55 straipsnis), standartinė situacija, kai darbuotojas nori nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį savo noru be svarbių priežasčių, reikalauja laikytis nustatyto įspėjimo termino. Įstatymas numato, kad darbuotojas privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į žodį „kalendorinės“. Tai viena dažniausiai daromų klaidų, kai darbuotojai pradeda skaičiuoti tik darbo dienas. Į 20 dienų terminą įeina:
- Darbo dienos;
- Savaitgaliai (šeštadieniai ir sekmadieniai);
- Šventinės dienos.
Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo pateikimo. Pavyzdžiui, jei prašymą atleisti iš darbo įteikiate birželio 1-ąją, 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo birželio 2-osios. Tai reiškia, kad paskutinė jūsų darbo diena būtų birželio 21-oji (jei ji sutampa su darbo diena pagal grafiką). Šis laikotarpis yra skirtas darbdaviui surasti jums pamainą, perimti darbus ir sutvarkyti dokumentaciją, todėl savavališkas išėjimas anksčiau gali užtraukti teisinę atsakomybę.
Išimtis: bandomasis laikotarpis
Daug lankstesnės sąlygos taikomos tiems darbuotojams, kurie vis dar yra bandomajame laikotarpyje. Bandomasis laikotarpis yra skirtas ne tik darbdaviui įvertinti darbuotoją, bet ir pačiam darbuotojui suprasti, ar ši pozicija jam tinka. Jei nusprendėte, kad darbas jums netinka, procedūra yra žymiai paprastesnė.
Bandomuoju laikotarpiu įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos. Čia jau skaičiuojamos tik tos dienos, kurios pagal jūsų grafiką yra darbo dienos. Šis trumpas terminas leidžia operatyviai nutraukti darbo santykius, neįsipareigojant dirbti beveik mėnesį laiko įmonėje, kurioje vis tiek neplanuojate pasilikti.
Svarbios priežastys ir sutrumpinti terminai
Darbo kodeksas numato situacijas, kai darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). Tokiais atvejais įspėjimo terminas sutrumpėja iki 5 darbo dienų. Tai galioja šiais atvejais:
- Sveikatos būklė: Kai darbuotojas negali eiti savo pareigų dėl ligos ar neįgalumo (reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada).
- Pensiniss amžius: Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.
- Prastovos: Jei darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
- Nemokamas atlyginimas: Jei darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.
Nutraukiant sutartį dėl šių svarbių priežasčių, darbuotojui dažniausiai priklauso ir išeitinė išmoka (paprastai 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, arba 1 VDU, jei dirbta trumpiau nei metus).
Geriausias sprendimas: šalių susitarimas
Daugelis darbuotojų pamiršta, kad 20 dienų taisyklė yra privaloma tik tada, kai nėra kito sutarimo. DK 54 straipsnis leidžia nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai yra lanksčiausias ir dažniausiai rekomenduojamas būdas išeiti iš darbo.
Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių konkrečių terminų. Jūs galite su darbdaviu susitarti, kad paskutinė jūsų darbo diena bus rytoj, po savaitės ar po trijų dienų. Viskas priklauso nuo derybų. Jei jūsų santykiai su vadovu geri, o darbai perduoti arba jų nėra daug, darbdaviai dažnai sutinka išleisti darbuotoją anksčiau nei po 20 dienų, nes laikyti nemotyvuotą darbuotoją, kuris mintimis jau kitoje vietoje, įmonei tiesiog neapsimoka.
Teikiant prašymą atleisti šalių susitarimu, rašytiniame siūlyme rekomenduojama nurodyti konkrečią datą, nuo kurios norite nutraukti sutartį, ir aptarti kitas sąlygas (pvz., nepanaudotų atostogų kompensavimą ar papildomas išmokas, jei dėl jų deramasi).
Atostogos ir nedarbingumas įspėjimo laikotarpiu
Vienas dažniausių klausimų – ar galima „atidirbimo“ laikotarpiu atostogauti arba sirgti? Atsakymas yra teigiamas, ir tai nekeičia atleidimo datos.
Atostogų panaudojimas
Jei turite sukaupęs daug nepanaudotų atostogų, galite prašyti jas suteikti iškart po prašymo atleisti pateikimo. Tokiu atveju 20 kalendorinių dienų terminas „siaksi“ jūsų atostogų metu. Pavyzdžiui, parašote prašymą atleisti ir kartu prašymą suteikti 14 dienų atostogų. Jums realiai reikės dirbti tik likusias 6 dienas (arba net mažiau, jei atostogų turite daugiau). Svarbu žinoti, kad atleidimo diena tokiu atveju nukeliama į paskutinę atostogų dieną, net jei įspėjimo terminas baigiasi anksčiau.
Nedarbingumas (biuletenis)
Jei įspėjimo laikotarpiu susirgote ir gavote nedarbingumo pažymėjimą, įspėjimo terminas nėra pratęsiamas. Laikas, kurį praleidžiate sirgdami, įskaičiuojamas į tas privalomas 20 dienų. Tai reiškia, kad jei susirgote visoms trims savaitėms, grįžti „atidirbti“ nebereikės – darbo sutartis bus nutraukta numatytą dieną (nebent pats darbuotojas prašytų atidėti atleidimą dėl ligos, tačiau praktikoje tai retas atvejis išeinant savo noru).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į konkrečias situacijas, kurios dažnai neramina darbuotojus keičiant darbą.
1. Ar galiu atšaukti savo prašymą išeiti iš darbo?
Taip, darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo. Vėliau atšaukti prašymą galima tik su darbdavio sutikimu. Todėl impulsyviai parašytą pareiškimą dar galima „atsiimti“, jei apsigalvojote greitai.
2. Kas nutiks, jei tiesiog neateisiu į darbą tas 20 dienų?
Tai būtų laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (pravaikšta). Darbdavys gali jus atleisti drausmine tvarka (tai bus įrašyta Sodros duomenyse ir gali pakenkti reputacijai ieškant kito darbo). Be to, darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią patyrė dėl jūsų neatvykimo (pvz., sustojusi gamyba, prarasti klientai), nors praktikoje tai įrodyti ir prisiteisti yra sudėtinga, tačiau teorinė galimybė išlieka.
3. Ar direktoriams ir vadovams galioja tie patys terminai?
Pagal Darbo kodeksą, įmonės vadovui (direktoriui) taikomi kiek kitokie saugikliai, tačiau išeinant savo noru standartinis terminas dažnai yra tas pats – 20 dienų, nebent įstatuose ar darbo sutartyje numatyta kitaip. Visgi, vadovams dažnai taikomos griežtesnės atsakomybės dėl darbų perdavimo, todėl rekomenduojama apie išėjimą pranešti anksčiau.
4. Ar galima sutrumpinti 20 dienų terminą, jei randu pamainą?
Teisiškai – ne automatiškai. Tai yra derybų objektas. Jei patys surandate sau pakaitalą ir apmokote jį per savaitę, darbdavys greičiausiai sutiks išleisti jus anksčiau šalių susitarimu, nes jam atkris rūpestis ieškoti naujo darbuotojo.
5. Kaip skaičiuojamas atsiskaitymas išeinant?
Paskutinę darbo dieną darbdavys privalo su jumis visiškai atsiskaityti: išmokėti atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jei atsiskaitymas vėluoja ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką).
Praktiniai patarimai teikiant prašymą
Norint, kad išėjimo procesas būtų kuo sklandesnis ir nekeltų nereikalingo streso, rekomenduojama laikytis kelių paprastų taisyklių. Visų pirma, prašymą visada teikite raštu. Tai gali būti popierinis dokumentas arba elektroninis laiškas (jei įmonėje įprasta taip komunikuoti arba pasirašoma el. parašu). Žodinis pasakymas „aš išeinu“ neturi jokios teisinės galios, ir 20 dienų terminas nuo jo nepradedamas skaičiuoti.
Antra, prieš teikdami oficialų prašymą, pasikalbėkite su tiesioginiu vadovu. Žmogiškas pokalbis dažnai padeda susitarti dėl palankesnių sąlygų nei sausas įstatymo raidės laikymasis. Galbūt pavyks sutarti dėl išėjimo šalių susitarimu per savaitę, o galbūt darbdavys leis dalį įspėjimo termino dirbti nuotoliniu būdu.
Galiausiai, būkite sąžiningi skaičiuodami dienas. Jei naujas darbdavys spaudžia pradėti dirbti „jau pirmadienį“, o jūs dar turite įsipareigojimų senajame darbe, nebijokite pasakyti tiesos. Naujas darbdavys paprastai vertina darbuotojo atsakomybę ir lojalumą buvusiai darbovietei – tai ženklas, kad ir naujoje vietoje elgsitės profesionaliai.
